Ornitostogų katalogas 2025
Paskutiniai kruopštūs štrichai ir greitai dienos šviesą išvys dažais kvepiantis pirmasis mūsų katalogas, į kurį sudėjome viską, apie ką yra Ornitostogos ir apie ką bus 2025-ieji. Jame nugulė turai po sengires, pievas, kalnus, ežerus, savanas, atogrąžų džiungles, stepes, deltas ir salas, skyriai apie gamtosaugą, ornimokyklą, lizdų transliacijas ir kitas mūsų veiklas.
Bus gražu. Jau greitai galėsite pavartyti.
Juodasis gandras
Kol žuvininkų jaunikliai mankština sparnus pirmiesiems skrydžiams, truputis žinių iš juodųjų gandrų lizdo.
Nors transliacijas mūsų svetainėje išjungėme, šį ir kitus lizdus vis dar stebime, sekame jų šeimininkų gyvenimus ir renkame apie juos duomenis.
Žinoma, didžiąją laiko dalį lizdai būna tušti, juose nieko nevyksta. Bet štai prieš kelias dienas juodųjų gandrų gūžtą, kuri jau baigė apaugti žolėmis, aplankė pora.
Panašu, kad prieš skrydį į Afriką šie reti paukščiai dairosi lizdaviečių kitiems metams. Viską patikrina, apžiūri ir įvertina, kad pavasarį turėtų kur sugrįžti ir apsitvarkę namus galėtų iškart pradėti perėti.
#JuodasisGandras
#OrnitostogosXTranstira
Vadovas Lietuvos drugiams pažinti – jau spaustuvėje!
Džiaugsmas akims – drugeliai jau suskrido į spaustuvę.
Jei norite „Vadovo Lietuvos drugiams pažinti“ pirmąją dalį užsisakyti su 10 proc. nuolaida, tą galite padaryti iki pat liepos 10 dienos, išankstinės prekybos metu. Knyga pirmuosius skaitytojus pasieks liepos viduryje.
Tokio didelio ir išsamaus leidinio apie mūsų krašto drugius iki šiol dar nebuvo. Pirmoje dalyje rasite net 169 rūšių aprašymus, nuotraukas, paplitimo žemėlapius, skraidymo laiko fenogramas ir daug kitos įdomios bei naudingos informacijos.
Užsisakyti čia: https://bit.ly/vadovas-lietuvos-drugiams-pazinti
Ereliai žuvininkai
LIZDŲ DIENORAŠTIS: Žuvininkai
Birželio 18 diena
Jau beveik mėnuo, kaip Laumės ir Kauko gyvenime atsirado trys ereliukai. Visi auga kaip ant mielių (žuvies), stiprėja ir greitai sunkiai išsiteks lizde.
Jų kasdienybė paprasta: pamiega, papusryčiauja, pramankština sparnus, kuriuos jau dengia pirmosios plunksnos, pasipeša su broliais-seserimis, iškėlę galvas apžiūri valdas, o kai tėvai išskrenda, susigūžia ir klusniai laukia. O tada vėl tas pats – tėvų atnešta žuvis, poilsis, vėl žuvis.
Šįryt pirmą karpį Kaukas atskraidino 5:40. Rūkas virš pelkės jau buvo išsisklaidęs, Laumė spėjo apsukti ratą aplink lizdą, o ereliukai atlikti rytinius ritualus: nuo sparnų mostelėjimų iki tualetų. Žuvimi pirma pasisotino mama, o jau tada po gabaliuką šviežienos įdėjo ir kiekvienam į snapą.
Kelios savaitės praeis ir ereliukų sparnai dar labiau sustiprės, užaugs visos plasnojamosios plunksnos ir tėvai juos pradės mokyti, kaip atsispirti nuo lizdo krašto ir pagauti oro srovę. Tikėkimės, šiemet jauniklių likimas bus sėkmingesnis nei pernai ir būsim liudininkais jų pirmų dar nedrąsių skrydžių.
Tiesiogiai stebėkite čia: www.ornitostogos.lt
#TranstiraXOrnitostogos
Skėtsakalis jūrinių erelių lizde
Būstas tuščias ilgai nestovi. Užvakar jūrinių erelių lizdą matavosi skėtsakalis, kuris pats lizdų nekrauna, o nuomojasi svetimus, dažniausiai kranklių. Apžiūrėjo valdas, įvertino gūžtos patogumą, bet namai pasirodė gerokai per dideli. O jeigu ir būtų nutaręs juose įsikurti, anksčiau ar vėliau tikrai būtų gavęs į kuprą nuo teisėtų šeimininkų, kurie retkarčiais vis dar sugrįžta į lizdą.
Tiesiogiai stebėkite čia: www.ornitostogos.lt
Pelėdžiukų pusryčiai
LIZDŲ DIENORAŠTIS. Gegužės 6 diena
Kas nutiko lizduose po paskutinio dienoraščio įrašo? Daug visko. Ir žiema trumpam spėjo sugrįžti, ir saulė pakaitino kaip vidurvasarį, ir pumpurai išsprogo, transliacijoms suteikdami naujų spalvų, ir net žolė sužėlė juodųjų gandrų gūžtoje. Kaip visada, apie kiekvieną rūšį – trumpai.
🌲JŪRINIS ERELIS. Apie ereliuko žūtį rašėme anksčiau. Paskutinė viltis buvo antrasis kiaušinis, bet greitai tapo aišku, kad iš jo niekas nebeišsiris. Kiaušinis greičiausiai buvo neapvaisintas. Ereliai kartais dar pasirodo lizde, bet paskutinėmis dienomis vis rečiau. Šių metų perėjimo sezonas šiai porai jau baigėsi. Dabar lizdą kartais aplanko tik zylės ir varnėnai, pasipeša sausos žolės savo lizdams ir greit pasišalina.
🌲JUODASIS GANDRAS. Greičiausiai nebeperės ir retieji gandrai. Patinėlis dar neapleidžia namų, retkarčiais sugrįžta ir juos patvarko, bet išrinktoji seniai prapuolė. Panašu, kad šiame miško lopinėlyje šiemet karaliaus gandrų kaimynės pelėdos. Jos baikštiems ir bet kokiam trikdymui jautriems paukščiams ne pati geriausia kompanija.
🌲ŽUVININKAS. Laumė nesitraukia nuo kiaušinių. O jei pakyla, tai tik trumpam – užleisti vietą patinėliui arba pasimaitinti atnešta žuvimi. Kiaušinių skaičiaus, deja, pamatyti negalime. Belieka sulaukti, kol iš gūžtos galvą iškiš pirmasis pūkuotas mažylis. Tai turėtų įvykti jau gegužės pabaigoje.
🌲LAPLANDINĖ PELĖDA. Šiame lizde tikras vaikų darželis. Keturi pelėdžiukai. Du didesni ir du mažesni, išsiritę dar visai neseniai. Pamatyti juos ne taip lengva. Visą dieną slepiasi po minkšomis mamos plunksnomis ir tik kartais iškiša galvas pasidairyti po pasaulį ir paskanauti tėčio atneštų pelių. Viso graužiko praryti dar negali, todėl laukia, kol mama kruopščiai atplėš gabaliuką ir įdės į alkaną gerklę. Dar praeis kelios savaitės ir jaunikliai ūgtelės, sustiprė
Gyvatėdis su gluodenu
LIZDŲ DIENORAŠTIS
Šįkart turime ir džiugių, ir liūdnų žinių. Pastarosios visada primena paprastą tiesą – gamtoje būna visko ir mažai kas vyksta pagal mūsų norus ir įsivaizdavimą.
1. JŪRINIS ERELIS. Vos prieš mažiau nei savaitę pasidžiaugę pirmuoju išsiritusiu ereliuku, šiandien turime pranešti, kad mažylis neišgyveno. Vakar stiprus vėjo gūsis bloškė maitinantį erelį ir šis užmynė ant ereliuko. Dar kurį laiką jauniklis rodė gyvybės ženklų, bet vėliau nugaišo. Dabar ereliams liko vienas kiaušinis. Ar iš jo išsiris mažylis? Stebime, laukiame.
2. JUODASIS GANDRAS. Panašu, kad patinas vis neša samanas į lizdą ir kloja jomis gūžtą, bet patelės jau kurį laiką nematyti. Gali būti, kad ji išsigando kelias dienas atakavusių naminių pelėdų ir pasitraukė. Tikimės, kad sugrįš ir ryšis perėti.
3. ŽUVININKAS. Šiame lizde pamažu įsivyrauja ilgiau nei mėnesį truksianti perėjimo rutina. Laumė nesitraukia nuo pirmojo kiaušinio, o patinėlis arba tupi šalia, arba skrenda pažuvauti. Vieną kitą laimikį atneša ir Laumei.
4. LAPLANDINĖ PELĖDA. Kiaušiniai, regis, jau šeši. Patelė juos kantriai šildo savo pūkų guolyje. Patinėlis tuo tarpu medžioja ir saugo savo teritoriją. Kartais galima pamatyti, kaip pasirodo lizde ir atneša patelei kokią pelę.
5. GYVATĖDIS. Ne vienas klausėte, o tai kur gyvatėdžiai, lizdas nuolat tuščias? Stebimės ir mes. Patinėlis šeštadienį buvo grįžęs į lizdą su gluodenu snape (žiūrėkite video ištrauką), bet štai patelė kažkur prapuolė. Lieka neaišku, ar šiame lizde šiemet perės. Laikas parodys.
Lizdus stebėkite per www.ornitostogos.lt
Įspūdžiais dalinkitės čia: Ornitostogos: lizdų transliacijos
Juodieji gandrai
Nemeluojam, šįryt į savo lizdą, sukrautą ant seno ąžuolo šakos, prie pat kamieno, sugrįžo juodieji gandrai. Prieš kelias dienas jų namus dar matavosi paprastasis suopis, matyt, džiaugėsi suradęs gerą vietelę, tačiau šiandien lizdas jau teisėtų šeimininkų priežiūroje. Dabar tereikia atsipūsti po ilgos kelionės (paprastai gandrai žiemoja Centrinėje ir Vakarų Afrikoje), susitvarkyti namų kertes ir prasidės kiek ilgiau nei mėnesį truksiantis perėjimo laikotarpis. Apie viską dar ne kartą pranešime.
Lizdą tiesiogiai stebėkite čia: www.ornitostogos.lt
#JuodasisGandras #TranstiraxOrnitostogos
Laumės sugrįžimas (2024-03-27)
Kaip ir planavome, šiandien į Lietuvą grįžo žuvininkė Laumė!
Labai nustebome, kai paukštis pasuko tiesiai į namais tapusią aukštapelkę ir lygiai 11:07 nusileido į senąjį lizdą. Šis jau buvo tuščias, nors dar ryte jame patinėlis Kaukas leido laiką su naująja patele. Abudu netgi poravosi.
Panašu, kad patyrusi Laumė, šiemet skaičiuojanti tryliktus gyvenimo metus, atsikovojo lizdą iš naujos damos, o su juo ir patinėlį. Pastarasis, vos tik pasirodė senoji šeimininkė, bandė su ja poruotis (žr. video), bet po ilgos ir varginančios kelionės žuvininkė dar nebuvo nusiteikusi meilės žaidimams. Tikra muilo opera!
Ką parodys ateinančios dienos?
Sekite viską gyvai per www.ornitostogos.lt
#zuvininkudienorastis #transtiraxornitostogos
Kilnusis erelis
𝗣𝘂𝗼𝘁𝗮 𝗽𝗿𝗶𝗲 𝗖̌𝗲𝗽𝗸𝗲𝗹𝗶𝘂̨ 𝗿𝗮𝗶𝘀𝘁𝗼. 𝗔𝗻𝘁𝗿𝗮 𝗱𝗮𝗹𝗶𝘀.
Mūsų kamera užfiksavo ir dar vieną puotos svečią – Lietuvoje retai pasirodantį kilnųjį erelį. Skirtingai nei jūriniai ereliai, kurių prie „stalo“ suskrido net penki, šis puotavo vienas. Tik protingieji krankliai karts nuo karto prisigretindavo per pagarbų atstumą paskanauti likučiais.
Kilnieji ereliai mūsų šalyje neperi, tik užskrenda šaltuoju metų laiku. Dažniausiai – Europos šiaurėje ir rytuose išperėti jaunikliai ar dar nesubrendę individai. Kaip kad šis puotautojas.
O štai suaugę paukščiai labiau sėslūs, todėl Lietuvoje beveik nestebimi. Gaila, tačiau dėl didelių ir netrikdomų miškų bei pelkių trūkumo, šių retų erelių stabilesnės perinčios populiacijos Lietuvoje tikėtis artimu metu negalime, nors Čepkelių raistas ir jį supantys miškai būtų bene tinkamiausia vieta jiems įsikurti.
#KilnusisErelis
Jūrinių erelių puota
Ar jau pakilote nuo šventinio stalo? Jei vis dar sunku atsiplėšti, puikiai suprasite ir Čepkelių raisto pašonėje neseniai vykusios puotos dalyvius, kurie net kelias dienas nesitraukė nuo „stalo“. Buvo ir tokių, kurie paskanauti atbidzeno tik naktį. Ir ką – užteko visiems.
Dalinamės išskirtinėmis akimirkomis. Nedažnai tokias pamatysi.
#juriniserelis
Knygos „Europos paukščiai“ lietuviško vertimo pristatymas. Ačiū Miesto Laboratorija už šiltą priėmimą ir Richardas Jonaitis už puikų pokalbio moderavimą.