22/04/2024
Štai ir paskutinis vakaras ir pusė nakties Atėnuose😊.
Vakarą nusprendėme praleisti, užsikardami ant turistinio Lycobettus kalno, nuo kurio atsiveria visos Atėnų tolumos ir platumos. Pusę kelio keliavome pėstute, pusę, nes mano kojos jau nebenešė, tuneliniu gerokai patrintu funikulieriumi, kuriame klaustrofobiškam žmogui tikrai būtų ne kas - jau ir man atgal juo nebesinorėjo grįžti - tad žemyn lipome pėstute mašinų keliu, nes jis apšviestas, o pėsčiųjų takas, apaugęs galingais kaktusais - ne.
Ir į priekį, ir atgal eidami matėme daug policijos automobilių, ant kalno stovėdami išgirdome lyg ir šūvį, tad besileisdami žemyn trijų ant tarnybinio automobilio piknikaujančių (😃) policininkų paklausėme, ar mieste kartais kas nors nevyksta. ,,Ne ne, - plačiai nusišypsojo vienas su kavos puodeliu rankoje,- viskas gerai, būkite ramūs".
Na, o prieš pat kelionę namo išsipildė ir mano paleista mintis bent trumpam pamatyti jau visai visai naktinį miestą: 2-ą valandą nakties 1.2 km nuo viešbučio iki autobuso į aerouostą stotelės, nešini penkiais didesniais ar mažesniais venzliukais, tarp kurių ir mūsų neprabangaus viešbučio sudėti į dėžutes pusrytukai (tokie patys, kokius valgėme keturis rytus, bet visai pravertė😃), keliavome pėstute.
Ir vėl - pirmame plane - policininkų reidas: 5-6 pareigūnai ryškiomis geltonomis liemenėmis iš karto su traliuku, ant kurio jau užkrautas vienas motociklas, šalikelėje stovi ir savo apklausos laiko laukiantys jau kokie 5-6 greiti ir pasiutę. Panašu, kad šio miesto jaunimas nuolat bando ribas visomis formomis. Ne veltui ant sienų grafiti ritmu ne kartą užmatėm ,,F**k cops" ar net dar pikčiau😊).
Beje, prie Parlamento vakar vyko nemažas ,,Free Palestine" mitingas, tad pakeliui sutikome juodą grotuotais langais autobusą, pilną policininkų su skydais ir antveidžiais. Bet jie tik stovėjo per atstumą ir stebėjo. Panašu, kad žodžio laisvė čia veikia. Bet ir tarnybos taip pat.
Toliau keliaujame pro, matyt, kiaurą parą dirbančią kepyklėlę, joje valgančių ir sumuštinius, ir bandeles yra ir 2-ą valandą nakties😃. Sankryžose - jaunuolių, tikrai dar mokyklinio amžiaus, grupelės, o ryt juk pirmadienis😃.
Gatvėse visi kaip vienas ryškiai geltoni taksi, motociklininkai ir dviratininkai, ir kaip vėjas praūžiantys kad ir palaikiai automobiliai su diskotekomis viduje, aišku, daug mažiau nei dieną, bet panašu, kad Atėnai miestas, kuris niekada nemiega😄.
Praeiname besišnekučiuojančius benamius, vyrą ir žilą moterį, ji rankose laiko tvarkingai susuktą miegmaišį, matyt, ruošiasi miegoti; už kelių šimtų metrų kamerdineris plačiu šepečiu šveičia blizgančius plačius tamsiai pilko marmuro laiptus. Šlapias, ką tik nuplautas ir visas šaligatvis palei viešbutį, lietaus lašais blizga ir pirmo aukšto balkonai.
Prie Parlamento įstrižai vienas į kitą, aukštai keldami baltomis storomis pėdkelnėmis aptemptas kojas su batais dideliais juodais pūkuotais bumbulais, kokius mus mokė daryti mokykloje (jie, pasirodo, ne šiaip sau, graikų kariai juose slėpdavo po aštrų trumpą peiliuką, kurį panaudodavo, jei prireikdavo), keldami aukštyn suspaustus kumščius - vienybės ženklą - keičiasi vietomis du sargybiniai. Juos stebi nykštį už diržo užsikišęs grakštus apsauginis su berete ir naktinėjančių turistų porelė.
Spėju pagalvoti, ar greta jaunos karalienės Amalijos (užveisusios Graikijoj ir palmes) 19 a. įkurtame parke miega šarkos, papūgos ir vėžliai. Norėčiau dar užsukti ir juos pamatyti naktį. Bet jau ne šiandien.
Ir tada stotelėje akis užkliūva už reklamos ,,Respublika", Lithuanian National Drama Theatre.
Ženklas, kad jau tikrai laikas namo😊. Ką šią akimirką ir darome - sėdame į lėktuvą😃.