30/10/2023
Pristatau naują keliavimo būdą, kuris padeda išvažiuoti iš įprastos gyvenimo realybės.
Kam to reikia?
Neretai pasitaikanti problema - tikrojo gyvenimo džiaugsmo praradimas. Bėgant metams, prie visko priprantame, daug kas ima kartotis, nebeteikia tiek džiaugsmo kaip anksčiau. Užsicikliname į rutiną ir ji tampa vienintele mūsų realybe. Džiaugiamės tik paviršutiniškai, meluodami sau ir kitiems, kad esame laimingi. Taip nutinka dėl daugelį metų besikartojančių tų pačių veiksmų, vaizdų. Smegenys ilgai besikartojančius dalykus automatizuoja ir mes jų nebematom giliai. Gerai jų nebesuvokiam, tiesiog nejautriai prabėgam pro viską, nes mumyse tai tampa automatiška. Pvz., išeidami iš namų, automatiškai užrakiname duris ir net nejuntame kaip tai padarome, kokios durų aplinkos detalės. Galime net užmiršti ar užrakinome, ar ne, pačios rankos tai padaro savaime, o budrioji sąmonė būna atjungta nuo pilnos realybės. Tuo metu mintys kaba kažkur miego režime ar intensyviai skraido kitur, tik ne čia ir ne dabar. Automatizuota realybė - tai pilka rutina, kurioje viskas aišku ir niekam nebereikia didelio dėmesio, pilno realybės matymo. Bėgant laikui, vis įvairesnėse srityse pradedam gyventi automatiškai, be tikrų jausmų, be nuostabos, žingeidumo ir susižavėjimo realia aplinka, nes viską jau matėme, viskas ko reikia suprasta, patirta, išmokta, įprastas pasaulis daugiau mūsų nebestebina. Į rutiną pavirsta ne tik buitis, darbas, santykiai su žmonėmis, bet net ir poilsis, kelionės. Ir kas smegenyse tampa automatiška, to lengvai išjungti bei vėl matyti su vaikišku susidomėjimu - nebeįmanoma.
Todėl, ieškodamas būdų kaip vėl atrasti tikrą laimę, nuo 2013 m. vienas keliauju tūkstančius kilometrų po Europą traukiniais. Atradau, jog norint sugrįžti į vaikišką pasaulio suvokimą, kai viskas atrodo nauja, nepatirta, pasakiška, būtina visiškai išvažiuoti iš savo įprasto pasaulio. Reikia leistis į kelionę neįprastomis transporto priemonėmis su minimaliu bagažu, kuriame tik tai, be ko negalima kokybiškai išgyventi. Reikia nusiteikimo, jog išvažiuoji į kitokį pasaulį, kitokią realybę. Reikia palikti mintis apie praeitį, ateitį ir būti tik šioje akimirkoje. Tikra kelionė neturi būti trumpa, geras intervalas - nuo 5 iki 12 dienų. Keliauti ilgai būtina, nes mūsų sąmonė inertiška - ji iš namų aplinkos išvažiuoja lėčiau nei tai padaro fizinis kūnas. O kad ilga kelionė nenuvargintų, reikia keliauti įdomiu, romantišku, patogiu būdu, kaip tik tam geriausiai tinka traukiniai.
Keliaujant traukiniais nereikia stovėti kamščiuose, ilgai laukti oro uostuose, visas bagažas pasiekiamas visos kelionės metu. Važiuojant yra smagu pavalgyti traukinio restorane, galima užkąsti ir savo maisto, neatsitraukiant nuo patogios kėdės. Tuo pačiu tai ir saugiausia bei ekologiškiausia transporto priemonė. Įprastu Europoje traukinių 160-320 km/h greičiu kelionė tampa atrakcijonu. Kalnuose ar palei jūrą judama lėčiau, tačiau taip suteikiama daugiau laiko pajusti stulbinamą gamtos grožį širdimi. Tokiu būdu keliaujant, apie trečią-ketvirtą dieną sąmonė persijungia į kitokią realybę, o pasiektos traukiniu lankytinos vietos pasirodo žymiai įspūdingiau nei nusigaunant ten lėktuvais ar automobiliais. Kaip ir kitose gyvenimo srityse, kuo išsamesnis ir kokybiškesnis procesas, tuo stipresnis ir geresnis to proceso rezultatas. Sąmonei reikia laiko atsijungti bei pailsėti nuo kasdienybės. Jei kur nuskrendame lėktuvu, sąmonė vis dar lieka namų/darbo realybėje ir stebi ji tik gražius, tarsi virtualios realybės atvirukus, ji nespėja persijungti į kitą - magišką pasaulį, kuris yra toli nuo mūsų kasdienybės. Jei skraidome lėktuvais, viskas tampa arti ir nebelieka keliavimo nuotykio, išgyvento jausmo, jog nukeliavime į tolimus, pasakiškus kraštus. Automobilis, kaip transporto priemonė, taip pat netinka, nes tai mūsų kasdienės buities tęsinys, mūsų namų aplinka. Net kai automobilis ir išsinuomotas kažkur nuskridus, vis tiek sąmonė jį atpažįsta kaip įprastą erdvę, susijusią su rutina "darbas-namai". Šitaip neįmanoma patekti į pasakiškus kraštus, jei vis dar pasiliekame įprastoje "darbo-namų" būklėje. Taip pat automobilis reikalauja daug dėmesio - vairavimas, parkavimo, kuro paieškos, techninės problemos - tai visai nesuderinama su magišku pasauliu, po kurį ir tik po kurį vyksta tikrosios kelionės.
Norint, jog sąmonė galėtų ir spėtų išeiti iš įprastos rutininės realybės, būtina ne tik keliauti traukiniais, bet ir skirti bent 3-5 dienas įdomiausiai vietai ten nuvažiavus. Ten netinka nakvynės butuose, nes mes juose jau ir taip gyvename. Norint palikti įprastą gyvenimą, geriausiai tam tinka nakvynės traukiniuose arba nebloguose, kokybiškuose viešbučiuose. Tai užtikrina bent jau minimalų komfortą, kuris būtinas, jog sąmonė turėtų pilną galimybę džiaugtis pasauliu, o ne būti varginama buitinių sunkumų sukeltų rūpesčių.
Siekiant patekti į magišką realybę, kurią gebėjome matyti+jausti vaikystėje, kelionėje reikia mintyse nutildyti vidinius pokalbius su savimi ir nuolat stebėti aplinką, klausytis jos, užuosti ją. Nieko nevertinti ir nieko iš aplinkos nesitikėti, tiesiog jausti visą dabarties esatį akimis, ausimis, nosimi. Suvokti tiek detales, tiek ir jų visumą. Tačiau nereikia šio suvokimo forsuoti iš proto suvokimo centro. Atvirkščiai: tiesiog, išjungus proto monopoliją bei savąjį "AŠ", užtenka leisti aplinkai užlieti atsilaisvinusias erdves viduje. Nieko nesitikint iš kelionės apskritai, užtenka būti visiškame dabartinės akimirkos budrume, vidinėje tyloje įsijausti į tuo metu supantį pasaulį. Socialinius tinklus, telefoną, kompiuterį patartina naudoti tik tiek, kiek tikrai būtina kelionėje. Užmegzti stiprų ryšį su kelionės pasauliu įmanoma tik tuomet, kai į tą pasaulį panyrame visa savo esybe, kai jo nevertiname, o tik stebime su meile. Telefonų/kompiuterių ekranai tampa tik labai retas atsitraukimas nuo realybės, kai tai tikrai neišvengiama. Toks ryšys su pasauliu paverčia kelionę magiška. Grįžus iš tokios kelionės, tarsi užgimsti iš naujo, auga kūrybiškumas, skatinama dvasinė branda. Suteiktas įkvėpimas ilgam apsaugo nuo nerimastingų, depresyvių nuotaikų.
Tačiau norint šitaip pabėgti iš įprastos rutininės realybės, būtina ir neįprastai kurti tokias keliones. Būten tai ir tobulinu nuo 2013 m., o šiuo keliavimo džiaugsmu noriu pasidalint ir su Jumis, pristatydamas "Magiškų kelionių generatorių".
Mano idėja - surašyti įdomiausius Europos miestus bei miestelius, įspūdingiausius teminius parkus ir gražiausius traukinių maršrutus į duomenų bazę. Kompiuterinė programa atsitiktinai parinks vieną pagrindinį kelionės objektą iš minėtos duomenų bazės. Tokiu būdu bus keliaujama arba į miestą/miestelį, arba į teminį parką, arba specialiai pavažiuoti kuriuo nors gražiausiu Europos traukinių maršrutu. Į duomenų bazę įtraukti teminiai parkai dar labiau sustiprins kelionės magiškumą, nes juose galima pasivaikščioti po įvairias atkurtas egzotines pasaulio vietas, po filmų, knygų realybę, nusikelti į praeitį, ateitį, paskraidyti po kosmosą ir t.t. "Magiškų kelionių generatorius" numatys parinkto pagrindinio kelionės objekto lankymo datas taip pat atsitiktinai, bet tik tas, kai ten yra tikėtinas geriausias oras. Sistema naudosis daugelio metų orų statistikos duomenimis, pagal kuriuos galima nuspėti kokiu metu kokie orai labiausiai tikėtini. Tai nepalyginamai mažiau tikslu nei orų prognozės, bet kadangi kelionės planuojamos iš anksto, tai yra vienintelis būdas, pagal kurį galima parinkti tik tas lankytinas vietas, kuriose tuo metu yra sužydėjęs pavasaris, ne per karšta vasara, ne per šaltas ruduo - su auksiniais medžių lapais, taip pat maža gausaus ar ilgo lietaus tikimybė. Kelionė iki objekto bus planuojama greičiausiais įmanomais traukinių maršrutais ir su kuo mažiau persėdimų. Vėliau, tobulinant paslaugas, bus įtraukti maršrutai keleiviniais laivais ir autobusais ten, kur neįmanoma nuvažiuoti traukiniais. Persėdimai bus tik miestuose, kurie yra toje pačioje įdomiausių objektų duomenų bazėje. Tokiu būdu sustojant nakvynei tarp skirtingų traukinių maršrutų, bus galima šiek tiek pabūti ir kituose įdomiuose miestuose, ne vien tik pasirinktame pagrindiniame tiksle. Viešbučiai parenkami ne tolesni nei 1 km spinduliu apie geležinkelio stotį, kad būtų galima juos pasiekti pėsčiomis, nesijaudinant dėl galimų miesto transporto problemų. Kadangi traukinių stotys beveik visada būna miestų centruose, tai keliautojas ten ir gyvens, tad daugelis lankytinų objektų mieste bus pasiekiami pėsčiomis. Bendra kelionės trukmė - nuo 5 iki 12 dienų. Keliaujama tik po Šengeno erdvę, tad judėjimas per šalių sienas bus beveik visada be kontrolės. Visose Šengeno šalyse, išskyrus Šveicariją, už mobilų ryšį reikia mokėti tiek pat ir taip pat, lyg būtumėte Lietuvoje, papildomų mokesčių nėra. Važiavimas bus organizuojamas šviesiu paros metu, kad keleivis galėtų matyti vaizdus per langą. Išimtis tik naktiniams traukiniams, nes juose paprastai miegama. Automatinis kelionės planavimas bus nemokamas. Už paslaugas bus mokama tik jei klientas norės, jog mes suorganizuotume automatiškai suplanuotą kelionę arba pageidaus suplanuoti ir suorganizuoti specifinę kelionę pagal jo poreikius, bet vis dar pagal magiškų kelionių principus.
Pirmieji sistemos bandymai numatomi anksčiausiai nuo 2025 m. Jei pamėgsite ("pa-like-insite") šį puslapį "Magiškų kelionių generatorius", galėsite jame sekti informaciją apie projekto eigą ir apie magiškų kelionių pasaulį apskritai. Taip pat galite pasekti ir to paties projekto Youtube kanalą: youtube.com/ .
