Gervė.lt (2024)

11/08/2024

„Ar ateityje mums vaidins robotai? Ar žiūrovui pakaks unikalaus tembro ir įtaigių intonacijų, sukurtų dirbtinio intelekto? Ar teatrą išstums kompiuterių programų kuriamas kinas? Laikas parodys. Bet verta prisiminti pranašystes apie tapybos mirtį, kai atsirado fotografija…“ (Erika Drungytė).

Robotizuotos dėžutės piešinys ir jį papildantis tekstas skirtas kultūros ir meno žurnalui „Nemunas“. Žurnalas pradėtas leisti 1967 m. Kaune. Drąsus, išskirtinis leidinys, ugdė jaunų asmenybių kūrybiškumą. Sovietmečiu Kaune vyko sparti industrializacija, kultūra nyko, jai nebuvo leista vystytis. „Nemunas“ išjudino visą kultūrinį Kauno gyvenimą. Sakoma, jog žurnalas laisvės pojūčių užkrėtė savo skaitytojus, paskatino kalantines.
„Ateitis“, 2021. Karolis Grubis-Dėžutė, Kęstučio g. 62

11/07/2024

Belaukiant EURO 2024 finalo, kviečiu susipažinti su futbolui skirta skulptūra. Šioje vietoje Kaune rengtos pirmosios tarpukario Lietuvos dainų šventės, vyko nepriklausomos kariuomenės paradai, o šiandien čia įsikūręs futbolo centras su treniruočių aikštėmis, maniežu ir kita infrastruktūra.

Šalia centro 2009 m. atidengta pirmoji futbolui skirta skulptūra Lietuvoje! Įdomu, jog skulptūra kurta pagal tarpukario eskizą. Jaunasis spirdžius simbolizuoja Lietuvos futbolo ateitį. Ant šalia esančio maniežo sienos galite pamatyti futbolo motyvais paremtą piešinį.
„Lietuvos futbolininkas“, 2009. Džiugas Jurkūnas, Aukštaičių g. 51

08/06/2024

Linijinis piešinys dedikuotas „Jaunimo linijai“ - daugiau nei 30 metų Lietuvoje veikiančiai organizacijai, kuri padeda ieškantiems pagalbos ar palaikymo. Įsižiūrėkite į žmonių siluetus - vienas saulėtas, o kitas debesuotas. Kartais, po pokalbio gali pasijusti tarsi apkabintas, o dangus pasidaro giedresnis - būtent tai ir simbolizuoja piešinys.
„Apsikabinimas”, 2024. Tadas Šimkus (kartu su „Gyva grafika“), Laisvės al. 95.

26/05/2024

Šeštadienį jau penktą❗️ kartą vyko "Švęskime upę" renginys, kuris gyvina upių pakrantes bei primena apie gamtos svarbą miestui. Daugybė baidarininkų, dviratininkų bei ėjikų kartu keliavo upių pakrantėmis. Gervė tradiciškai lydėjo dviratininkus🚲Dalinamės įspūdžiais😊

📷 Mindaugas Ribikauskas

20/04/2024

Pasak legendų, anksčiau šios teritorijos priklausė valdovui Vaišvydui. Matyt iš čia ir atsirado gyvenvietės pavadinimas - Vaišvydava. Žemiau link Nemuno buvusi vietovė vadinta Pakalniškėmis, dėl čia esančių aukštų Nemuno šlaitų, pakalnių.

Ąžuolinė skulptūra skirta Kauno marių užlietiems kaimams atminti. Paminklas pastatytas minint 30 metų sukaktį, kada 1959 m. buvo pastatyta Kauno hidroelektrinė. Užtvenkus Nemuno upę buvo užlieti 35 kaimai, iškeldinta daugiau nei 700 sodybų. Ant paminklo išraižyti Maironio eilėraščio „Kur bėga Šešupė“ žodžiai: „NEAPLEISK, AUKŠČIAUSIAS, MŪSŲ IR BRANGIOS TĖVYNĖS“.

2020 m. skulptūra buvo restauruota. Aplinkos tvarkymu rūpinasi Vaišvydavos bendruomenė, šalia kryžiaus renkasi vietos gyventojai paminėti įvairias sukaktis. Netoli paminklo rasite vis dar išlikusį Pakalniškių piliakalnį ir įdomų 3 kilometrų pažintinį taką.
„Laiminantis Kristus“, 1989. Viktoras Žilinskas, Piliuonos g. 18, Kaunas

04/03/2024

Vienas gražiausių ir pastebimiausių praėjusių metų gatvės meno darbų - 138 metrų ilgio knygų siena. Ją sudaro trys dalys: pasaulinė literatūra (96 m), Lietuvos klasikinė literatūra (30 m), šiuolaikinė lietuvių literatūra (12 m). Darbo autorius Timotiejus Norvila tikisi, jog šis piešinys paskatins perskaityti daugiau knygų.

ĮDOMU: piešti buvo itin sudėtinga ir pavojinga. Tarp sienos ir važiuojančių automobilių buvo vos vieno metro tarpas! Kūrimo procesas įamžintas vaizdo įraše: http://youtu.be/P_F8spNoBK0
„1000 ir 1 knyga“, 2023. Timotiejus Norvila - Morfai, M. K. Čiurlionio g. 6-8

25/01/2024

Beveik 8 metrų aukščio paminklas, skirtas šimtmetį mininčiai Lietuvos policijai. 1924 m. sausio 1 d. organizacija oficialiai pervadinta į policiją (anksčiau vadinosi milicija). Paminklo vieta pasirinkta neatsitiktinai. Priešais gatvėje esančiame pastate įsikūręs policijos komisariatas, o tolumoje matosi Policijos globėjo – Šv. arkangelo Mykolo – bažnyčia (soboras).

Lietuvos policijos devizas - „Ginti. Saugoti. Padėti.“ Šis šūkis užrašytas ne tik ant paminklo, bet ir ant kiekvieno pareigūno pažymėjimo. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę tarnybos metu žuvo 36 policijos pareigūnai. Šis obeliskas tai lyg padėka visiems, šią garbingą profesiją pasirinkusiems piliečiams.

Juokaujama, kad Kaunas turi abu policijos ženklus. Policijos emblemoje esantis Vytis stovi prie pilies, o ant uniformų esantis Jogailaičių kryžius atsispindi naujajame obeliske. Įdomu, jog abu šiuos paminklus kūrė tas pats skulptorius.

Paminklas taip pat susilaukė daug prieštaringų vertinimų: per didelė kaina (miesto gyventojams jis kainavo per 215 tūkst. eurų), vietos (miesto centre, čia nėra paminklų nei ugniagesiams, nei gydytojams, nei kitų profesijų atstovams), estetikos (anot filosofo Gintauto Mažeikio, skulptūra yra nuvalkiota ir neįdomi) ir fališkumo (obeliskas primena falą).
„Paminklas Lietuvos policijai – Ginti. Saugoti. Padėti.“, 2023. Arūnas Sakalauskas, Laisvės al. 7

30/12/2023

Piešinys ant darželio sienos primena saldžią vaikystę ir jos svajones. Darbas atliktas sningant ir šąlant, jam sukurti buvo panaudota virš 150 skirtingų aerozolio atspalvių!

Kūrinyje matomi simboliai turi savo reikšmes:
Paukštis - laisvė ir kūryba;
Kylantis namelis - darželis, kaip antri namai, kuriuose „lengva“;
Raketa - šių dienų greitis;
Žemė - atvirumas visiems Pasaulio vaikams;
Vėjo malūnėlis - atspindimas darželio pavadinimas.
„Malūnėlis“, 2023. , Kovo 11-osios g. 48

29/12/2023

Išsitraukęs telefoną, padarai nuotrauką ir ja pasidalini internete - viskas per akimirksnį! Tačiau retai prisimename, kad fotografijos technologija gimė tik XIX a. viduryje. Tuomet fotografai buvo retai sutinkami, o norint ką nors užfiksuoti, reikėjo ne tik žinių, bet ir nemažų pastangų.

XIX a. tiesiant Sankt Peterburgo - Varšuvos geležinkelį, vengrų fotografas Antalis Rorbachas buvo pakviestas įamžinti statybos darbus. 1861 m. spalio mėnesį jis sukūrė pirmąją Kauno miesto fotografiją, kuri tapo vienu iš geriausiai žinomų Kauno miesto vaizdų.

Aleksoto apžvalgos aikštelėje stovinti dumplinio fotoaparato skulptūra primena šios ikoninės nuotraukos atsiradimo istoriją.
„Pirmoji Kauno fotografija“, 2022. Lukas Šiupšinskas (), Amerikos Lietuvių g. 5

13/11/2023

Lietuvos švietimo istorijos muziejaus fasadas ir Žygimanto Amelyno darbas pavadinimu „Mūsų istorijos“. Kūrinyje galime matyti miesto šurmulį - vaikų, suaugusių, senjorų siluetus, veiklas ir laisvalaikį. Kasdienos rutina - ant sienos. Iliustracijos primena legendinę Richard Scarry knygą „Ką žmonės dirba visą dieną?“. Gal piešinyje atpažinsite save?
„Mūsų istorijos“, 2023. Žygimantas Amelynas, Vytauto pr. 52

08/10/2023

Kartais Kauko laiptų pavadinimas siejamas su legendiniu Juozo Tumo - Vaižganto šuneliu Kauku. Dar prieš atsirandant akmeninėms pakopoms, kunigas dažnai lipdavo šiuo šlaitu su savo augintiniu. Tai buvo legendinis šuo, kurį pažinojo visas miestas (panašiai kaip ir senbernarę Bitę).

Šiais metais minime 100-metį, kada 1923 m. iš Nemunėlio Radviliškio taksas Kaukas buvo atvežtas į Kauną. Laiptų pavadinimas mums primena šią gražią draugystę. O šalimais – kalno šlaite atsiradęs naujas meno kūrinys papildo Kauno akcentų žemėlapį.

Anot skulptūros autoriaus, bronzinės pėdos atspinti kiekvieno iš mūsų lipimą aukštyn, kopimą į viršų, ėjimą tolyn, siekį kažko daugiau. O galbūt šios dvi pėdos yra basakojo Kauko galūnės?! – lietuvių mitų herojaus, nešančio turtus, derlių ir vaisingumą. Jį sunku pamatyti, tačiau Kaukas mus stebi, prižiūri ir saugo.
„Kauko laiptų mitinė būtybė“ 2023. Artūras Žilinskas, Žemaičių g. 8

31/08/2023

Anksčiau šiame pastate veikė fabrikas „Drobė“, gaminęs audinius. Seno pastato siena tapo lyg drobe gatvės meno kūriniui, kuris yra vienas didžiausių piešinių Lietuvoje. Pats fabrikas buvo rekonstruotas ir pritaikytas dabartiniams laikams, o industrinio stiliaus biurai tapo traukos centru kūrybiškoms įmonėms. Į Drobę galima atvykti traukiniu, jį matote ir nuotraukoje!
„P. S.“, 2020. Žygimantas Amelynas ir Tadas Šimkus, Drobės g. 62

30/07/2023

Seniai seniai, Nemuno ir Neries santakos miškų tankumynuose buvo medžiojami taurai. Anksčiau Lietuvoje tai buvo itin gerbiamas ir vertinamas žvėris, jį medžioti galėdavo tik didikai. Vienos iš medžioklių metu tarp sumedžioto tauro ragų buvo pastebėtas iš šakų susikryžiavęs kryžius. Lietuviai, išsigandę dievų ženklo, sumedžiotą žvėrį paaukojo, o upių santakos vietoje įkūrė Kauno miestą, kurio herbu tapo tauras.

Tokia yra viena iš miesto atsiradimo legendų. Nežinia ar ši istorija tikra, tačiau tikrai aišku, kad Kauno miesto herbas yra vienas seniausių Lietuvoje, atkeliavęs dar iš XV a. pradžios. Laiko bėgyje tauras buvo vaizduojamas skirtingai, vienu metu netgi buvo pavirtęs stumbru. Šis simbolis išliko iki mūsų dienų ir yra vienas iš nepakeičiamiausių Kauno miesto ženklų.

Šiais metais, ties įvažiavimu į Kauną atsirado užrašas „KAUNAS“ ir 7 metrų aukščio veidrodinio plieno tauras, kuris pasitinka namo grįžtančius kauniečius ar į miestą atvykstančius svečius. Skulptūra kainavo daugiau nei 176 tūkst. eurų. Milžiniškas tauras įžiebė diskusijas ne tik tarp kauniečių, bet ir visos Lietuvos gyventojų. Viešųjų erdvių menas yra svarbi pokalbių tema ir nepraranda aktualumo.
„Tauras“, 2023. Tadas Vosylius, Savanorių pr. 404

16/06/2023

1933 m. „Lituanica“ perskrido Atlanto vandenyną. Tuo metu tai buvo antras rezultatas pasaulyje, pagal ore išbūtą laiką be nusileidimo ant žemės. Lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas tapo Lietuvos didvyriais, jų vardai įėjo ir į pasaulio istoriją.

2023 m. keliautojas Aurimas Valujavičius paminėjo „Lituanica“ skrydžio 90 metų sukaktį. Tik šį kartą ne lėktuvu, o vienviete valtimi Aurimas keliavo iš Europos į JAV. Kelionė truko 121 dieną. Atlantas vėl buvo įveiktas!

Menininkas Morfai, kartu su kolega Paparazzi, nutarė papildyti 2018 m. sukurtą piešinį ir apačioje „Lituanica“ lėktuvo įamžino Aurimo valtį.
„Lituanica“, 2018-2023. Timotiejus Norvila (Morfai) ir Achilleas Michaelides (Paparazzi), Krėvės pr. 19

18/05/2023

2011 metais Lietuvoje vyko Europos krepšinio čempionatas. Rungtynės buvo žaidžiamos visoje Lietuvoje, tačiau finalinės kovos vyko naujai pastatytoje „Žalgirio“ Arenoje.

Tuo metu KTU studentai sukūrė užrašą „LIETUVA“ ant Nemuno krantinės, išreiškiantį meilę Lietuvai ir antrajai Lietuvos religijai - krepšiniui. Piešinys tapo vienu iš Europos krepšinio čempionato simboliu.

O penktadienį prasideda kita krepšinio šventė - Eurolygos finalo ketverto turnyras. Keturi stipriausi Europos klubai kovos dėl čempiono titulo. Įdomu, jog tai pirmas kartas istorijoje, kada finalinės kovos vyksta Lietuvoje. Kaune!
„LIETUVA“, 2011. KTU FSA SHM, Nemuno krantinė, Karaliaus Mindaugo pr. 4

06/05/2023

Dievų slėnis. Taip anksčiau vadinta Marvelė. Nemuno šlaitų grožio apsupta gyvenvietė. Vietovė garsi dėl dviejų piliakalnių ir kapinyno, kuriame rasta apie 300 paaukotų žirgų palaikų!

Dabar šis Kauno rajonas dažniausiai žinomas dėl Marvelės upelio kaskadų, kanalizacijos nuotekų valyklos, statybų bendrovės „Autokausta“ ir žirgyno. Ateityje planuojama pastatyti tiltą per Nemuną, kuris sujungtų Marvelę ir Vilijampolę.

Įdomu, jog šioje vietoje visada gyveno daug žvejų, kurie anksčiau Kauną aprūpindavo žuvimi. Dėl šios priežasties Marvelės simboliu tapo valtis, kuri buvo įkurdinta ties įvažiavimu į gyvenvietę. Valtį prižiūri ir ja rūpinasi vietos bendruomenė.
Marvelės valtis, Marvelės g. 35

11/04/2023

Piešinys sukurtas ant KTU gimnazijos fasado. Jame atsispindi gimnazistų kasdienybė ir kūrybingumas. Anot piešinio autorių, „visai nereikia, kad galvoje visi kvadračiukai būtų tvarkingai sudėlioti, bo mes visi skirtingi ir individualūs.“

Įdomu, jog ant pastato sienos galite rasti gatvės pavadinimo lentelę, kurioje yra klaida. Parašyta su raide Y - grYčiupio. Nors oficialus gatvės ir rajono pavadinimas yra su i trumpąja - Gričiupis.

Tačiau žmonės sako įvairiai - Grinčiupis, Gričiupis, Gryčiupis, Girstutis, Girstupis. Ko gero kelininkai lentelę pagamino taip, kaip patys šią gatvę vadina.
„Aukščiau tik dangus“, 2022. , Studentų g. 65

09/03/2023

Prieš dvi savaites Kaune atsiradusi Tauro skulptūra įžiebė daug diskusijų. Tačiau mieste yra ir daugiau taurų. Šį kartą kviečiu susipažinti Kauno Žalgirio tauriuku.

Šis miesto akcentas atsirado 2022 m., minint Lietuvos krepšinio šimtmetį. O vieta irgi pasirinkta ne be reikalo - būtent šiuo Simono Daukanto vardo tiltu sirgaliai keliauja į Žalgirio areną stebėti krepšinio varžybų. Tauras ir Kauno „Žalgiris“ yra du nepakeičiami miesto simboliai.

Įdomu, jog ant tilto viršaus galima rasti Gedimino stulpus. Tai vienas pirmųjų Lietuvos valstybės simbolių viešojoje erdvėje, atsiradęs dar sovietmečiu. Dar vienas įdomus faktas - 1996 m. Jurgis Kairys pirmą kartą pasaulyje praskrido po šiuo pėsčiųjų tiltu (tarpas tarp tilto ir upės – 7 m). O 2000 m. lakūnas pakartojo skrydį - tik antrą kartą skrido aukštyn ratais!
„Kauno Žalgirio tauras“, 2022. Lukas Šiupšinskas Luko, S. Daukanto g. 3

10/02/2023

RADAROM!

Ši elektros transformatorinė Kaune anksčiau atrodė niūriai, buvo apšiurusi. Dabar ją puošia miško motyvai ir baltiški simboliai, kurie džiugina praeivių akis. Tuo tarpu Ukrainoje - nuolatinis oro pavojus. Gyvybių, pastatų, infrastruktūros naikinimas. Apšaudomos tokios pat elektros pastotės kaip ši.

RADAROM! Skambink 1482 ir prisidėk 5€. Susimetame ir padarome, kad Ukrainos dangus taptų saugesnis!
„Miško pasakojimas“, 2022. Areta Didžionienė, Partizanų g. 56

04/01/2023

Verdant diskusijoms dėl būsimo paminklo prezidentui A. Smetonai Vilniuje, kviečiu prisiminti vieną įdomiausių paminklų Kaune, kurį retas yra matęs.

Tai vienintelis Lietuvoje paminklas ŠEFUI - taip tarpukariu buvo pavadintas Jonas Basanavičius. Paminklas Tautos Patriarchui sovietmečiu nebuvo sunaikintas ir išstovėjo iki pat nepriklausomybės atkūrimo (o tokių buvo nedaug).

J. Basanavičius - viena žymiausių Lietuvos istorinių asmenybių. Gydytojas ir mokslininkas (gerai žinomas ir Bulgarijoje). Laikraščio Aušra leidėjas. Vasario 16 akto signataras. Daugybės straipsnių autorius. Žmogus, kuris visą gyvenimą rūpinosi lietuvybe.

Lietuvoje J. Basanavičius yra itin gerbiamas. Ne vienas Lietuvos miestas turi paminklus ir biustus, skirtus pagerbti šiai asmenybei. Daug mokyklų, parkų ir gatvių pavadinta Patriarcho vardu. Visi puikiai žino legendinę Basanavičiaus gatvę Palangoje. Jis taip pat buvo pavaizduotas ant 50 litų. Dėl indėlio į karo sanitariją, Lietuvos Kariuomenės karo medicinos tarnyba pavadinta J. Basanavičiaus vardu.

SVARBU: šio paminklo įprastai nepamatysite, nes jis yra saugomoje karinėje teritorijoje. Prieš keletą metų buvo planuota Karo ligoninės sodelį padaryti prieinamą viešai. Tačiau teritorija visuomenei liko uždara. Tai vis dar saugoma karinė zona. Galbūt ateityje čia vyks daugiau ekskursijų ir renginių, kurių metu bus galima šią įdomią vietą aplankyti.
Paminklas Šefui, 1930. Karo ligoninė (skulptorius J. Zikaras?), Vytauto pr. 49

13/12/2022

Ką pagalvojate išgirdę žodį „kultūristas“? Ko gero apie raumeningą sportininką. Tačiau Kaune šis žodis keletą pastarųjų metų buvo suprantamas kiek kitaip. Kultūristai buvo Kaunas 2022 savanoriai, kurie savo energija ir kultūriniais raumenimis kelė miesto kultūrą į naują lygmenį. Piešinys dedikuotas būtent jiems.

Europos kultūros sostinės titulas buvo nepaprasta galimybė Kaunui sužibėti ir atkreipti Europos dėmesį į save. Savanoriai, savo entuziazmu, rūpesčiu, žiniomis ir nuoširdžia pagalba padėjo tai pasiekti. Nors kultūristai nedirbo „Kaunas 2022“, tačiau anot Ryčio Zemkausko, jie buvo „patys svarbiausi žmonės projekte“. Beje, praeitais metais „Kaunas 2022“ buvo išrinkta kaip geriausiai savanorystės kultūrą puoselėjanti organizacija Lietuvoje!

Gatvės meno kūrinio autorius Linas Kaziulionis. Tai gerai žinomas, ne vieną apdovanojimą laimėjęs menininkas, kuriantis jau daugiau nei 10 metų. Darbas kurtas esant minusinei temperatūrai ir sningant. Prie jo dar bus grįžta pavasarį.

Įdomu, jog piešinys savanoriams buvo sukurtas.. Savanorių prospekte! Kūrinyje daug svarbių simbolių. Sportininkė simbolizuoja kultūristus. Oranžinė spalva - savanorių aprangos spalva. O dar kiek žinomų Kauno akcentų, kuriuos galite pabandyti atpažinti.
„Kultūristai“, 2022. Linas Kaziulionis kart7, Savanorių pr. 41

09/12/2022

Antikvarinis garvežys „L-L0814“. Sveria 106 tonas, turi 12 ratų, kabiną mašinistui, prikabinamą tenderį, skirtą vežti anglims ir vandeniui. Tai tipinis XX a. vidurio garinis lokomotyvas. Tokių buvo pagaminta apie 4 tūkstančius. Restauruotas garvežys primena geležinkelių istorija ir yra gerai matomas pėsčiųjų, traukinių keleivių ar pro šalį važiuojančių automobilių vairuotojų. Vienas didžiausių miesto akcentų!

Šalimais garvežio yra vienintelis Baltijos šalyse veikiantis geležinkelio tunelis, kuris šiemet švenčia 160 metų jubiliejų. Tunelis 2009 m. buvo rekonstruotas ir yra iki šiol naudojamas.

Norint, jog geležinkelio stotis būtų kuo arčiau miesto, nutarta statyti tunelį. Tačiau, jeigu vėžė būtų ėjusi kitoje vietoje, būtų užtekę tik tilto per Nemuną ties Napoleono kalnu. Tačiau dar buvo gyva prancūzų žygio į Maskvą atmintis. Caras pasakė griežtą NE ir liepė tiltą statyti kitoje vietoje, toliau nuo Napoleono kalno - vietos, ties kuria 1812 m. persikėlė prancūzų kariuomenė. Taip 1862 m. šioje vietoje buvo pastatytas tunelis.

Garvežys „L-0814“, 2009. Lietuvos geležinkeliai, Tunelio g. 8

17/11/2022

Prisiminimas iš vakar vestos ekskursijos. Paskaitykite įdomius nuotraukų aprašymus! Ačiū Pelėdų kava už kvietimą.

📷 Jonas Oškinis

14/11/2022

Žemaitė (tikr. Julija Beniuševičiūtė - Žymantienė) - žymi lietuvių rašytoja, visuomenininkė, kovotoja už moterų teises. Savo kūryboje vaizdavo paprastą valstiečių buitį, buvo mėgstama ir vertinama. Anot piešinio autorės, ant namo sienos pavaizduoti lietuvių tautodailės raštai ir Žemaitės delnai. Tai lyg simbolis moters, kuri savo rankomis audžia tautinius lietuvių raštus.

Slapyvardis Žemaitė atsirado pasiūlius J. Jablonskiui, kadangi pirmasis autorės apsakymas buvo parašytas žemaičių tarme.

Daug kam Žemaitė asocijuojasi su močiute, nes visur yra pavaizduota su skarele. Ji sąmoningai pabrėždavo savo valstietišką kilmę ir ja didžiavosi. Sakė, jog net einant pas patį prezidentą nesidėtų skrybėlaitės. Skarelė tapo jos įvaizdžio dalimi. Su ja ji buvo pavaizduota ir ant vieno lito banknoto.

1921 m. žiemą, vykstant iš Kauno į Marijampolę sugedo autobusas. Keleiviams teko nakvoti laukuose. Žemaitė peršalo, susirgo plaučių uždegimu ir greitai numirė. Dabar rašytoją primena jos vardo gatvė Žaliakalnyje. Tačiau niekas nežino, kodėl ji pavadinta būtent Žemaitės vardu. Juk ji niekada čia negyveno. Galbūt pavadinimą įkvėpė netoliese esanti Žemaičių gatvė.
„Žemaitė – žodžių audėja“, 2022. Kristina Ancutaitė, Žemaitės g. 8

14/10/2022

Skulptūra pastatyta milžiniškos Petro Vileišio aikštės kampe. Aikštė buvo viena iš laikinosios sostinės reprezentacinių vietų, dėl savo dydžio ypač tikusi masiniams renginiams. Čia kasdien treniruodavosi raitininkai, vykdavo organizacijų, kariuomenės paradai. Aikštė buvo vadinama Husarų, Paradų ir žaidimų aikšte. 1924 m. aikštėje buvo surengta pirmoji Lietuvos dainų šventė, kurioje dalyvavo apie 3000 dainininkų ir 60000 žiūrovų.

1926 m. aikštė pavadinta visuomenininko, politiko, inžinieriaus Petro Vileišio vardu. Sovietiniais metais aikštė neteko valstybinės reikšmės, pakito jos funkcija, ji pervadinta Tarybų aikšte. Tarpukarinis pavadinimas grąžintas 1990 metais. Dabartinėje aikštės teritorijoje 2002 metais įrengtas Nacionalinės futbolo akademijos stadionas.
„Šventė“, 1994. Vytautas Narutis, Aukštaičių g. 51, Kaunas

08/09/2022

Anot autorių, piešinyje pavaizduota stipri emocija - begalinis tėvų džiaugsmas užgimus naujai gyvybei, gyvenimus keičianti nauja patirtis. Graviūra sukurta ant gimdymo namų pastato fasado.

Šalia piešinio įrengtas „gyvybės langelis“. Tai saugiai įrengta vieta, kurioje gali būti paliktas naujagimis. Lietuvoje veikia virš 10 gyvybės langelių, kurie nuo 2009 m. išgelbėjo daugiau nei 70 vaikų gyvybes.
„Gija“, 2022. Gyva Grafika, Miško g. 27

23/08/2022

Dviejų svarbių Kauno skulptorių, tėvo ir sūnaus Robertų Antinių, skverelio kūriniai jau kelis dešimtmečius žavi V. Putvinskio gatvės gyventojus ir lankytojus.

„Kanklininkas su vaikais“ - viena iš septynių skulptūrų, esančių terasomis į viršų kylančiame kieme. Įdomu, jog skulptūra turi antrininkę, kuri stovi Latvijoje, Rygoje.
„Kanklininkas su vaikais“, 1976. Robertas Antinis vyr., V. Putvinskio g. 56

03/08/2022

Praeitą savaitę, ant Maskvos namų Vilniuje buvo nupieštas didžiulis ukrainietės portretas, simbolizuojantis visą Ukrainą ir jos kovą už savo laisvę, žemę ir žmones. Darbą atliko... robotas vardu Albertas!

Tačiau ne visi žino, jog Lietuvoje yra jau keletas šio roboto kūrinių, o pats pirmasis dar 2019 m. buvo sukurtas Kaune. Piešinyje buvo pavaizduotas Lidijos Meškaitytės peizažas pavadinimu „Vakarėjant“ (1973 m.) ir taip prisiminta ši dailininkė.

Įdomu, jog robotas nutapė paveikslą per 12 valandų, tuo tarpu, jei žmogus rankomis kurtų šį paveikslą ant sienos, truktų savaitę. Kūrinyje panaudotos vos 5 spalvos.
„Takas namo“, 2019. Robotas Albertas Robot Muralist, A. Kriščiukaičio g. 64

23/06/2022

Po 1795 m. Abiejų Tautų Respublikos padalijimo Lietuva atsidūrė carinės Rusijos sudėtyje. Okupacijos laikotarpiu įvyko du dideli sukilimai, pirmasis 1830-1831 m. Antrasis 1863-1864 m., būtent šio sukilimo didvyriu laikomas kunigas Antanas Mackevičius.

Per trumpą laiką iš nedrąsaus, neturinčio karinio patyrimo būrio vedlio, A. Mackevičius tapo sumaniu stipraus sukilėlių dalinio vadu. Su savo būriu dalyvavo daugiau kaip 35 mūšiuose su Rusijos kariuomene, visada būdamas svarbiausiose kautynių vietose. Deja, A. Mackevičius buvo sugautas, teisiamas Kaune ir nuteistas mirties bausme pakariant. Bausmė buvo įvykdyta 1863 m. gruodžio 28 d. Ožeškienės gatvėje Kaune. Dabar čia stovi atminimo akmuo.

Nors 1863–1864 m. sukilimas ir buvo pralaimėtas, tačiau jo metu įvyko lūžis, po kurio pradėjo formuotis tautinė inteligentija, iškėlusi nepriklausomos Lietuvos, kuriamos etniniu pagrindu, idėją. Bendromis tautos pastangomis ši idėja buvo realizuota 1918 m. vasario 16-ąją pasirašius Nepriklausomybės Aktą.
Paminklinis akmuo Antanui Mackevičiui, 1966. Dail. - B. Vorlingaitė, archit. - T. Šešelgienė, Ožeškienės g. 41

25/05/2022

Jau trečią kartą Kaune organizuotas „Švęskime upę!“ renginys šiais metais vyko ne tik plaukiant, bet ir važiuojant DVIRAČIAIS palei upę.

Turą dviračiais organizavo @[100064568089199:274:http://xn--gerv-yva.lt/]. Ekskursijos metu dalyviai susipažino su šalia Nemuno esančių miesto rajonų istorija. Pakrantėse vyko įvairios įdomios veiklos, kurias aplankėme.

„Švęskime upę!“ – tai vienas iš didžiųjų Kaunas2022 bendruomenių programos Fluxus Labas renginių, gyvinantis upių pakrantes.

📷 R. Romankevičius

Gervė.lt