https://www.facebook.com/105203805079785/

Daugiau apie mažiau, Vilkaviškio raj. Gižai, Vilkaviskis (2024)

29/10/2023

Dainavos(Dzūkijos) metams riedant link pabaigos lankau dar vieną įspūdingą vietą.
Kurnėnų mokykla Alytaus rajone jaukiai prigludus prie kelio ir anot vietinio”panaši į bažnyčią”.
Tai vienintelė Lietuvoje mokykla,kuriai medžiagas parplukdė iš Amerikos.Pastatyta labai greitai :pradžia 1934 metai,o pirmieji mokiniai 1936-aisiais jau sėdo į modernius suolus, stebėdami kaip juodos spalvos skalūno lentoje mokytojai rašo žodžius.
Durys,langai,parketas,radiatoriai,čiaupai,vėjo jėgainė,artezinis gręžinys-išlikę ir matoma.Sporto salė,dušas-vaikai stebėjosi kaip gali vanduo bėgti iš sienos.
Labai moderni,jauki,šviesi mokykla pastatyta mecenato,kilusio iš šių vietų ,lėšomis.
Laurynas Radziukynas -žmogus padovanojęs ir palikęs Lietuvai šviesos ir minties buveinę.Jo noras ir troškimas,kad vaikams būtų pasiekiamos mokslo žinios-stebina,kiek gali žmogaus širdis.
Klausant darbuotojos ponios Zitos,ta nuostaba tik didėja.Viską galiu apibūdinti vienu žodžiu-neįtikėtina.
Mokytojai,mokiniai,smalsūs lankytojai čia daug išgirstų,paliestų ir pamatytų.
Nuvykite ir savo akimis viską apžvelgsite.Arba susitarkite dėl edukacijos.
Tai nepakartojama…

12/10/2023

Ką Lietuvoje pavadintume skulptūrų ir džiazo miestu?
Džiazo riekėtų klausytis šiltuoju sezonu,o skulptūras apžiūrėti-visada prašom. Nereikia darbo valandų, savaitgalių, šventinių ar atostoginių dienų.Tiesiog susikuri planą kaip įdomiai praleisti laiką. Ir sveikai,nes vaikščiosi gamtoje,prie vandens,užklysi į mišką,vėl atsidursi gatvelėj…. Metalinės,akmens,granito,medžio,pavienės ir kompozicijos-viską surasti,pabūti ir suvokti.
Ar sudėtinga? Visaip.Vienos labiau patiks,dėl kitų kirbės klausimai,čia ilgiau pastoviniuosite,o į šią užmetę akį galbūt pasakysite:
-Nesuprantu tokio meno.
Va čia ir įdomu.
Smagiausias versijas pateikia vaikai, o kodėl nepamėginus mums,dičkiams.
Juoko,netikėtų versijų būtų be galo ir be krašto..
Tai kur tas skulptūrų miestas?
Oi,ir džiazo.Jei nebuvai,jei negirdėjai-neatidėlioki.Reikia.
Tai planas yra?
Ir apie ką aš čia?..😉🤔

24/09/2023

Lenkiuosi palieti
gėles,nes pasiutusiai karšta,svilina kaip keptuvėj.Atrodo,net žingsniai lėtesni,o senų ir aukštų medžių su paunksme vis rečiau ir mažiau.O čia,kapuose,tvanku ir:
-Slūgela,dustelk,va atcisėsk,žiūrau žiūrau,o tu į kalnelį tempi vandenį viedrais.
Man šypsosi graži senolė,kuri pasiramščiuodama lazdele,taip pat laistė ir lankė artimųjų kapavietę.
Įsikalbam.Aš galėčiau klausytis ir mėgautis jų kalba-šnekta-tarme,nes,atrodo,jie dainuoja ar porina.
Dzūkijos (Dainavos) metai,aš pakeliui į Perloją,todėl sutikta pirma pašnekovė gerai nuteikia visai dienai.
“Slūgela”…Mamos,močiutės prieš daug metų pasakyti žodžiai,nesitikint išgirsti.
Kol taip dūmoju,kelias miškais atveda į tikslą.Iš tolo matomi bažnyčios bokštai,paminklas Vytautui.
Mažame muziejėlyje laukia Marija-puikus žmogus,gerbiantis ir mylintis savo darbą,energija ir pozityvumu užkrečianti lankytoją,o jau žinių…nors vežimu vežk!Čia rekia apsilankyti ir sugerti istorijas.Pabūti,gal tada pavyks suvokti,kokie neeiliniai žmonės gyveno,statė,kovojo ir gynė.
Perlai yra perlai ,net miškuose juos galima aptikti,o aš po turiningos dienos suku link namų.
O jūs sukite į Dzūkiją,keliaukite,atraskite.Ten nuostabu ir gera-tai mūsų pasakų ir sakmių,poringių ir miškų…regionas!

11/09/2023

Kai norisi ramybės,kai dar kartą sugeriu į save grožį,išsaugotus istorijos prisiminimus,randu širdžiai mielą pašnekovą,o iš nuotraukų žvelgia šviesuliai-nereikia galvoti,kur praleisti pusdienį.Neseniai žavėjausi Zapyškiu-viskas viename miestelyje,bet čia kažkas tokio!!!
Pasistačiusi mašiną išsitraukiu šiaurietiškojo ėjimo lazdas ir žiediniu maršrutu pasileidžiu pirmyn.
Lazdas tenka nusiimti,nes noriu fotografuoti,skaityti.
O kaip kitaip. Aš-Plokščiuose,o sutikta vietinė moteris ponia Rimanta yra šio miestelio gyventoja,entuziastė ir patriotė.Užsimezga šiltas pokalbis apie šias dienas,praėjusias,ji kviečia viską aplankyti ir pamatyti.Paantrinu,kad čia atvykus kaskart vis gražiau.
Pradedu:kiek einu,kiek fiksuoju,randu laiko pabūti su savimi…ir gėriuosi,gėriuosi,gėriuosi.Lurdas,Vaiguviškių piliakalnis,medžių tyla,upė-gatvė,keletas superinių parodų,augalai,dirbiniai ir žodžiai.
Ką bevardyti-kviečiu nuvykti ir atrasti.Malonumo per kraštus.
Keliaukite!!!

02/09/2023

Pasveikinu sesę su Rugsėjo 1-ąja.Atskrenda atsakymas:”Ačiū,bet kaip rugsėjis,taip liūdna darosi”.
O taip,pasirodo,ne man vienai.Susimąsčiau,kiek formų ir atspalvių turi manasis liūdesys ir ne išeinanti vasara,ne ruduo giliai kažką suvirpina.
Vaikštau Vilniuje po universiteto kiemelius.Ar lankėtės ir jūs? Pakėlėte akis į šv.Jonų bažnyčios bokštus,žvalgėtės iš varpinės ir akimis glostėte freskas,klausėtės fontano čiurlenimo?Čia neįprasta aura. 13 kiemelių su įdomiomis istorijomis.Ar prisimenate,kurį vadino Malkų,kuriame kieme buvo kepama duona?…Dabar jie kitaip vadinasi,bet nuo to tik smalsiau.
Dar vienas yra seniausias,kitame vešliai bujoja rūtos,o ant sienos randu dabartinių ginčų objektą-mano mylimo ir gerbiamo poeto Justino Marcinkevičiaus baraljefą.
Universiteto kiemelių istorijas verta išgirsti.Neprailgs,nes daug patirsite.
O kodėl liūdna? Sukirbėjus išdavikė mintis primena,kad rugsėjai ir patys gražiausi,linksmiausi studentiški metai jau buvo…Praėjo…
Iš tolo žiūrėjau į pulkelį jaunų žmonių.Ar ir juos kažkada aplankys liūdesys ir būtinai rugsėjį?

24/08/2023

Rūku besirengiantys ežerai dar paslaptingesni, vanduo neatvėsęs ir noras keliauti pasižvalgant,besiiriant niekur neprapuolęs-tai labai gerai,todėl verta stabtelti Ignalinos rajone,Palūšėje.
Nosį pakutena gatvelėje šalia vietinio turgelio parduodama rūkyta žuvis,o akys pagauna šv.Juozapo bažnyčios ir varpinės ansamblį.
Ar prisimenate mūsų nacionalinę valiutą? Taip taip-popierinį 1 nominalo litą puošė šios šventovės atvaizdas.
Pasiseka,nes bažnytėlėje triūsia ir tvarkosi nuoširdi moteris.Ji daug papasakoja,džiaugiausi turistais ir dovanų gauname litą-kalendoriuką.
Paaiškina,ką reiškia ant medinių sienų skaičiukai-tai polichrominiai tyrimai,kurie atskleidė,kad po 3 uždažytais sluoksniais slypi vėlyvojo baroko tapyba.
Sužavėti ne tik vidumi,bet ir įrašu,pasitikusiu virš durų.Apeiname šventorių, 400 metų ąžuolą,varpinę,primenančią lietuvių medinių pilių sargybos bokštą ir judame tolyn linkėdami gražuolei medinukei gyvuoti ir išlikti.

06/08/2023

Lydžiu grupę į “Plaktukų muziejų” ,galvoju,kaip gerai,kad nulijo,nes atkarpa žvyrkeliu nedulka.Mintys s**a galvoje juostą kaip kažkada susipažinom su šio muziejaus įkūrėju Sauliumi Matusevičiumi.Charizmatiška,nuoširdi asmenybė buvo…Buvo,bet jo viziją,plaktukų,plaktukėlių istorijas,atsiradimus jautriai ir nuoširdžiai pasakoja žmona Nijolė ir sūnus Artūras.
O paklausyti ir pamatyti oi yra…Ir jeigu dėliojant kelionės maršrutą išgirstu “gal ne”,”gal čia labiau vaikams…”, pavyksta sudominti-važiuojam.
Ir šįkart reakcija-“nesitikėjom!”.Įdomu ir moterims,ir vyrams.O smalsūs vaikai net ir klausimų turi.
Jaukus susitikimas:kieme vešliai žydi prižiūrėtos gėlės,bubteli žemėn obuolys, pamatyti plaktukai,kurių skaičiuojama virš tūkstančio,dėmesys lankytojams-vainikuoja susitikimą.Verta aplankyti!
O aš toliau veriu perlus….

28/07/2023

Medaus atspalviu nusidažę laukai,pro juos žvyrkelis užveda Pilotiškių kaime,Prienų rajone esantį Vinco Mykolaičio-Putino muziejų.
130-ios poeto gimimo metinės sujudina mintis,ką žinau ir ko nežinau apie vieną iškiliausių,sudėtingo likimo XX amžiaus žmogų.
Labai pasiseka,nes muziejaus šeimininkai,puoselėtojai yra giminaičiai Mykolaičiai.
Džiugu,kad sodyba per karus,suirutes nenukentėjo.Išlikę trobesiai,senasis šulinys,obelų sodas,svirnas.Prie seklyčios vis dar šlama putinas.
Iš apsilankymo išsivežu jausmą-nuoširdų,gilų,nes Julija Mykolaitienė kasdien,kas minutę prisiliečia prie poeto tėviškės istorijos.Toks įdomus mezgasi pokalbis,nes taip saugant atminimą gali pasakoti tik tas,kam jis svarbus ir reikalingas. “Dvigubas gėris”-mintyse pagalvoju apie pasakotoją,kuri randa laiko gėlynams,praeidama paglosto diemedį,o kambaryje katpėdėlės (kačpėdėlės) aprašytos poeto, jos taip pat suskintos.
Jei norite viską pajausti,būtent pajausti,aplankykite sodybą-muziejų ir paklausykite nuoširdaus pasakojimo.
Sužinosite,prisiminsite,bet jausmus ir gerą emociją išsivešite.
Yra tų perlų Lietuvoje,yra…

12/07/2023

Taip atsitiko,kad nereikėjo niekur išvykti,nes gretimai jauki ir šilta Paežerių kaimo bendruomenė pasikvietė
Keliaujančias architektūros dirbtuves (KAD).
Ir prasidėjo įdomumai,mažam kaimeliui atnešę gyvybingumo ir nematytų,nepatirtų pojūčių.
Reikia pasakyti,kad tai,ką jie darė ir padarė per penkias stovyklos dienas yra kažkas toookio!
Apie KAD galima informacijos rasti internete:kas tai,kada susikūrė,kokie tikslai ir visa kita…Ten žodžiai,o čia bendravimas,pokalbiai,mintys,svajonės,darbai ir didelis noras kartu veikti.
Įdomu buvo ne tik vaikams.Suaugusieji įsisuko kaip reikiant ir per uždarymo šventę buvo daug juoko,džiugesio,net atsisvekinimo ašarų.Nuostabu,nes kalbant apie tvarumą,ekonomiškumą-tokie kūrybiniai procesai labai reikalingi.
Nuoširdžiai apie stovyklą pasakoja visi:
-vaikai,kurią jie lankė;
-tėvai,seneliai išleidę visai dienai nenuoramas;
-paežeriečiai vyrai padėję,nurodę,pasiūlę ir talkinę;
-mamos,gaminę skanius pietus,kad visi sotūs ir laimingi būtų❤️
-pavakariams tėvų parvežti stovyklautojams ledai;
-KAD septynetukui-nuostabių idėjų nešėjams ir įgyvendintojams;
-ir visiems,kurie šią savaitę degė bendryste,kūryba,geranoriškumu.
Už nuostabias nuotraukas dėkoju bendruomenės pirmininkei Vidai.
P.S.Viena foto neryški,bet labai norėjau visą komandą įdėti❤️
Kartais keliauti nereikia-geri dalykai atkeliauja patys.

04/07/2023

Zapyškis mano lankymo vizitą užkariavo kompaktiškumu.Viskas vienoje vietoje:nereikia draskytis,bėgioti,skubėti.
Tiesiog mėgautis ir apžiūrinėti.
Prie Nemuno bažnyčia-gotikos palikimas.Joje nuotraukos, Rodikos Morari paveikslų paroda,vakare numatomas koncertas.
Tobulai sutvarkyta pakrantė-parkavimo vietos automobiliams ir dviračiams,suoleliai,stendai.
Čia pat prieplauka ir laivas.Mėgstantiems vandens kelią-verta išbandyti.Arba tiesiog,žiūrint į gražuoles platumas ,sukramsnoti sumuštinį ant žalios pakrantės žolės.
Šalimais-jaukus restoranėlis,nustebinęs skaniu ir gurmanišku maistu.
Apžiūrime baltiškųjų ženklų kalnelį.
Dar negana,todėl patraukiame į Antano Sutkaus galeriją po atviru dangumi.
Ir viskas čia-Zapyškyje.Stabtelim ir prie kitų objektų,kuriuos ir jūs atrasite.
Lankykit.Gražu mūs Lietuvoj…

21/06/2023

Kad ir koks iškalbingas ir vertingas pastatas-be žmogaus jis šaltas ir labai akademiškas.Žmogiškasis faktorius mane stipriai veikia: papildo statinio vertę,sušildo ir pateikia informaciją,niekur nepublikuotą,jautriai išgyventą konkrečiais darbais,prisilietimais,o ne žodžiais.
Taip galvojau besiklausydama Mielagėnų bažnyčios klebono,kunigo Marijaus Savicko.
Pačius šventovės namus daug kas lygina su Vilniaus arkikatedra -tik sumažinta 7 kartais.
Išorėje šventųjų skulptūros,viduje V.Smakausko tapyti keturių evangelistų paveikslai,fundatorių epitafijos.
Skamba Mendelsono maršas,liejasi istorijos,tokios įdomios,intriguojančios,linksmos.Humoro nestokojantis kunigas pasakoja apie paveikslų restauraciją Peterburge,kaip juos vežė kolūkio transportu,kad apsinuodijo išmetamosiomis dujomis,nes saugodamas kūrinius gulėjo ir kratėsi mašinos priekaboje.Viską atpirko žinia,kad paveikslai papuoštų pasaulinio lygio galerijas,todėl su meile ir pagarba kalba apie jų autorių dailininką,skulptorių,gydytoją V.Smakauską.
Daug įdomių detalių sužinome iš šio žmogaus,nes 40 metų atiduota šiai parapijai,atstatyta Ciesikų sudegus bažnyčia ir…
Jei viską norite išgirsti iš pirmų lūpų-Ignalinos rajone užsukite į Mielagėnus ir Ciesikus.O svarbiausia-raskite laiko to krašto šviesuoliui—darbštuoliui kunigui M.Savickui ,jį išgirskite ir būsite praturtėję.
Aš jau taip,nes veriu dar vieną perlą😉.

13/06/2023

Pasitikrinu mitologines žinias:konstatuoju faktą-skystokos.
Tai mokslas apie sakmes,legendas,dievybes.Toks gylis, įdomumas, kad net saldu.Taip taip.
Keliaujam mitologiniu taku Švenčionių rajone Šventos kaime.Sustojam prie skulptūrų,o žiniomis su mumis dalinasi Sirvėtos regioninio parko lankytojų centro darbuotojas-žinovas-gidas Audrius.
Nuoširdžiai ir įdomiai kalbamės,diskutuojam.Suvokiu,kad žodis “kelukas”,vartojamas mano gimtinėj,turi sąsajų su mitologine dievybe Kelukis, kad Javinė ne tik vienos įmonės pavadinimas,bet ir javų globėja ir saugotoja.Šalia pastatome grūdinių kultūrų augintoją ir įamžinam.
Tokiu būdu pakartotos žinios aptariant skulptūras ir jų autorius tampa įsimintinos.
Ar man tai svarbu?Taip.
Tai raktas ir atsakymai daugelio šiandienos suvokimų,jeigu rūpi darna su istorija,kultūra,religija.
Keliaukite ir lankykite,o aš savo vėrinuką papildžiau dar vienu perlu(jei prisimenat apie ką aš čia😉).

06/06/2023

“Aš nežinojau,kad tu nežinai…”pagaunu save niūnuojančią.Žinote ir jūs šią dainą,atlikėjus,o šįkart ji mums nelauktai ir jautriai nuskambėjo sekmadienio popietę.
Apsuptyje ežerų ir miškų net neįtariau,kad kaimo bendruomenė Naujasis Daugėliškis ir jos siela Indrė Gruodienė taip paveiks,kad susitikimas prie spalvingų langinių pavirs jaukiu pokalbiu su daina,kvapnia arbata ir naminiu baltu sūriu.Liesis pasakojimai,pašmaikštavimai,istorijos ne tik apie Oro balionų šventę,bet ir šio krašto kasdienybę,džiaugsmus ir rūpesčius,planus,projektus,žmones ir gyvenimą,kurį Indrė semia ir skanauja nebijodama įpilti po šlakelį rizikos ir avantiūros.
Tokius deimančiukus ar perlus rinko Vaižgantas, a.a.Zita Kelmickaitė, o šį-Indrę mes radome ir labai džiaugiamės pažintimi,linkėdami šviesos,balso skambumo,dainų,kurios pravirkdo (nesitikint) ir šelmiškos ugnelės akyse.
Vasara prasidėjo-ieškokite perlų…

31/05/2023

Birštono savivaldybė be kitų žinomų ir lankomų objektų turtinga štai tokiais dalykais: aukščiausias apžvalgos bokštas Lietuvoje, ilgiausia rogučių trasa
taip pat Lietuvoje ir…vienintelis paminklas buvusiai mūsų valiutai-litui.
Apie pastarąjį čionykščiai senbuviai šmaikščiai porina prisimindami laikus,kai nuorodą į Nemajūnų kolūkį žymėjo apskritas statinys:”susitinkam prie rublio”,
“iki rublio palydėsiu”-visi žinojo ir suprato apie ką čia.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę šalimai esančio Jiezno miestelio gyventojas Kęstutis ten įamžino litą.
Vėliau šalia įkurdino eurą.
Įdomu,gražu,nes tai mūsų istorija-buvusi ir esama.
Šalia žymuo į į Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus ažūrinę medinę bažnyčią su garsiuoju nuotakų kilimu ir dailininko Nikodemo Silvanavičiaus nutapytais paveikslais.Jeigu pavyks pamatyti,būsite laimingi,nes pasiteiravus kaip galima patekti į vidų,buvo pasiūlyta atvykti mišių metu…

23/05/2023

Mokslo metams baigiantis vaikai lydimi pedagogų bei tėvelių keliauja po mūsų kraštą.Smagu,kad atrandamos kaimiškos bendruomenės ir jų paruoštos edukacinės programos.
“Gižai-liepų kaimas” patinka įvairaus amžiaus vaikams.Čia jie klausos istorijos,aplanko legendinę liepą,buvusio dvaro svirną,susitinka su Šikšnosparniu,o bendruomenės namuose mindami mįsles ragauja pačių išsikeptą liepinuką-meduoliuką užgerdami liepžiedžių arbata.
Sveika,skanu,įdomu ir nuoširdu.
O jeigu vaikai papasakos tėveliams ir jie panorės aplankyti-esate laukiami visi Vilkaviškio rajone,Gižai,Liepų g.13.

18/05/2023

Ketvirtadienio siautuliai su Marijampolės Ryto pagrindinės mokyklos septintokais👍
Vilkaviškis,Kryželiu siuvinėtų paveikslų muziejus,Kybartai,Vištyčio akmuo,ežero pakrantė,ledai,pietūs.
Tikiu,kad kas nors išliks.Prisimins reikiamu metu,nes buvo įdomių klausimų,domėjimosi ir svarstymų.
Geros vasaros su pažinimo skoniu !!!

16/05/2023

Netoli Salantų kelias su nuoroda veda Orvidų sodybos link.Skaičiuoju metus,dešimtmečius spėliodama,kada buvau pirmąkart su savo auklėtiniais.Žinau,kad važiavome į “absurdo”muziejų,kad ten “nieko gero”.Suveikė priešingai:noriu pamatyti.Kad jauna ir kvaila buvau-faktas kaip blynas.Nemokėjau,o gal ne tas momentas buvo,prakalbinti Viliaus mamos.Daug ašarų,rankos paspaudimas,kažką pasakiau ir vaikščiojau kūrėjo rankomis,fantazija sukurtą pasaulį.Teisus J.Mekas sakydamas,kad lietuviai nesupranta,ką turi.
Daug išgelbėto akmens,medžio,sendaikčių nuo melioracijos,vienkiemių naikinimo.Sakoma,kad geri žmonės čia jautėsi gerai,o blogieji skubėjo dingti.Muziejaus įkūrėjas pamatęs akmenį jame jau matydavo viziją.Vartus konstravo žemus,”kad ponai nusilenktų atvykę”,priglausdavo nuskriaustus,nelaimingus.Daug rašyčiau ir pasakočiau,bet noriu paraginti-pamatykite kol ne vėlu.Kol yra.Medis trūnija,net akmenys samanomis apauga.Raskit ir paskaitykit Viliaus Orvido litaniją,pavaikščiokit išraižytais takais,takeliais,savaip supraskit kompozicijas,vyraujančias temas.Kol
ne vėlu…

10/05/2023

Skauda,todėl rašau ir prašau pasidalinti.
Vakar aplankėme Rimšynę Vilkaviškio raj.,Naudžių kaime.
Dar daug ten galima pajusti ir pamatyti.Tik truks vieno eksponato.Nuo namo sienos kažkoks piktavalis nukabino ženklą “Valstybinio apdraudimo įstaigoj apdrausta”.Žymėjimas-ne tik šeimos relikvija(dabartinės šeimininkės O.Rimšaitės-Gilaitienės tėvelio Jurgio) ,bet mūsų visų-Lietuvos žmonių istorijos dalis.
Todėl prašau,jei pamatysit sendaikčiuose ar siūlant parduoti,būkite pilietiški.
Nuotrauka G.Gudaičio iš albumo “Sugrįžimai”.

09/05/2023

Sūduviams linkėjimai nuo”Sūduvio”!!!
Tikrai tikrai-pilną glėbį su trupučiu parvežam iš Klaipėdos su prisiminimais ir džiaugsmu.
Miesto centre,Danės upėje,laivas “Sūduvis” nuo 2021 metų perduotas Lietuvos jūros muziejui duris atvėręs lankytojams.
-Iš kur jūs?-klausia bilietus parduodantis jaunuolis ir jaukiai nusišypso sužinojęs,kad mes iš Vilkaviškio.
Mums irgi smagu,kad laivo širdis-inkaras patikėtas jo krikšto miestui ir tapęs smulkiąja architektūros detale Šeimenos pakrantėje.
Ne taip ir liūdna,kad nepavyko patekti į susitikimus su laivo įgula ar išplaukti į jūros vandenis.Svarbu,kad “Sūduvio”-minų medžiotojo vaidmuo karinėse pajėgose ryškus ir įsimintinas.
Nuotraukos-draugų ir žinutės autorės.

03/05/2023

Pakeliui link Palangos ar Klaipėdos suraskite laiko užsukti į Kretingą.Nuostabus Žemaitijos miestelis su dar įdomesnėmis istorijomis ir objektais.
Visa tai be pasakojimų apie čia gyvenusius žmones-būtų labai prėska.
Jaukioj kavinukėj” Špitolė” gauname patarimą,kad vertėtų aplankyti kunigą Jurgį Pabrėžą žyminčias vietas.Randam.
Bažnyčioje kabo atminimo lenta.
Miesto centre,aikštėje,stovi paminklas.
Senosiose kapinėse-koplytėlė su vienuolio ir angelų skulptūromis.
Jaudina faktas,kad 1849 m.miręs žmogus taip jautriai ir pagarbiai prisimenamas.
“Tai mūsų lietuviškasis da Vinčis” sako ponia Jūratė.
Ir tikrai.Kunigyste neapsiribojo,buvo liaudies gydytojas,pirmasis Lietuvos floros tyrinėtojas,švietėjas,vaistažolių rinkėjas,garsus pamokslininkas,mokėjo 8 kalbas…Žmonės miniomis traukdavo jo paklausyti,išgirsti patarimų.
Kretingiškiai jį laiko šventuoju,lanko kapavietę,čia visada dega žvakutės.
Kretinga dar vadinama lietuviškuoju Vatikanu.Bažnyčia ir 5 vienuolynai.Įdomu ir smalsu,todėl skaitydama ir ieškodama informacijos džiaugiuos,kad Jurgio Pabrėžos darbai ir atminimas matomi,jaučiami ir saugomi.

24/04/2023

Skaniai ir gardžiai kvatojam supratę,kad per 3 dienas keturiese suvalgėm 7 kilogramus apelsinų.Mamos posakis”ar per šonus sutraukė?”būtų labai tikęs.O kaip nesimėgauti sultingais,kvapniais,žmogaus rankomis ir gamtos užaugintais vaisiais.
Kitą dieną ragauname braškes,malonūs gomuriui mandarinai,pomidorai…
Supraskit teisingai-ne apie maistą noriu pasakyti,o apie Žmogų,auginantį ir puoselėjantį ,prižiūrintį.Ar stebėjot juos pardavinėjančius savo triūsą?Ar paskubom susikrovę krepšius skubėjot namo?
Prisimenu,gėdinga mintis aplankė mane atostogų metu Kretoje.Eidama prie jūros mąsčiau,kodėl tie vyrai,va sėdi,geria kavą,ar darbo neturi,ar nemato,kad šiukšlių primėtyta.Tik vėliau sužinojau,kad jie labai anksti atveždavo į pajūrio viešbučius,kavines,restoranus,prekybos centrus arbūzus.Ir tai būdavo pirmas puodelis iškrovus prekes.Dabar neskubu su išvadomis ir niekados nesideru pirkdama daržoves ar vaisius.Užtenka dėmesį atkreipti į jų rankas,įdegį,kurį gavo su saule ir vėju.Gerbiu jų darbą-sunkų,alinantį.Todėl palaikau visus,kurie šeštadieniais ar sekmadieniais,pritrūkę ko nors ir trečiadieniais,traukia į turgų.Tai mūsų padėka,palaikymas už šviežumą, kokybę,už tai,kad nesvarbu kur-Lietuvoj,Ispanijoj,Italijoj..jie savo darbo nekeičia ir nemaino į lengvesnius ir patogesnius.Jie dirba tam,kad jūs ir aš turėčiau gausų stalą.

16/04/2023

Nedidelio miestelio vardu pavadinta didelio miesto rami gatvė.Įdomu,kodėl,kada,kas iniciavo?
Atsiranda gera proga,nes Gižų gyventojai mėgsta pasmalsauti,todėl šlaitu,kur žydi žibuoklės,leidžiamės Kaune,Aleksoto seniūnijoje,aplankyti Gižų gatvės.
Ponia Elena pasakoja,kad po 1950 metų buvo pasiūlyta šioje vietoje gatves pavadinti Lietuvos miestelių ir kaimų vardais..Miela ir gražu,nes daugiau tokių atitikmenų mūsų vardo “Gižai” šalyje nėra.O čia puikuojasi Kybartų,Pilviškių,Balbieriškio…ir kitų vietovių pavadinimai.Kam kilo ši mintis,atsakymo dar nežinom,bet tikimės-kada nors.
Kokia gera pramoga-surasti ir žaismingai aplankyti bedravardį.Juoko ir kalbų bus ilgam laikui.

11/04/2023

Kelias dienas “akis badė”kitoje gatvės pusėje,atrodo,ranka pasiekiamas kalnas.Reikia išbandyti,nes matau,kad ten traukia pavieniai su augintiniais,kiti-su kalnų dviračiais.O mes išsiruošiam pasikalbėdami,dairydamiesi.Mėginam pasiaiškinti jo pavadinimą,randam nuorodą”Ruta punto geodesico”-tinka:koks skirtumas,svarbu saugiai ir smagiai.
Takelis sklandžiai veda pirmyn,drąsiai kulniuojam ir gėrimės:kalninės pušeles,krūmokšniai,stulpelis,žymintis aukščiausią kalno vietą,vaizdai su jūra ir druskų ežerais.
Pasitaikys proga-kviečiu.Paskaudės raumenis arba ne,bet toooks pasivaikščiojimas-gerulis.

03/04/2023

Ar teko ilsėtis prie vandens be telefono,kompiuterio,laikraščio?Tiesiog stebint žmones,šypsotis,uosti kvapus,lėtai gerti kavą ir žinoti,kad danguje plaukiantys debesys labai labai gražūs.
Viduržemio jūros krantinės skirtinguose miesteliuose irgi skirtingos.
Pavyzdžiui,Santa Pola krantinė man visada kvepia jūros žolėmis,šviežia žuvimi,džiūstančiais tinklais.
Toroviejoj kranto ruožas atokiau nuo namų atsiduoda bangomis ir druska.Vanduo numeistrauja smėlį iškasdamas urvus ir duobes.
Alikantės krantinė banguoja meistriškai sudėliotų plytelių gausybe,vakarais tirštėjančia žmonių minia,šurmuliu ir juoku.
Mus netikėtai išgirdęs kalbant lietuviškai pasisveikina tautietis.Jaunas žmogus,traukiantis smalsuolių žvilgsnius,basomis,pasiramščiuodamas lazda ,noriai papasakoja apie savo kelią,kurį pradėjo Ispanijoje ir tikisi pasiekti Indiją.Palinkim sėkmės,tvirtumo kojoms,kad įveiktų SAVO kelionės kilometrus.
Aš džiaugiuos,kad tuo metu “nesėdėjau FB”,o akims leidau matyti,o širdžiai džiaugtis mažomis,bet labai reikalingomis akimirkomis.

27/03/2023

Tą rytą visų norai sutampa-traukiam aplankyti Kandeliabros urvus.Valandžiukė kelio aukštyn į kalną ir pasiekiame šlaitą.Uždusę išpuolame iš mašinos ir lekiam kavos(ar labai ištroškom,ar mus mašina užvežė,ar mes ją tempėm?😉).
Gurkšnodami matuojam akimis panoramą ir su grupele pajudam gilyn.
Viduje filmuoti ir fotografuoti draudžiama,todėl sutinkam įsiamžinti prie foto sienelės.
Pats urvas-stalagmitų ir stalaktitų karalystė,skamba rami muzika,sienomis žaidžia įvairiaspalvės švieselės.Šiam gamtos tvariniui-daugiau nei 150 milijonų metų.Jo centre-didelis skliautas,ir mano vyrui pastebėjus,kad jam tai primena Sagrada Familia,gidas patikina,kad pastebėjimas teisingas.
Urve labai puiki akustika.Limituotai,bet per metus vyksta 5 aukšto lygio koncertai.Pastatoma scena,talpinama 250 žiūrovų,o bilietai išgraibstomi per 2 valandas.
Po ekskursijos viduje,lauke,kitoje patalpoje ,įsipatoginus galima pažiūrėti apie urvą informatyvų filmuką.
Pažiūrėjom,aptarėm ir vienbalsiai nutarėm:
PATIKO!!!
P.S.Vidaus nuotraukos iš interneto.

19/03/2023

Jei sūrus vanduo sveikatina-kaip neišbandyti.Dar plaukti nesinori,bet pastovėti ir pabraidžiot pats tas,
todėl iš Mursijos s**ame link Mar Menor (Mažoji jūra).
Costa Calida pakrantėje žemės ruožas padalino vandenį į dvi puses : Viduržemio jūra ir didžiausias druskos ežeras Europoje-Mar Menor.Panašiai kaip mūsų Kuršių nerija.
Druskingam ežere vandens temperatūra nenukrenta žemiau +18.
Tai buriuotojų ir kitokių vandens pramogų mylėtojų vieta.
Naujai nuasfaltuotas kelias,kemperių aikštelė,pavėsinės,sezono metu veikianti parduotuvėlė-rodo,kad vieta lankoma.
Kol mūsų bendrakeleiviai krizena iš noro būtinai pabraidžioti vandenyje,mes tą ir padarom.Nesvarbu,kad atklydus bangelė sušlapina kai ką daugiau😉
Sūru.Negėriau,bet patestavau.
Aplink labai gražu, švaru, kol ramu-tiesiog pasėdėti gera.

13/03/2023

Vos 1 valanda kelio automobiliu ir atsiduriam Mursijoje.
Tai pietryčių Ispanija,o pro langus bėga derlingos lygumos,gausybė citrusinių ir alyvmedžių plantacijų.
Mursiją čionykščiai vadina Ispanijos keptuve,nes iš 365 dienų 330 būna karštos.Tai lemia šios šalies kalnai,stabdantys oro cirkuliaciją.O kalnų išsimėčiusių po visą valstybę daug- neveltui šalis yra viena kalnuočiausių Europoje.
Mursija-tai miestas ir regionas,dar vadinamas Europos keptuve.Nors man skauda širdį matant nukritusias ir nesurinktas ant žemės citrinas,sužinau,kad vietiniai net iš lapelių moka iškepti pyragėlius.Ir ne tik:likeriai,desertai,prieskoniai…Sąrašas ilgas
Bet šįkart apie Mursijos gražuolę Šv.Marijos katedrą sename miesto kvartale.
Palikę automobilį dairėmės į kurią pusę pasukti.
-Katedra?-ispaniškai paklausia aikštelės darbuotojas ir paslaugiai rankomis ore brėžia nuorodas.
Padėkoję tarp šiuolaikinių pastatų išvystame bokštus.Aikteliu.
Statyta apie 300 metų,3 kartus stipriai nukentėjus nuo potvynių,1829 metais- nuo žemės drebėjimo,sujungus renesanso,baroko,neoklasicizmo stilius-ji tikras skoningos eklektikos,istorijos darinys.
93 metrų varpinė su 25 varpais,turinčiais vardus,išorėje įspūdingi Apaštalų vartai.
Viduje-23 koplyčios,o vienos kriptoje palaidota karaliaus Alfonso širdis.
Nors Mursija daugiatūkstantinis miestas,jį vis dar aplenkia turistai,pasirinkdami populiaresnius maršrutus.
Man nuo to tik geriau:mažiau spūsčių,triukšmo,alaso.Sakraliose vietose tai būtina.
Šalia daug lankytinų objektų:Vyskupų rūmai,kardinolo Bellugos aikštė su istoriniais pastatais ir t.t…
Planuotis reikėtų visai dienai.
Kava pačioje aikštėje labai skani ir nebrangi.Gera stebint balandžius ja mėgautis ir džiaugtis prisilietus prie istorijos.

26/02/2023

Girdėtas ir žinomas posakis apie citriną,tiksliau du požiūrius:
pirmas-ką aš veiksiu su toookia rūgštybe;
antras-o,pasidarysiu ąsotį gaivaus gėrimo.
Taip ir man.Antras variantas tinka poilsiui ir prasimankštinimui lietuviškam ore.Ir nereikia lia lia:cepelininis dangus,apniukę,gal lis,gal snigs,gal…Pilkšvas,melsvas,su dar tamsesniais pakraštėliais dangus-jėga.Kaip ir cepelinai-valgiau,valgau ir valgysiu.Ir spalva man netrukdo.
Todėl,radus informaciją apie žygį Vištytyje,greitai apsisprendžiu.Tai buvo gamtos pamoka-apžvalga.Tiek daug visko ir įdomaus.Ežero pietinė pusė,kalvos,piliakalniai,regykla,įspaustos pėdos ir pėdutės rytiniame sniege,daug vertingos informacijos,kuria noriai dalinosi Vištyčio regioninio parko darbuotojai.
Ir gaivus vasario oras,kad ir pilkšvas…Tokį dangų norisi paliesti,atsakyti ar jis piartėja prie vandens ,ar vanduo prie dangaus.
Todėl ir šiandien stebėdama dangų dar tik pro namų langą,žinau,eisiu.Į gamtą,nes šią spalvą atšuoliuojantis pavasaris pakeis kita.Gražesne?Įdomesne?
Ne,tiesiog tokia,kokia reikės😉

17/02/2023

Nežinau,kodėl taip jaudinaus laukdama filmo pradžios.Net naktį išbudau nuo įstrigusio vaizdo galvoje,ryte dar dalinausi savo nuotaika,svarstymais.
O salė pilnėjo.Tokių kaip aš-daugelis.Kad darkart išgirsti ir susumuoti.Patvirtinti ar paneigti.Tiesiog išbūti ir išgyventi kito kailyje sudėtingos istorijos sudėtingą gyvenimo tarpsnį.
Salė nuščiūva.Net keista:nezirzia mobilieji,niekas nešlamščia traškučių,nevarsto durų.O mums gyvenimas-istorija primena,kad taip buvo.
Filmas”Poetas”apie Suvalkijos krašto Kostą Kubilinską.Mokytoją,kūrėją,kaimo berną…
Dar stovi paminklinis akmuo gimtinės vietoj Rūdos kaime,teka upelė Rausvė ,prie tvenkinio susimąsčius Varlė karalienė,Berniukas Žirniukas …
O taip slegia.Ne nuo filmo,nes jis puikus,išieškotos vietos,statiniai,tipažai,muzikinis takelis.Pagarba aktoriams ir visai kūrybinei grupei.Net norėčiau sužinoti kaip ir kur vyko filmavimas,pabendraut su vaidmenų atlikėjais.
Atmintis gyva.Aš už istoriją be baltų lapų.Be nutylėjimų ir paraščių.
Kad žinotume.Kad tai nesikartotų.Kad eilutė filmo pradžioje”tai buvo laikas,kai niekuo negalėjai pasitikėti”neatklystų iš netolimos praeities.

12/02/2023

Ant šaligatvio nukritęs kamštelis galbūt nuo ilgu laibu kaklu butelio…
Kinetinė bato pakulnė vienuolyno kiemelyje,nes pasakojama,kad čia trumpai poilsio minutei sustojęs Napoleonas galvojo,kuria kryptimi patraukus..
Visai tai galiu rasti Marijampolėje,nes mane sužavi idėja virtusi kūnu.Ech,kad taip visi po gerą mintį,o mintis į prasmingą darbą-kūrinį.Kas būtų?Ogi daugiau grožio.
Pasidomiu.Sužinau,kad darbštus,talentingas juvelyras,mokantis prakalbinti metalą,šiuos puošybos elementus padovanojo miestui.D.Vakrinui įmontuojant bato pakulnę talkino”Stevila”.
Šaunu,naujoviška.
Smagu jų ieškoti,nesvarbu,kad akys žiūri žemyn.Bet labai verta.
Pasivaikščiokite ir atraskite.Sėkmės!!!

Daugiau apie mažiau