29/06/2024
Juodkrantė nuo XV amžiaus per savo ilgą istoriją buvo žvejų kaimas. Šio kurorto "aukso amžius" prasidėjo XIX a. paskutiniame ketvirtyje ir truko iki Antrojo pasaulinio karo. Per paskutinius XIX a. dešimtmečius Juodkrantės architektūrinis įvaizdis gerokai pasikeitė: atsirado prieplauka, nauja raudonų plytų liuteronų bažnyčia (1885 m.). Vilų kvartalą papuošė naujos vilos, daugiausia medinės tipiškos "kurortinės architektūros" reprezentacinės: Villa Flora (1868 m.). Panašiu laiku 1883 m. pastatytos villa Monbijou, villa Jenny, villa Lobel, taip pat villa Elisabeth. Karo pabaigoje aviacijos bombų buvo sugriautas kurorto simbolis-pirmasis ir didžiausias viešbutis Kurischer Hof (Kuršių kiemas). Viešbučių verslo atstovas iš Tilžės E. Stellmacheris nupirko seną kaimo smuklę ir pertvarkė ją į poilsiautojams patogų viešbutį " Kurischer Hof". Ilgą laiką tai buvo vienintelis viešbutis Juodkrantėje ir laikytas kurorto siela. Viešbučio veiklos pabaiga 1944 m. Po E. Stellmacheris mirties 1883 m. Juodkrantės kurortas turėjo svarbiausius tos epochos kurortų atributus - didelį viešbutį, taip pat kurorto įvaizdžiui svarbius infrastruktūros elementus: vilų kvartalą, promenada, prieplauka. Pokariu iš buvusio kurorto atmosferos beveik nieko nebeliko. Griežtas pasienio režimas, veikęs Kuršių nerijoje pokariu, įteisino kitokį gyvenimo modelį, nepatikusį vietos kurorto vizijai. Vėl kurorto alsavima buvusi Juodkrantė, jau kaip Neringos miesto dalis pajuto po 1961 m. Vis dėl to nepaisant didelių pokyčių XX a. antroje pusėje, Juodkrantėje dar ir šiandien daug kas primena senojo miestelio dvasią: restauruota nemažai senųjų vilų, savo pirmykštį pavidalą atgavo fachverkines architektūros stiliaus buvęs viešbutis Hotel May (dabar vila May) su unikaliais puošybos elementais, veikia buvęs Hotel Bachmann (dabar vila Kuršių kiemas), vis dar atpažįstami senųjų promenadu miško parke pėdsakai.