https://www.facebook.com/105203805079785/

Daugiau apie mažiau, Vilkaviškio raj. Gižai, Vilkaviskis (2024)

08/11/2024

Ar jums nutinka taip,kad atostogų metu įsijungia režimas”bumbėti”?
Pagavau save įsijungusią, bet kadangi niekas negirdėjo, tai nurašiau asmeniniam nesusipratimų kampeliui.
Pirmas rytas Ispanijos pajūryje. Šilta,teisingas vėjas, nes žvejai pliažų teritorijoj ir palei vandenį tikisi laimikio. Man labai patinka namų pajūrio spalvos-gelsvos, rusvos, molio, baltos.O va ten,kur pradedu burbēti,išlindęs viešbutis melsvos spalvos!!!Na atsiprašau, bet man tas statinys nei į tvorą nei į mietą-ir dydžiu, ir forma, ir spalva.Toks, iškritęs iš konteksto!
Ir kaip pasigailiu pati sau prisipliurpus. Viešbutis man tampa atskaitos tašku tarp ankstyvų rytinių pasi vaikščiojimų.Vietovės nežinomos, o jis šast ir išnyra tai dešinėj, tai kairėj pusėj.Tada protingai nusprendźiu, kur eiti.Kasdien dešimtys kilometrų, o mėlynasai šviečia kaip kelrodis rodytojas.Dėl spalvos nepykstu,nes lankydama mažus Alikantės provincijos miestukus aptinku vietinės keramikos parduotuves,kur sodri mėlyna spalva tokia tiršta ir puošni.
Režimą išjungiau😉😂

20/10/2024

“Krenta lapai geltoni-ruduo ruduo” niūniuoju važiuodama susitikti su savo ekskursantais.Toks gražus metas-spalvų gausa,pagalvoju,kad net pilnatis tookia stipri,kad saulei leidžiantis jau kyla mėnulio blynas ir nenustoja spiginti iki paryčių,kuomet pakirdus iš miego braškančia nuo šalnos žole pradedu dieną.
Viskas puikiai įsibėgėja: mūsų kelionės maršrute antras lankomas objektas-Šakių rajono Griškabūdžio bažnyčia.
Medinė,aštuoniakampė,baigta statyti 1796 metais.
Šventorių puošia 3 skirtingų stilių koplyčios.
Stovi gelžbetoninė varpinė,kitokia,atrodytų lyg nelabai čia”liptų”, bet sužinau istoriją,kad buvus medinė sudegė karo suirutėse, tai tokia stipri bus atspari ugniai.Įkeltas varpas galingai gaudžia.
Sakralinis statinys yra unikalus savo forma ir sienine tapyba.Pagrindinį įėjimą puošia Aarono,Mozės ir 4 evangelistų atvaizdai.
Bažnyčios altoriai,daugiau kaip 200 metų tarnaujantys G.A.Neperto sumeistrauti vargonai kelia susižavėjimą.
“Paskutinė vakarienė”-dar man nematytas paveikslo siužeto vaizdavimo būdas: Kristus ir jo mokiniai sėdi prie apskrito stalo.
Visų įdomybių ir grožybių neišvardinsiu,kviečiu užsukti ir pamatyti.
Ir miesteliuko centre susitikite su Jonu Jablonskiu.Net su dviem!
Skulptūra ir portretinis piešinys ant pastato sienos primena,koks teisus jis buvo sakydamas,kad tautą išsaugo kalba ir tradicijos.
Ruduo-geras laikas keliauti.Pirmyn!

28/09/2024

Mažais ir spalvotais žingsneliais tursena ruduo.Gražus ir šiltas rugsėjis pasitinka turizmo dieną,o mes ta proga keliaujame.
Šįkart tarp mūsų lankomų objektų-Šilavoto davatkynas.
Prie bažnyčios mus pasitikusi muziejininkė Danguolė save pristato”davatkėlių anūkėle”.
Šalia šventoriaus apžiūrime gilų 40 metrų šulinį,išgirstame kaip statoma buvo bažnyčia ir nuo pastato takeliu leidžiamės link nameliukų.
Visas takelis papuoštas medžio drožiniais religine tematika.O miškelyje samanomis ir spygliais apkritę mažų trobelių stogai, žydi gėlės, kambarėliuose daiktai,rakandai- kukli buitis,bet su didelės meilės ir dalijimosi prisiminimais.
Čia ir išgirstame istorijas-tikras, nepagražintas, kai kurias sunkiai suvokiamas.Grupė nuščiuvus klausos,laikas bėga…
Taip tikra.Nesinori išeiti.Aišku viena,kad verta grįžti dar ir dar,kol kalbės skarelė,šventojo paveiksliukas,krosnis,suknelė,pasiūta rankomis…
Įtaigus žodis ir vieta- du užburiantys komponentai,todėl linkiu gyvuoti ir džiuginti visus lankytojus.

21/08/2024

Nustvėriau paskutinius du bilietus į Kaimelio dvaras ekskursiją.Tikrai taip,nes kitomis dienomis jų nebelikę.Dvaras užsidarys renovacijai,o man smalsu pažiūrėti dabar, bus smalsu ir po trijų(sėkmės atveju) arba penkerių metų.
Pasitinka ir sveikinasi Tadas.Nuo pirmų sakinių įtraukia ir nepaleidžia istorija pasakojama šio charizmatiško gido.Iškart pagalvoju:neprailgs. Saikingas pajuokavimas,komunikabilumas,žinių bagažas smelkėsi galvon.
Kodėl žinojau tik šalia esantį Kidulių dvarą,o čia va?..
Tai mano bėda,nes atveriamos dar vienos durys į praeitį,o tai bus man šios vasaros atradimas.
Daug padaryta,dar daugiau išvalyta,iškuopta.Į Nemuno pusę žvelgiantis dvaras vis kvies užsukti.O kaip kitaip:naujų šeimininkų vizijose daugybė gražių sumanymų.
Belieka palinkėti,kad viskas susidėliotų ir išsipildytų su kaupu!

16/07/2024

Daugiau pasižvalgyti po mažą miestelį drauge su sese išsiruošiam sekmadienį.
Darsūniškis Lietuvoje garsėja kaip viena seniausių gyvenviečių,trejais vartais-bromais,šaltu,skaniu mineralizuotu vandeniu
ir įdomia istorija.
Bažnyčios šventoriuje užkalbintas vyriškis sakė nežinantis,kiek šiuo metu gyventojų-vasarą padaugėja,nes tekantis šalimais Nemunas pritraukia poilsiautojų ir žvejų.Nelikę mokyklos,seniūnijos,tik jaukiai ir gražiai sutvarkyta bendruomenės namų aplinka byloja apie norą būti nepamirštiems.
Pro šalį vedantys sausumos ir vandens keliai miesteliui žadėjo gerą ateitį,ne veltui buvo populiarus sielininkų darbas,smulkieji amatai priklausė gyvavusiai žydų diasporai.
Tie patys keliai atvedė svetimų šalių kariuomenes,kurios plėšė,degino,grobė ir naikino.
Kiekviename žingsnyje skaudūs istorijos atodūsiai,bet Darsūniškis,śalimais esantis Užgirėlis tvarkosi ir gyvuoja.
Per keletą valandų galima ir Kruonį aplankyti,nes nuo šių gyvenviečių-jis greta ir patogiai pasiekiamas.
Ar smalsu?
Keliaukite,pasigardžiuokite śaltinio vandeniu,kuriuo dosniai galima pripildyti gertuves ir klausykitės praeities.
Ji kalbės,o aš galiu padėti prakalbinti…

24/05/2024

Būna,kad iškeliauti tenka su smalsiu mažamečiu,ir tiesiog nežinau,koks bus planas šiandieną.
Viskas tapo paprasta ir aišku,kai praplėšęs akis keliauninkas pasitiko klausimu:
-Važiuosim į zoologijos sodą?
Taigi- kryptis tarp bulvyčių fri,kamuolio,jūros,pušyno,telefono išsigrynina ir mes pasukame į Reina Sofia parką Ispanijoje,Guardemare.
Tai ūksmingas ,žalias parkas su tvenkinukais,vandens ir sausumos paukščiais.Praliuoksi voverytės,bet labiausia sužavi povai,kurie,lyg atspėdami mūsų pageidavimus,pasilenktyniaudami skleidžia vėduoklines uodegas.Lėktuve skaitėm žurnalą apie šių paukščių poravimąsi,todėl šviežios žinios mums praverčia.
Kitas maršrutas -netoliese esantis mano pamėgtas Elčės miestelis,o ten gerai reitinguojamas Zoologijos sodas.
Mes ten,darbuotoja maloniai įteikia lankstinuką ir paragina paskubėti į lemūrų šou.
Daug mokinukų,tėvelių su vaikučiais.Viduje mini traukinukas apveža dalį teritorijos,kitą-apeiname pėsčiomis.
Mažajam patinka viskas: filmuoja,fotografuoja,transliuoja draugui.Ir mums dar spėja pakomentuoti,nes Jaunųjų tyrinėtojų būrelyje sužinoti dalykai neprapuolę,o likę atmintyje.
Ne tik mažajam patiko,bet ir mums.Aplankykite,jei atostogų planai atves į šią pusę.

01/05/2024

Gera ir smagu keliauti su žmonėmis,kurie visą dieną kvatojasi,šypsosi,klausosi ir vienas kitą dėmesiu apsupa.
Matėmės rudenį,o pavasarį skambutis:
-Gide,keliaujam!
Kaip kitaip.Stebiu juos antrąkart-tokius skirtingai vienodus: visą informaciją” gerte sugeria”, klausimai įdomūs,diskusijos gilios.
Maršrutas Jieznas-Punia-Butrimonys-Raižiai-Subartonys-Perloja neprailgsta,nes geroj draugijoj gerai ir būna.
Paragavom dar kartą bandų,dzūkiškai dainavom ,patarlių prisiklausėm,buvusią demarkacinę liniją patyrinėjom ir dar daug visko…
Bendrystės jausmas,šilti apsikabinimai ir geros geros šių keliautojų akys-tai sudėtinė ekskursijos dalis,kuri svarbi, kad viskas sklandu būtų.
Būkit sveiki,keliaujantys ir kad maršrutai suvedę kelyje vėl taptų apsikabinimais!
Už nuotraukas dėkinga Birutė Rūškienė🥰

22/04/2024

Ištrūkus prie jūros,ten apniukę,vėjuota,gulinėti ir vartytis prieš saulutę dar nepavyksta,tai dažnam lietuviui kelia nuobodulį ir mintis”ką man veikti?”.
O nuveikti yra.Išnaudoju su dukryte progą ir nusilenkdamos mūsų kurorto ramybei nutariame prisiminti jo atsiradimo istoriją.
Praeitis tokia įdomi,kad seilė tįsta klausantis Palangos kurorto muziejus darbuotojos šilto,išsamaus pasakojimo.Profesionali ranka veda nuo Kęstučio ir Birutės meilės istorijos iki didikų Tiškevičių užmojų ir darbų.Veda prie paveikslų,nuotraukų,eksponatų,o viską gardina faktai-intriguojantys ir negirdėti,kaip šitas: sudaužyto Jėzaus skulptūros kojos skeveldra pasitarnavo atkuriant rūmų parko paminklą.Ačiū žmogui,kuris nuolaužą išsaugojo iki Nepriklausomybės pradžios.Nebūta brėžinių,o ši padėjo atstatyti kūrinio gabaritus.
Laikas ten greitai prabėgo,todėl kitą dieną su audiogidu “kartojom”Gintaro muziejų .
O ramiose ir žaluma besipuošiančiose gatvėse aptinkame medinei miesto architektūrai įprasminti dailutėlį paveikslą.
Smagu čia-visais metų laikais.
Kviečiu kartoti ir prisiminti-bus skanu!!!

24/02/2024

Pietų Lietuvoje,prie upės Verknės Grikapėdžio kaime,stūkso senus laikus menantis malūnas,raudonų plytų pastatas šeimininkų vadintas”jauja” ir senutėlis vaismedžių sodas.
. Ar tai pramoninis palikimas?istorinis?kultūrinis?ar sumanaus darbštumo ir atkaklaus triūso rezultatas?
Manyčiau,viskas viename.
Į atmintį įstrigę Mikailų giminės pavardė.Tėvas Jurgis Mikaila nupirko jau veikiantį malūną su 22 ha žemės.Turėjęs 7 vaikus,vyriausias Juozas vėliau čia puikiai šeimininkavo.Taupiai ir sumaniai darbuodamasis pastatė antrą turbiną,generatorių.1924 metais malūnas nestokojo klientų-parą išsirikiavę vežimai prastovėdavo.
Upės vandenį sumanė pajungti elektros gamybai.Va čia man atrodo stebuklas,kad iš kaimo nutiesta 2,5 km ilgio linija į šalimais esantį Jiezno miestelį.Ten suskaičiuota iki 20 vartotojų abonentų.
Šalia pasodintas sodas su įvairių rūšių obelimis,rūsio pastatėlis,likę gyvenamojo namo pamatai.Sprendimas buvo toks,kad namą pervežė ir surinko Jiezne.
Dabar geriausia atrodo”jauja”.Ji gelbėjo ūkininkams apdoroti linų stiebelius.Vėliau dar karšė vilnas.Pas draugišką ir sumanų gaspadorių užsukdavo paklausyti radijo,pavartyti laikraščių.
Pavyzdinį ūkininkavimą nutraukė dar vienas karas,o kolūkiniai sprendimai nepadėjo,tik pakenkė.Dar ir dabar prisimena vietiniai nevykusią vadybą,grobstymą,girtuokliavimą…
Gaila.Nuostabi vieta,pagarbos vertas sumanaus ūkininko darbas vis grimsta paplaunamas upės vandens.
Mikailos ir ne tik jie kūrė čia savo gyvenimus ,bet lipdė Lietuvą.Pavyzdinę.
Gal dar kažkas suspės išsaugoti?

11/01/2024

Smagu keliauti,nes atitrūkstu nuo pasikartojančių dalykų,ragauju naujus skonius,akimis matuoju nematytus vaizdus,liečiu pasitinkantį pasaulį.
Keliauti galima įvairiai ir mes tai žinodami pasirenkame būdą… sniegu.
Sakysite ,kalnų slidinėjimas yra aktyvus poilsis,sportas,atostogos? Taip,bet šįkart sniegu padengti kalnai nuo vieno šlaito prie kito,keltuvai vis kitame taške, dešimtimis įveikti kilometrai kalba apie tai, kad slidės ir sniegas yra susisiekimo priemonė.
“Už kalnus geriau yra tik kalnai” ausyse skamba klasikinė girdėta frazė,todėl sausį Austrijos Zell am See miestukas vėl pakvietė į jį sugrįžti.
Grožiuosi Alpėmis,kurių viršūnės įstrigę rūke,aplankau mažutį automobilių ir senųjų slidžių muziejėlį.Eksponatai pasakoja savitą regiono istoriją ir kviečia keliauti.O kaip kitaip.Žmogus-nerami būtybė,todėl besidomėdamasis traukia keliais,kalnais,vandeniu,oru…
O sniegu ir slidėmis iš Austrijos į Šveicariją,iš Italijos į Prancūziją…O kaip keliavote jūs?Juk daugelis mūsų laukia sniego😉Kaip vaikystėje…

29/12/2023

Ar reikia žadinti atmintį?
Manyčiau,taip!
Šiandien buvau gražios ir jaukios popietės liudininkė.
Paežerių kaimo bendruomenė ir biblioteka minėjo savo kraštiečio,mūsų valstybės himno autoriaus V.Kudirkos 165-ąsias gimimo metines.
Įdomus muziejininkės pasakojimas,skaitomos eilės,labai gražios dainos,nuotaikinga viktorina subūrusius dalyvius kvietė kilniam tikslui:tai,kas surinkta ir išsaugota,turi būti skelbiama ir perduodama augančiai kartai.
Buvusios mokyklos patalpose yra jaukus muziejėlis,o susitarus daug įdomaus galima pamatyti,apžiūrėti eksponatus.Šalimais-V.Kudirkos klėtelė,A.Kriščiukaičio-Aišbės tėviškė,medinė koplyčia…
Verta užsukti ir pažadinti atmintį.Jei manysite,kad nepamiršote-irgi gerai,nors sakoma “kartojimas-mokslo motina”.

16/12/2023

Važiuodama Marijampolės grindiniu dairausi į aukštus pastatus,nes tarp jų,Bažnyčios gatvėje,prie pat prigludęs jaukus dviaukštis medinukas.
Mano tikslas -jį aplankyti ,o šiandien dar ir pažiūrėti komedijos “Amerika pirtyje” edukacinio renginio.
Šiame name 1904-1914 metais gyveno Kazys Grinius.Šioje asmenybėje tilpo prezidento statusas,varpininkas,švietėjas,knygnešys,daktaras,tautinės savimonės žadintojas.Prie viso šito reikia paminėti,kad tai buvo tokie Užnemunės namai,kur rinkdavosi neabejingi Lietuvai žmonės,todėl juose šurmuliavo,klegėjo ,ginčijosi…Neatsitiktinai 1905 metais ,po dažnų repeticijų šiuose namuose ,netoliese gausiai publikai buvo parodyta komedija.
Jį vadino viešu vakaru,nes be spektaklio choras keturiais balsais sudainavo dešimtį dainų. Viena iš jų-V.Kudirkos “Tautiška giesmė”.
Veikė bufetas,vyko šokiai,paskutiniai linksminosi iki penktos”adynos”☺️.
Jaukus ir gyvas muziejus,nes prisiminimus,nuotraukas,eksponatus,parodas aprodo ir labai įdomiai pasakoja jo darbuotojai.Šypsena,pagarba lankytojui -tai jų darbinis kodeksas.
Todėl verta užsukti.Vaikams parenkamos edukacijos prieš tai suderinus laiką.

29/10/2023

Dainavos(Dzūkijos) metams riedant link pabaigos lankau dar vieną įspūdingą vietą.
Kurnėnų mokykla Alytaus rajone jaukiai prigludus prie kelio ir anot vietinio”panaši į bažnyčią”.
Tai vienintelė Lietuvoje mokykla,kuriai medžiagas parplukdė iš Amerikos.Pastatyta labai greitai :pradžia 1934 metai,o pirmieji mokiniai 1936-aisiais jau sėdo į modernius suolus, stebėdami kaip juodos spalvos skalūno lentoje mokytojai rašo žodžius.
Durys,langai,parketas,radiatoriai,čiaupai,vėjo jėgainė,artezinis gręžinys-išlikę ir matoma.Sporto salė,dušas-vaikai stebėjosi kaip gali vanduo bėgti iš sienos.
Labai moderni,jauki,šviesi mokykla pastatyta mecenato,kilusio iš šių vietų ,lėšomis.
Laurynas Radziukynas -žmogus padovanojęs ir palikęs Lietuvai šviesos ir minties buveinę.Jo noras ir troškimas,kad vaikams būtų pasiekiamos mokslo žinios-stebina,kiek gali žmogaus širdis.
Klausant darbuotojos ponios Zitos,ta nuostaba tik didėja.Viską galiu apibūdinti vienu žodžiu-neįtikėtina.
Mokytojai,mokiniai,smalsūs lankytojai čia daug išgirstų,paliestų ir pamatytų.
Nuvykite ir savo akimis viską apžvelgsite.Arba susitarkite dėl edukacijos.
Tai nepakartojama…

12/10/2023

Ką Lietuvoje pavadintume skulptūrų ir džiazo miestu?
Džiazo riekėtų klausytis šiltuoju sezonu,o skulptūras apžiūrėti-visada prašom. Nereikia darbo valandų, savaitgalių, šventinių ar atostoginių dienų.Tiesiog susikuri planą kaip įdomiai praleisti laiką. Ir sveikai,nes vaikščiosi gamtoje,prie vandens,užklysi į mišką,vėl atsidursi gatvelėj…. Metalinės,akmens,granito,medžio,pavienės ir kompozicijos-viską surasti,pabūti ir suvokti.
Ar sudėtinga? Visaip.Vienos labiau patiks,dėl kitų kirbės klausimai,čia ilgiau pastoviniuosite,o į šią užmetę akį galbūt pasakysite:
-Nesuprantu tokio meno.
Va čia ir įdomu.
Smagiausias versijas pateikia vaikai, o kodėl nepamėginus mums,dičkiams.
Juoko,netikėtų versijų būtų be galo ir be krašto..
Tai kur tas skulptūrų miestas?
Oi,ir džiazo.Jei nebuvai,jei negirdėjai-neatidėlioki.Reikia.
Tai planas yra?
Ir apie ką aš čia?..😉🤔

24/09/2023

Lenkiuosi palieti
gėles,nes pasiutusiai karšta,svilina kaip keptuvėj.Atrodo,net žingsniai lėtesni,o senų ir aukštų medžių su paunksme vis rečiau ir mažiau.O čia,kapuose,tvanku ir:
-Slūgela,dustelk,va atcisėsk,žiūrau žiūrau,o tu į kalnelį tempi vandenį viedrais.
Man šypsosi graži senolė,kuri pasiramščiuodama lazdele,taip pat laistė ir lankė artimųjų kapavietę.
Įsikalbam.Aš galėčiau klausytis ir mėgautis jų kalba-šnekta-tarme,nes,atrodo,jie dainuoja ar porina.
Dzūkijos (Dainavos) metai,aš pakeliui į Perloją,todėl sutikta pirma pašnekovė gerai nuteikia visai dienai.
“Slūgela”…Mamos,močiutės prieš daug metų pasakyti žodžiai,nesitikint išgirsti.
Kol taip dūmoju,kelias miškais atveda į tikslą.Iš tolo matomi bažnyčios bokštai,paminklas Vytautui.
Mažame muziejėlyje laukia Marija-puikus žmogus,gerbiantis ir mylintis savo darbą,energija ir pozityvumu užkrečianti lankytoją,o jau žinių…nors vežimu vežk!Čia rekia apsilankyti ir sugerti istorijas.Pabūti,gal tada pavyks suvokti,kokie neeiliniai žmonės gyveno,statė,kovojo ir gynė.
Perlai yra perlai ,net miškuose juos galima aptikti,o aš po turiningos dienos suku link namų.
O jūs sukite į Dzūkiją,keliaukite,atraskite.Ten nuostabu ir gera-tai mūsų pasakų ir sakmių,poringių ir miškų…regionas!

11/09/2023

Kai norisi ramybės,kai dar kartą sugeriu į save grožį,išsaugotus istorijos prisiminimus,randu širdžiai mielą pašnekovą,o iš nuotraukų žvelgia šviesuliai-nereikia galvoti,kur praleisti pusdienį.Neseniai žavėjausi Zapyškiu-viskas viename miestelyje,bet čia kažkas tokio!!!
Pasistačiusi mašiną išsitraukiu šiaurietiškojo ėjimo lazdas ir žiediniu maršrutu pasileidžiu pirmyn.
Lazdas tenka nusiimti,nes noriu fotografuoti,skaityti.
O kaip kitaip. Aš-Plokščiuose,o sutikta vietinė moteris ponia Rimanta yra šio miestelio gyventoja,entuziastė ir patriotė.Užsimezga šiltas pokalbis apie šias dienas,praėjusias,ji kviečia viską aplankyti ir pamatyti.Paantrinu,kad čia atvykus kaskart vis gražiau.
Pradedu:kiek einu,kiek fiksuoju,randu laiko pabūti su savimi…ir gėriuosi,gėriuosi,gėriuosi.Lurdas,Vaiguviškių piliakalnis,medžių tyla,upė-gatvė,keletas superinių parodų,augalai,dirbiniai ir žodžiai.
Ką bevardyti-kviečiu nuvykti ir atrasti.Malonumo per kraštus.
Keliaukite!!!

02/09/2023

Pasveikinu sesę su Rugsėjo 1-ąja.Atskrenda atsakymas:”Ačiū,bet kaip rugsėjis,taip liūdna darosi”.
O taip,pasirodo,ne man vienai.Susimąsčiau,kiek formų ir atspalvių turi manasis liūdesys ir ne išeinanti vasara,ne ruduo giliai kažką suvirpina.
Vaikštau Vilniuje po universiteto kiemelius.Ar lankėtės ir jūs? Pakėlėte akis į šv.Jonų bažnyčios bokštus,žvalgėtės iš varpinės ir akimis glostėte freskas,klausėtės fontano čiurlenimo?Čia neįprasta aura. 13 kiemelių su įdomiomis istorijomis.Ar prisimenate,kurį vadino Malkų,kuriame kieme buvo kepama duona?…Dabar jie kitaip vadinasi,bet nuo to tik smalsiau.
Dar vienas yra seniausias,kitame vešliai bujoja rūtos,o ant sienos randu dabartinių ginčų objektą-mano mylimo ir gerbiamo poeto Justino Marcinkevičiaus baraljefą.
Universiteto kiemelių istorijas verta išgirsti.Neprailgs,nes daug patirsite.
O kodėl liūdna? Sukirbėjus išdavikė mintis primena,kad rugsėjai ir patys gražiausi,linksmiausi studentiški metai jau buvo…Praėjo…
Iš tolo žiūrėjau į pulkelį jaunų žmonių.Ar ir juos kažkada aplankys liūdesys ir būtinai rugsėjį?

Daugiau apie mažiau