Vienos dienos atostogos

Home
Vienos dienos atostogos

Pažintiniai pasivaikščiojimai po Kauną. Įspūdingiausi tarpukario pastatai ir jų gyventojų istorijos.
(3)

01/11/2024

Kartais kapinėse esantys paminklai ne tik suteikia informaciją apie čia palaidotus žmones, bet ir patys yra įdomūs meno kūriniai, sukurti talentingų menininkų ar architektų.

Kauno Petrašiūnų kapinėse galima pamatyti paminklą, kuris yra garsiojo skulptoriaus Antano Mončio kūrinys.

Čia palaidotas dr. Jonas Grinius - literatūrologas, rašytojas, menotyrininkas. 1926 m. Kaune baigęs Lietuvos universitetą, vėliau prancūzų kalbą studijavo Sorbonoje ir Grenoblio universitete, bičiuliavosi su O. Milašiumi. Vėliau, vėl grįžęs į Lietuvą, iki pat sovietų okupacijos pats dėstė Vytauto Didžiojo universitete.

Karo metais pasitraukė į Vokietiją, kur liko gyventi iki pat mirties. Parašė keletą vadovėlių, sukūrė istorinių dramų, redagavo lietuvišką spaudą, dvejus metus buvo Vasario 16-osios gimnazijos direktorius. Beje, jo žmona Alina Grinienė buvo aktyvi antinacinio ir antisovietinio pasipriešinimo dalyvė.

Atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės J. Grinius nesulaukė: jis mirė 1980 m. Miunchene, kur ir buvo palaidotas. Tačiau po 18 m. jo palaikai perlaidoti Kaune. Iš Vokietijos į Kauną buvo atgabentas ir A. Mončio sukurtas paminklas. Nuotrauka nėra labai kokybiška, bet įsižiūrėję skulptūros viršuje pamatysite Rūpintojėlį.

Wikipedia nuotr.

29/10/2024

Ar atpažįstate? :)

Daugiau apie Laisvės alėjos istoriją - nuorodoje komentare.

NMKČ dailės muziejaus nuotr.

16/10/2024

Ką gi - ekskursijų Kaune sezoną oficialiai skelbiu baigtu! Ačiū visiems jums, kurie kartu su manimi keliavote po Žaliakalnį ir po Naujamiestį, klausėtės ir klausinėjote, drauge kūrėte gerą atmosferą ir smagią nuotaiką. Be jūsų nebūtų ir Vienos dienos atostogos 🥰

Naujajam sezonui planuoju parengti keletą naujų ekskursijų maršrutų, taigi susitiksime ir vėl 😉 O dabar reikia pailsėti, todėl siunčiu jums žaliuojančių linkėjimų iš Azorų!

P.S. Daugiau architektūrinių ir kultūrinių nuotykių kviečiu pamatyti instagrame, nuoroda - komentare.

11/10/2024

Dar vienas Stasio Kudoko pastatas, projektuotas karininko ir teisininko Jono Sližio šeimai. Tiesa, architekto vizija ir šeimininko lūkesčiai vėliau kiek išsiskyrė. Jau pastačius ir įrengus šiuos namus J. Sližys panoro galinėje namo daly įrengtas atviras terasas uždengti stogu. Esą atviros terasos šaltuoju sezonu tiesiog neatlaikydavo lietuviško klimato ypatumų ir ėmė skilinėti...

Kaip dabar atrodo šio namo dalis, galima pamatyti NT skelbime 🙂 Šiuo metu čia parduodamas 4 kambarių butas. Aprašyme teigiama, kad jame išlikęs autentiškas ąžuolinis parketas. Nuoroda į skelbimą su nuotraukomis - komentare.

Vienos dienos atostogos ir aruodas.lt nuotr.

09/10/2024

Galėtų būti knygos apie paslaptingą sodą viršelio iliustracija 🙂 Kaunas, K. Donelaičio g.

Vienos dienos atostogos nuotr.

04/10/2024

Niekaip nerandu šios vietos savo fotoarchyvuose, todėl tenka naudotis google 🙃 O vieta įdomi. Žaviame Liškiavos gatvės posūkyje daug metų stovėjo namas, kurio savininkas buvo garsusis Pupų Dėdė (Petras Biržys). Tarpukarinis medinukas ilgai buvo apleistas, neprižiūrimas vėlesnių savininkų, užkaltais langais, o prieš kelerius metus jo apskritai nebeliko. O jis matė tokių spalvingų Pupų Dėdės gyvenimo dienų!

P. Biržys buvo daug kas – Lietuvos savanoris, artistas, netgi mokytojas. Bet labiausiai jį išgarsino Kauno radiofone rengtos laidos, kuriose jis pats grodavo ir dainuodavo visokias satyrines daineles. Nors į talką kviesdavosi ir studentus, artistus, kareivius, atsakomybė už nuskambančius pokštus tekdavo pačiam Pupų Dėdei. Už savo veiklą Kauno radiofone jis, paties Pupų Dėdės teigimu, kalėjime sėdėjo net 11 kartų! Štai kas jį už grotų patupdė pusei metų:

„Knietėdavo man gnybtelėti didesniems ponams, smetonoms, tūbeliams kokiu punkteliu. Žinojau, kad radijo klausytojams tas labai patinka. Todėl progai pasitaikius ir „užvažiuodavau“:

Šventas Antanai, dūšių patronai,
Sakyk, kur dingo šeši milijonai...

Šmaukšt man už tai šeši mėnesiai belangės...

Kodėl aš taip užgiedojau? Sužinojau, kad Paštų valdybos viršininkas ženklų machinacijoje išeikvojo du milijonus litų. Viso krašto šeimininkas – Antanas Smetona. Tai ir uždainavau: „Šventas Antanai...“ Tiktai sumą padauginau, vietoj dviejų – šešis milijonus“.
(Citata iš knygos „Pupų Dėdė. Atsiminimai“ (parengė Teodoras Četrauskas).

03/10/2024

O juk kartais galima tiesiog pasvajoti 🥰 Nuotrauka rasta internetuose (jei žinote autorystę, papildysiu) ir labai tinkanti tokiam orui.

Jaukaus ir šilto vakaro namuose!

01/10/2024

Šiandien buvęs JAV prezidentas Jimmy Carteris švenčia savo 100 metų jubiliejų! O ar žinote lietuvį, kuris, švęsdamas savo 100 metų gimtadienį, yra sulaukęs sveikinimo telegramos iš to paties Jimmy Carterio?.. 😊

Adomas Varnas tarpukario Lietuvoje buvo ryški ir žymi asmenybė. Profesionalus dailininkas, pašto ženklų serijų autorius, lietuviškų litų banknotų dizaino autorius, fotografas, aktyvus lietuvių kalbos puoselėtojas, „Montessori“ ugdymo sistemos darželio Kaune įkūrėjas (kartu su savo žmona Marija Varniene)... Jo veiklų ir interesų sąrašą dar būtų galima tęsti.

Prasidėjus karui A. Varnas apsigyveno Palemone. Čia jį ištiko nelaimė: sudegė namas, kuriame gyveno dailininkas, o gaisre pražuvo ir keliasdešimt jo geriausiais laikytų paveikslų. Vėliau Varnai pasitraukė į Ameriką, kur ir gyveno iki savo mirties.

1979 rugpjūtį laikraštis „Vienybė“ pirmajame savo puslapyje paskelbė liūdną žinią: „Iškeliavo šimtametis dailininkas“. Nors, kaip rašoma ir publikacijoje, gyvenimas emigracijoje nebuvo lengvas, dailininkas iki paskutinių dienų neprarado optimizmo ir gero ūpo. Švęsdamas šimtmetį svečius pasitikdavo pašokdamas ant vienos kojos, visus padrąsino tikėti, kad Lietuvą okupavusi tironija anksčiau ar vėliau sulauks savo pabaigos. O 100-mečio proga sulaukė ir sveikinimo iš tuomečio Amerikos prezidento J. Carterio 😊

Nuotraukoje – Adomas Varnas (1879 – 1979). Wikipedia nuotr.

28/09/2024

Vėjuotą šeštadienį gera šmurkštelėti į kompozitoriaus J. Gruodžio namus - muziejų. Salako gatvės šlaite jaukų medinuką tarpukariu suprojektavo architektas F. Vizbaras. Ekspozicijos nuotraukose pamatysite ne tik daug fragmentų iš kompozitoriaus gyvenimo, bet ir nebeišlikusį tiltelį, kuris jungė šį namą su aplinkinėmis kalvomis 🤩

Vienos dienos atostogos nuotr.

25/09/2024

Ar žinote, kad Juozo ir Jadvygos Tūbelių dukra Marija Tūbelytė Kuhlmann buvo ne tik dailininkė, bet ir rašytoja? Mano rankose – 1986 m. JAV išleista jos novelių knygelė „Įsibrovėlė“. Viršelio autorė – taip pat M. Tūbelytė Kuhlmann. Įžanginį žodį šiai knygai parašė poetė Ramutė Skučaitė. Štai kaip ji pristato „Įsibrovėlės“ autorę:

„Penkiasdešimt dveji metai autorės praleisti svetur: dešimt – Oregone, kalnų ir didžiulių pušų karalijoje, vienuolika – Taivanyje, septyneri – Japonijoje, o dabar – jau keliolika – amžinai žydinčioje Floridoje. Jie padiktavo kiek egzotiškus kai kurių novelių siužetus. Vaikystė, prabėgusi prieškarinėje Nepriklausomoje Lietuvoje, paliko knygoje lyg ir vaikiškos knygos ranka brūkštelėtą potepį...“.

22/09/2024

Siunčiu šiltų ir saulėtų, gera kava, karštomis romietiškomis picomis ir lašeliu klampaus limoncello kvepiančių linkėjimų! 🥰 Aplink matydama aktyviai dirbančius gidus galvoju, kad vis dėlto miestai įdomiausiai atsiveria per pasakojamas istorijas. Kai matai ne tik patį statinį, bet ir sužinai jo kontekstą, kai gali pasakyti ne tik "gražu" ar "negražu", bet pabandyti suprasti, iš kur tas grožis kyla.

O aš jau labai pasiilgau savo ekskursijų, susitikimų su jumis ir Kauno 🤗 Iki greito!

14/09/2024

Linkėjimai visiems iš Paryžiaus! Šį savaitgalį čia atidaromas Lietuvos kultūros sezonas Prancūzijoje 🇱🇹 Šiandien vidurdienį prie pat Pompidou centro nuskambėjo lietuvių chorų balsai ❣️ Džiaukimės ir didžiuokimės

13/09/2024

Neįtikėtina! 🥰🤩😍

10/09/2024

Kartais sunku suvokti, kokias istorijas slepia ant fasadų pritvirtintos lentelės „čia gyveno...“...

Šiame Šančių name 1928 m. gimė ir vaikystėje gyveno poetė Janina Degutytė. Talentingos poetės vaikystės ir paauglystės šviesą – tėvo ir senelės meilę, mokytojų supratimą ir globą – užtemdė alkoholikės motinos neapykanta, fizinis ir emocinis smurtas, visam gyvenimui palikę negyjančias žaizdas. Apie tai pasakojama ir J. Degutytės knygoje „Raudonoji upė. Svarbiausi poezijos ir gyvenimo tekstai“ (sud. Viktorija Daujotytė). O juk Šančiuose, kvapnių gėlių ir vaismedžių apsuptame medinuke, vaikystė būtų galėjusi būti tokia graži...

„Gimiau Kaune, priemiesty, Šančiuose. Mažos gatvelės gale – jau Nemuno krantas. Gyvenome senelės name. Medinis, keturių butų su mansarda (vyriausios dukters, siuvėjos, nuosavybė), su langinėm. Aukšta aukšta kriaušė, kelios vyšnaitės, didžiulės išsikerojusios alyvos, kurias nukirsti senelei nekilo ranka, nors jos ir labai temdė vieną jos buto kambarį. Du darželiai, pilni gėlių – kvepiančių žirnelių ir naktinių fialkų, jurginų ir pinavijų, smidro ir diemedžio, o nasturtos aplink namus švietė.

Kai tari žodį „namai“, kitas žodis ateina – „motina“. Motina... Sunkiausia man apie ją kalbėti. Nežinau, per kiek šimtmečių protėvių genuose susikaupęs skausmas išsiliejo joje tūžmastim, o neviltis – silpnumu, bejėgiškumu. Nežinau, iš kur atėjo ta baisi liga, lemties prakeiksmu paženklinusi jos veidą... Visada gėrė viena. O aš nešiodavau portfelį su vyno buteliais – dienom ir naktim (naktim eidavau į stoties bufetą), žiemą ir vasarą, sveika ir karščiuojanti. Viskas prasidėjo tą mano gimtadienį, kai man suėjo septyneri ir aš namie pralaukiau jos visą dieną, o sutemus mane nuvedė ten, kur buvo ji... Bet tenai jos jau nebuvo... Ten buvo siaubo reginys – nieko baisesnio gyvenime jau nemačiau. Tai buvo pirmoji mano netektis“.

(Googlemaps nuotr.)

06/09/2024

Kauno laiptinių linijos ir formos 🥰

Vienos dienos atostogos nuotr.

05/09/2024

Atpažįstate? :)

Algirdas Savickis, "Kauno peizažas", 1940 m.

Deja, talentingo dailininko gyvenimas nutrūko labai anksti. Lietuvių diplomato Jurgio Savickio ir medikės Idos Trakiner sūnus mokėsi Vokietijoje, Šveicarijoje, o 1938-1940 m. mokėsi Kauno meno mokykloje, buvo Justino Vienožinskio mokinys. 1940 m. pats dirbo Vytauto Didžiojo universitete.

1941 m. Lietuvą okupavus vokiečiams, dailininkas su žmona Julika ir dukra Regina atsidūrė Kauno gete. 1943 m. jis buvo nušautas. Tuomet A. Savickiui buvo vos 26-eri...

Informacija ir foto iš parodos Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejuje Vilniuje.

02/09/2024

1925 m., Karo ligoninė Kaune. Dr. Jonas Basanavičius nuotraukoje įamžintas su jį gydžiusiu daktaru Jonu Brundza. Ir tautos patriarchui J. Basanavičiui, ir jaunam, talentingam, populiariam gydytojui J. Brundzai, vadovavusiam Neurologijos skyriui, gyventi tada tebuvo likę pora metų...

1927 m. rugpjūtį Palangoje poilsiavusį J. Brundzą vidury dienos gatvėje nušovė Jonas Romanas. JAV lietuvis su savo žmona Marija ir sūnumi jau kelerius metus gyveno Lietuvoje. Jo verslas čia klestėjo, tačiau šeimos gyvenimas buvo nelaimingas. Žmona Marija ilgai kentė vyro smurtą, nesiliaujančius lėbavimus ir užgauliojimus. Kartą, šeimai atostogaujant Palangoje, vyro sumušta Marija atbėgo pas vilos kaimynę prašyti pagalbos. Ši iškvietė taip pat Palangoje buvusį J. Brundzą. Taip prasidėjusi pažintis tapo lemtinga – gydytojas ir J. Romano žmona įsimylėjo. Kai po kurio laiko Marija ryžosi pranešti vyrui apie sprendimą skirtis, šis garsiai pažadėjo užmušti abu – ir žmoną, ir jos meilužį. Netrukus dalį savo baisių grasinimų jis ir įvykdė.

Beje, tragedijos dieną kartu su gydytoju laiką leido dar pora bičiulių – daktaras Blažys ir architektas V. Landsbergis – Žemkalnis. Pastarasis buvo ką tik atsisveikinęs su abiem gydytojais ir nuėjęs vos vieną kvartalą, kai netikėtai išgirdo kelis šūvius. Lyg nujausdamas tragediją, V. Landsbergis – Žemkalnis iškart pasuko atgal ir pamatė žmones su neštuvais, prie ambulatorijos besibūriuojančią minią, o įbėgęs į pačią ambulatoriją – mirusį savo draugą.

Atsiminimų knygoje „Iš atminties ekrano“ architektas rašo patraukęs namo lyg apsvaigintas. Išgirdęs, kad Palangos kurhauze karinis orkestras groja „Karmen“, pripuolė prie dirigento ir ėmė reikalaut nutraukti koncertą, nes nužudytas J. Brundza. „Tai buvo kažkoks neprotingas mano iššūkis. Taip buvo... Net dabar po tiek daug metų (50!) negaliu suprasti, kokia jėga, kokios protesto emocijos vertė mane taip neprotingai pasielgti. Man pasidarė silpna ir aš puolęs ant suolo apsiverkiau“, - rašė V. Landsbergis - Žemkalnis 1978 m.

Nuotrauka – Vytauto Didžiojo karo muziejus / LIMIS

01/09/2024

Labai dvejojau, ar rengti ekskursiją rugsėjo 1 d. Galvojau, kad gal neatsiras nei norinčių, nei galinčių... Bet atsirado! Labai šauni kompanija naują mokslo ir žinių sezoną pradėjo artimesne pažintimi su Žaliakalniu 😍

Ačiū visiems šios dienos ekskursijos dalyviams 🥰 Dabar Vienos dienos atostogos ekskursijų kalendoriuje - pauzė, tad susitiksime rugsėjo pabaigoje arba spalio pradžioje.

Visiems smagaus, lengvo ir įdomaus rudens starto! O nuotraukoje - dar vienos durys, kurios mums šiandien prasivėrė 🙂

31/08/2024

Iš archyvų:

Nuostabioji Vandos Sruogienės puošmena, įsigyta prancūziškų suknelių salone Laisvės alėjoje. Suknelė buvo skirta ypatingai progai - Balio Sruogos ir Jurgio Karnavičiaus operos premjerai (1937 m.).

Prieš kelerius metus suknelė buvo eksponuojama Galaunių namuose veikusioje parodoje.

Beje, apie Galaunių namus truputį pakalbėsime ir ryt, ekskursijoje po Žaliakalnį! Vietų į ekskursiją dar yra, tad jei įdomu - prisijunkite 😉 Daugiau informacijos čia: Kur gyveno grietinėlė: gražiausios Žaliakalnio vilos.

Vienos dienos atostogos nuotr.

30/08/2024

Du nedideli, bet svarbūs kvietimai 🥰❗️

Jei domitės kultūra, architektūra, menu, kelionėmis po Lietuvą ir už Lietuvos, kviečiu pasekti Vienos dienos atostogos instagrame! Ten mane rasite tokiu pat vardu, kaip ir čia: vienos_dienos_atostogos (nuoroda komentare).

Kitas kvietimas - šį sekmadienį dalyvauti ekskursijoje po Žaliakalnį. Daugiau informacijos rasite šioje nuorodoje: Kur gyveno grietinėlė: gražiausios Žaliakalnio vilos. Ekskursija tikrai įvyks, vietų yra, tad kviečiu pasimatyti! Kaip visuomet, mums atsivers ir tos durys, kurios praeiviams paprastai lieka uždaros 😉

29/08/2024

Signatarų namuose Vilniuje veikia paroda „Lozoraičių Lietuva“. Tačiau šis parodos eksponatas priklausė ne Lozoraičiams, o kitam Lietuvos diplomatui. Šį elegantišką fraką vilkėjo Petras Klimas, būdamas Lietuvos nepaprastuoju pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru Prancūzijoje.

Parodą aplankyti labai rekomenduoju. O mes apie Petro Klimo likimą plačiau kalbėsime jau šį sekmadienį, rugsėjo 1 d., kai būsime prie gražiosios jo šeimos vilos Žaliakalnyje.

Ekskursija Kur gyveno grietinėlė: gražiausios Žaliakalnio vilos prasidės 11 val., trukmė apie 3 valandos, kaina suaugusiajam 20 eurų, senjorui – 15 eurų, suaugusiųjų lydimiems vaikams iki 18 metų – nemokamai. Vietų dar yra, kviečiu registruotis žinute arba emailu [email protected]. Primenu, kad tai bus vienintelė ekskursija po Žaliakalnį šį rugsėjį.

Vienos dienos atostogos nuotr.

Address

Telephone

+37065556211

Website

https://vienosdienosatostogos.lt/

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Vienos dienos atostogos posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Contact The Business

Send a message to Vienos dienos atostogos:

Videos

Jūs jau žinote, kad kartais čia pasidalinu savo architektūriniais nuotykiais ne tik iš Kauno ir jo apylinkių :) Tad gal nesupyksite, kad noriu kartu pasigrožėti ir neįtikėtinomis permainomis... Švenčionėliuose. Gal ir jūs prieš kelerius metus skaitėte istorijas, kaip į Švenčionėlius persikėlė būrys vilniečių architektų, menininkų ir kt. profesijų atstovų. Jų dėmesį patraukė įspūdingas raudonų plytų Švenčionėlių stoties ir aplinkinių pastatų kompleksas. Švenčionėlių geležinkelio depo erdvės, prikeltos talentingų rankų, virto būstais, o viename tokių būstų aš savaitgalį ir apsistojau, išsinuomojusi jį airbnb platformoje. Neįtikėtinai gražiai ir harmoningai šiame būste ypač aukštomis lubomis dera istorija ir šiandiena, pagarba paveldui ir funkcionalumas bei patogumas. Būstas turi net nediduką kiemelį, į kurį patenkama nestandartiniu būdu – pro langą! O kai jaukiai vakaroji kiemelyje su knyga ir stebi besileidžiančią saulę, pro pat pralekiantys reti traukiniai tik suteikia papildomą prieskonį jausmui, kad esi tikrai ypatingoje vietoje :)

Kauno laiptinių linijos ir formos 🥰 Vienos dienos atostogos nuotr.

Kauno interjerai 🥰 Vienos dienos atostogos nuotraukos 2022-2024 m. Fotografuota: Art Deco muziejus, Amsterdamo mokyklos muziejus, "Vila Grabytė", Švietimo istorijos muziejus, A. Žmuidzinavičiaus memorialinis butas.

Viena pelėda - keli rakursai 🤩

Gaivinantis pasivaikščiojimas muzikaliajame Sopranų, Tenorų ir kt. gatvelių kvartale 🥰Gražaus sekmadienio!

Kaunas 2022

Ar atpažįstate? Nuostabusis tarpukario pastatas - M. K. Čiurlionio muziejus ir jo amfiteatrinė auditorija. Būtina aplankyti DABAR, nes čia ką tik atidaryta litvakų kilmės PAR menininko Williamo Kentridge'o paroda "Tai, ko neatsimename". Kaunas - Europos kultūros sostinė 2022 jau įsibėgėja visa jėga! Palinkėkime jam gero vėjo ir geros kloties 😍

@vienosdienosatostogos

Koks liftas! Lyg trumpa kelionė ne tik į kitą namo aukštą, bet ir į kitą laikmetį 🥰 O ir paties pastato istorija verta atskiro pasakojimo. Jo savininkas savo dienas baigė ne šiame (anuomet ypač prašmatniame) name, o kalėjime kitapus gatvės... Ar žinote, apie kokį Kauno pastatą kalbama?

Shortcuts

Address
Telephone
Alerts
Contact The Business
Videos
Claim ownership or report listing
Want your business to be the top-listed Travel Agency?

Country:

City: