Kaip prisijaukinti Neapolį

22/01/2025

JAGO (Jacopo Cardillo) gimsta nedideliame kaimelyje tarp Romos ir Neapolio 1987 metais. Neužbaigė mokslų vietinėje dailės akademijoje, mat mokslai jam nesuteikė norimų žinių. Vos 24
metų yra pakviečiamas dalyvauti 54-ojoje Venecijos Bienalėje. Gyveno bei dirbo Italijoje, Kinijoje, Amerikoje ir Jungtiniuose Emyratuose. Pirmąją savo asmeninę parodą iš Kararos marmuro jis surengia 2016 metais Romoje. 2018 metais dėstė Niujorko Academy of Art. JAGO yra vadinamas naujuoju Mikelandželu.

2023 m. gegužės 20 dieną Neapolyje atidaromas Jago muziejus Sant’Aspreno ai Crociferi bažnyčioje, kuri jau kuris laikas tapo skulptoriaus laboratorija. Būtent ten galite pamatyti jo darbus, kuriais dalinuosi nuotraukose.

Mano pats mėgstamiausias JAGO darbas “Ajantas Oileidas ir Kasandra” - puikiai žinomi graikų mitologijos personažai. Trojos žlugimo naktį Atėnės šventykloje besislepiančią Kasandrą išprievartauja Ajantas Oileidas, šitaip užtraukdamas deivės rūstybę. Grįžtant atgal į Graikiją, didelė graikų laivų dalis sudūžta baisios audros metu. Itakiečiui Odisėjui, Atėnės globojamam, pavyksta sugrįžti į namus tik po 10 metų.
Ši klasikinė Ajanto ir Kasandros tema buvo vaizduota jau begalę kartų. Kasandra neretai vaizduojama kaip bejėgė, nuginkluota ir su savo likimu susitaikiusi paniekinta moteris. Tačiau
JAGO Kasandra nebijo žiūrėti priešui į akis, kovoja aršiai, klykdama, yra pasiruošusi sviesti akmenį ir nenuilsta nei sekundei, nors pastangos ir atrodo bergždžios prieš gerokai stipresnį achajų “herojų”.

Itin įdomi yra JAGO “Pietà”. Vietoje mums įprastos matyti Dievo Motinos, laikančios nuimtą nuo kryžiaus Sūnų, skulptoriaus pietoje atvaizduotas vyras, glėbyje laikantis jaunuolį. Viešuomenėje vyrui verkti tradiciškai nedera. Tačiau laidotuvės, artimojo netektis – tai nevilties ir bejėgiškumo jausmas, apimantis žmones, nepaisant lyties. Vyriškame JAGO „Pietà“ veide atsiskleidžia ne tik kančia, bet ir savotiškas išsivadavimas, ramybė, legitimuojanti poreikį išreikšti begalinį skausmą, pravirkti.

JAGO darbus sieja originalus, kompleksiškas požiūris į kultūrą, istoriją bei socialines realijas.
Socialiniuose tinkluose jis dalijasi savo darbų gamybos procesu bei progresu mini reportažuose, kurie ne tik paaiškina patį kūrinį bet ir suteikia prieigą į kūrinio gamybos vaizdą time-lapse. Tai jaunas, gabus skulptorius, kurio darbai pulsuoja paslaptinga energetika ir kuris nebijo ryžtis įgyvendinti nestandartinius užmojus.

Apie JAGO ateityje mes dar daug išgirsime...

Visus JAGO darbus vienija viena detalė. Ar sugebėsite ją atpažinti iš nuotraukų?

🇮🇹

18/01/2025

Kampanijos regione citrinų sodai aptinkami visur. Didelę pakrantės dalį nuo Amalfio link Salerno puošia stačių šlaitų terasose augančios šviesiai geltonos spalvos, intensyvaus aromato, vidutiniško rūgštumo, didelėmis vitamino C atsargomis pasižyminčios citrinos, turtingos eteriniais aliejais.

Amalfio pakrantės citrinos apsaugotos stora oda, jos yra elipsės formos ir sveria ne mažiau kaip 100 gramų.

Sorento citrinos auga Sorente ir Kaprio saloje. Ypač Sorento pakrantėje gausu citrinų sodų. Ir būtent šiuo metu sodai pilni geltonųjų vaisių. Greičiausiai būtent šiomis citrinomis buvo mėgaujamasi jau antikiniame Pompėjų mieste, kaip tai liudija kai kurios senovinės freskos.

Pročidos citrusiniai vaisiai yra dar kitokie, jie vadinami „citrinine duona“, (it. limone pane), nes
baltas ir purus sluoksnis po geltona žievele yra ypač storas. Ši baltoji dalis yra naudojama Pročidos salotoms pagaminti, maišoma su žiupsneliu druskos, pagardinamos mėtų lapeliais, čili pipirais, actu ir alyvuogių aliejumi.

Nors žinomiausi iš vietinių citrinų gaminami produktai yra limoncello ir citrinų uogienės, citrina yra universalus ingredientas pasaulinėje virtuvėje tiek pikantiškiems patiekalams, tiek desertams: štai Anglijos karališkieji rūmai užsakė 200 kilogramų Amalfio citrinų Harry ir Meghan vestuviniam tortui pagaminti.

Vasarą valgome citrinas šviežiai supjaustytas griežinėliais, pagardindami medumi ar cukrumi, o taip pat mėgstame gaivinantį citrininį šerbetą, kurį rekomenduoju ir jums.

🇮🇹

15/01/2025

Lietuva - Italija automobiliu

Ypatingai vasaros laikotarpiu sulaukiu turistų, atvykusių iš Lietuvos į Neapolį automobiliu.
Kadangi man pačiai visai neseniai teko keliauti iš Neapolio į Lietuvą ir atgal automobiliu, tad galiu
pasidalinti savo asmenine kelionės patirtimi tokią kelionę planuojatiesiems. Kad per daug neišplėsčiau temos, šiuo įrašu noriu susikoncentruoti ties kelionės kaštais.
Keliaujantiems automobiliu iš Lietuvos į Italiją pravartu žinoti, kad kiekvienoje šalyje, kurią
pravažiuosite, yra savitos taisyklės, kurių reikia laikytis. Daugiau reikalavimų yra taikoma
keliaujant šaltuoju laikotarpiu. Kai kurioms kalnuotoms Italijos teritorijoms yra reikalingos sniego grandinės.

Nors šiuolaikinės navigacijų sistemos praneša apie greičio limitą, policiją, greičio kontrolę ir net
eismo įvykius siūlau iš patikimų šaltinių, oficialių tinklalapių pasiskaityti apie kiekvienos šalies,
kurią pravažiuosite, vairavimo taisykles.
Pats populiariausias kelias iš Lietuvos į Italiją yra per Lenkiją, tada Čekiją ir, galiausiai, Austriją.
Viso - apie 2500 kilometrų iš centrinės Lietuvos iki pat Neapolio, apie 24 valandas kelio be sustojimų.

Kelių mokesčiai:
🇱🇹Lietuva, kaip žinome, netaiko kelių mokesčių nekrovininiam transportui.

🇵🇱Lenkijoje yra vos kelios mokamų kelių atkarpos ir šiai kelionei jų galima išvengti.

🇨🇿Čekijoje keliai yra mokami, sumokėjimą patvirtina vinjetė. Vinjetę galima įsigyti specialiuose prekybiniuose taškuose - degalinėse, netoli pasienio, arba, patogiausia, elektroniniu būdu. Kelio mokesčio kaina priklauso nuo vinjetės galiojimo laikotarpio (dienai, 10 dienų, mėnesiui bei metams) bei variklio tipo (benzininis, dyzelinis, hibridinis, elektrinis). Aš mokėjau 10, 50 € dienai.
Elektrinę Čekijos vinjetę įsigyti galite čia: https://www.cze-vignette.com/en/

🇦🇹Austrijos keliai taip pat yra mokami. Austrijos vinjetę galite lengvai įsigyti vietoje, tik įvažiuojant į Austrijos teritoriją, arba galite ją įsigyti iš anksto štai čia:
https://www.asfinag.at/en/toll/vignette/
1️⃣Didelei Austrijos kelių teritorijai yra taikomas 9,30 € (parai), pavadinkime, bazinis mokestis. Keliaujantiems pačiu trumpiausiu keliu (Viena, Grazas) mokamas tik jis.
2️⃣Tačiau Austrija taip pat turi 3 papildomus mokamus kelius. Kadangi mes važiavome iš
Austrijos į Vokietiją, sukome iš Bolzano (Italijos) pro Innsbrucką (Austriją), mokėjome ekstra 10 €. Ar jums reikia mokėti papildomai, galite apsiskaičiuoti oficialiame Austrijos kelių tinklalapyje ASFINAG (nuoroda aukščiau).

Neretai kelionė automobiliu taip pat duoda laisvę rinktis sustoti miesteliuose pakeliui. Taip pat prasukau ir pro Vokietiją bei Slovėniją.
🇩🇪Vokietija netaiko kelių mokesčių, o
🇸🇮Slovėnija turi elektroninę vinjetę. Įsigyti ją galite čia: https://evinjeta.dars.si/selfcare/en
Slovėnija neturi vienos dienos vinjetės, vinjetės galiojimas čia prasideda nuo vienos savaitės, kuri kainuoja 16 €.

🇮🇹Patys brangiausi keliai yra Italijoje. Nėra galimybės susimokėti iš anksto, už kelius atsiskaitoma vietoje, greitkelių rinkliavų stotelėse. Kelio mokestis priklauso nuo nuvažiuotos atkarpos. Išvažiuojant iš Italijos už kelią teko sumokėti net 72,50 € (pirmas “nugrybavimas” nuo maršruto kainavo brangiai) o grįžtant atgal į Italiją sumokėti teko 66,70 €.

Kelionę planuoti padeda įvairios programėlės bei internetiniai puslapiai, apskaičiuojantys
palankiausią maršrutą, kelių mokesčius ir net kuro sąnaudas: https://calculator.tollsmart.com/

Sumuojant visas išlaidas už kurą:
💰Neapolis per Austriją, Vokietiją (Štutgartą), Lenkiją - tai geri 4 pilni bakai (apie 240 €)
💰… ir atgal iš Lietuvos pro Lenkiją, Čekiją, Austriją, Slovėniją iki pat Neapolio - nepilni 4
bakai (192 €)
💰VISO: 627,70 € už kurą bei kelius.
💰Jei pridėsime dvi naktis B&B, kaina išauga dar 100 €.

Taigi, kelionė automobiliu jokiu būdu nėra ekonomiškiausia alternatyva. Net atsieis daugiau, nei skrydis, ypač jei keliaujate poroje, trumpam laikui, į didmiestį, kurį puikiai jungia viešasis transportas ir automobilis yra visai nereikalingas.

SVARBU teisingai pravažiuoti pro Italijos mokamų kelių rinkliavos stoteles. Įvažiuojant į mokamą kelią iš automato, esančio prie pat užkardos, pasiimkite bilietą. Jei bilieto nėra, paspauskite raudoną pagalbos mygtuką arba skambinkite pagalbos numeriu, užrašytu ant bilietus išduodančio automato ir, paaiškinę situaciją, laukite instrukcijų.
Išvažiuojant iš mokamo kelio, pateiksite bilietą ir susimokėsite atitinkamą už nuvažiuotą kelio
atkarpą mokestį.
Jokiu būdu nepravažiuokite nesusimokėję už kelią, net jei ir užkarda stovi pakelta, visur yra
kameros ir bauda tikrai anksčiau ar vėliau pasieks.

Daugiau pagalbos: https://www.autostrade.it/en/muovy/cashback/faq-servizio-clienti

08/01/2025

Artemisia Gentileshi - dailininkė, gyvenusi XVII amžiuje, tai yra, laikais, kada pasaulį valdė išimtinai vyrai ir menininkių moterų tiesiog nebuvo. Jos negalėjo keliauti, tobulintis, dalyvauti kūrybiniuose renginiuose, nes garbingoms moterims tai nepridera. Tad kaip jai pavyksta puoselėti savo talentą ir net išgarsėti?

Artemisia lydėjo 3 jos tapybos sėkmę lemiantys faktoriai:
Pirmasis: jos tėvas Orazio Gentileshi, kaip ir dėdė Aurelio Lomi, buvo žinomi tapytojai. Tėtis Orazio, tuomet labai vertinamas Romoje, turėjo dirbtuves, kuriose menininkė lavino savo tapybos techniką. Orazio, atpažinęs dukros talentą, ją skatino tobulintis, ieškojo jai mokytojų bei darbų užsakovų.

Antrasis: Artemisia buvo moteris. Dailininkai vyrai savo paveiksluose vaizdavo “gražias moteris”, estetikoje vyravo grožio ir skaistumo etalonas. Heroizmas buvo priskiriamas išskirtinai vyriškajam pradui. Bet kas,jei ne moteris, gali išties suprasti, ką išgyvena kitos moterys ir tai įtikinamiau pavaizduoti paveiksluose?

Trečia: Artemisia gyvenimas paženklinamas lemtingu įvykiu, kuris įkvėpia jos darbus. 1611 metais Agostino Tassi, perspektyvos meistras, ką tik atvykęs į Romą, žavėjęs savo laiku avangardiniais įgūdžiais, yra pakviečiamas Orazio mokinti jo dukrą tapybos meno. Po metų Orazio paduoda Agostino į teismą už dukters išniekinimą. Artemisia stoja prieš teismą papasakoti, kaip vieną dieną Agostino Tassi, pasinaudojęs proga, kad namie nėra tėvo bei brolių, užpuola septyniolikmetę Artemisia ir ją išprievartauja, atimdamas skaistybę. Po šio įvykio Agostino, kalbėdamas apie pagarbą jos tėvui, prašo nieko nesakyti Orazio ir prižada Artemisia vesti. Šis pažadas tapo pretekstu ir toliau naudotis jaunosios tapytojos naivumu. Tačiau prabėgus laikui Artemisia sužino, kad Agostino jau yra vedęs ir ji buvo maitinama tuščiais pažadai. Galiausiai ji išdrįsta viską papasakoti tėvui.
XVII amžiuje tokio apibrėžimo, kaip smurtas prieš moteris, nebuvo. Išprievartauta moteris buvo neskaisti, už šį prievartos aktą ji būdavo apkaltinama pati, mat buvo manoma, jog moteriai būdingas prigimtinis pasileidimas skatina nevaldomą vyro aistrą, tad ji už tai yra ir atsakinga. Tiesa, vyrui atėmus skaistybę dorai merginai, situacija buvo kitokia. Tėvas ar brolis galėjo teismo reikalauti “viską pataisančios santuokos” t.y. jei prieš ištekėdama moteris prarasdavo nekaltybę, prarasta garbė būdavo atstatoma vedybomis su nekaltybę atėmusiu vyru. Šis “Matrimonio Riparatore” įstatymas Italijoje buvo panaikintas tik 1981 metais. Kadangi Agostino jau buvo vedęs, Artemisia yra ištekinama už florencijiečio tapytojo Pierantonio Stiattesi.

Teismo procesas buvo aršus ir žeminantis. Buvo daug šmeižiančių parodymų, juodinančių Artemisia. Agostino draugai teigė, kad Artemisia buvo lengvo būdo. Jai buvo atliktas gėdingas ginekologinis tyrimas, jei tai galima iš viso pavadinti “tyrimu”, bandant nustatyti, kiek laiko Artemisia jaunebėra skaisti. Parodymus jai tenka duoti ir kankinimų metu.

Taip gyvenimo smūgių ir pažeminimų užgrūdinta tapytoja įveda savo tapybos darbuose naują, herojišką moters tipažą: ji įtikinamai vaizduoja stiprias, ryžtingas, kerštingas moteris - herojes, tokias, kaip Judita, išniekintas, pažemintas moteris, nebijančias mirti, kaip Kleopatra ar Lukrecija; moteris, tikinčias, kad gali pasikeisti, kaip Marija Magdalietė ir moteris motinas, kaip Dievo Motina, ir daug kitų. Apgailestaujanti, gėdos kamuojama ir gilaus bei įkyrios kūrybinės nerimasties kupina ji sugebėjo ant drobės perkelti psichologines patirto smurto pasekmes. Tai dailininkė - feministė. Artemisia Gentileschi pereina nuo romėniško “karavadžismo” prie florencijos stiliaus, o paskui vėl iš “karavadžizmo” prie neapolietiškojo klasicizmo su tokiu virtuoziškumu, kuriam nėra lygių tarp jo samžininkų. Kiekviename savo meno etape ji semiasi įkvėpimo iš puikių kolegų darbų: pirmiausia savo tėvo Orazio, vėliau Caravaggio, Rubensoir Van Dycko, tačiau niekada neatsisakydama labai asmeniškos interpretacijos, nesvarbu, ar tai susiję su bibline ar klasikine tema. Nuolatinis ir beveik įkyrus palyginimų ir iššūkių ieškojimas leido jai išsiskirti absoliučiu unikalumu.

🇮🇹

05/01/2025

Tasteatlas paskelbė “Geriausių Maisto Miestų” (ang. The Best Food Cities) pasaulyje šimtuką. Top dešimtuke figūruoja net šeši Italijos miestai!
🥇Pirmoje vietoje - NEAPOLIS.

Atsidarius nuorodą, paspaudus ant kiekvieno miesto, rasite išsamesnę informaciją apie daugiausia teigiamų atsiliepimų sulaukusius restoranus bei sąrašą patiekalų, kuriuos būtina paragauti. Neapolyje rekomenduojamų paragauti patiekalų sąrašas yra labai ilgas. Prireiks nemažai priešpiečių, pietų, pavakarių, vakarienių ir naktipiečių kol viską išragausite, tad dalinuosi tik keliais, aukščiausius įvertinimus pelniusiais, patiekalų pavadinimais: Pizza Margherita, Sfogliatella, Gnocchi alla Sorrentina, Spaghetti alle Vongole.

Best local food destinations in the world according to audience ratings for local restaurants, iconic dishes, and ingredients from the respective regions.

01/01/2025

Gražių Naujų 2025-ųjų metų! Lai jie padovanoja Jums daug malonių įspūdžių!

O mano Naujieji metai prasideda ekskursijų grafiko sudarymu bei tvarkaraščio pildymu.

Nuo balandžio 1-osios iki spalio 26 dienos kviečiu į grupės ekskursijas lietuvių kalba:

🔹Ekskursijos vyksta nedidelėse grupėse;
🔹Lietuvių kalba;
🔹Ekskursijas veda ir grupę lydi licencijuotas vietinis gidas.

Taip pat esu paruošusi Jums naujienų!
🏛Naujas maršrutas Pompėjuose.
🌺Grupės ekskursija Amalfio pakrantėje.

🇮🇹 🌋

26/12/2024

Vaikštinėjant kalėdiniu laikotarpiu Neapolyje, konditerinių vitrinose ima puikuotis akį traukiantys žaismingi spalvoti rutuliukai - struffoli. Šis desertas sudarytas iš daugybės 1 cm skersmens tešlos rutuliukų, pagamintų iš miltų, kiaušinių, kiaulių taukų, cukraus, žiupsnelio druskos ir anyžių likerio. Jie apkepami aliejuje arba taukuose ir apliejami medumi, galiausiai papuošiami citrinos ir kitų cukatų gabaliukais, cukraus gabalėliais ir pabarstukais. Atrodo, strufoliai buvo išrasti senovės Graikijoje. Dabartinėje graikų virtuvėje vis dar egzistuoja panašus skanėstas, tačiau vadinamas jis kitaip – loukoumades. „Struffolo“, t. y. vieno kamuoliuko, sudarančio desertą, pavadinimas kilęs iš graikų kalbos, būtent iš žodžio στρόγγυλος (tariamas „strongoulos“), reiškiančio „apvalios formos“.

Kodėl būtent valgoma per Kalėdas? Nepriteklių laikais neturtingos šeimos maitinosi prastai ir vaikams negalėjo įpirkti saldumynų. Tačiau per Kalėdas net ir pačios neturtingiausios šeimos valgydavo nekasdienius, šventinius patiekalus, tarp kurių ir struffoli, paprasčiausius miltų rutuliukus, aplietus medumi. Tai buvo paprastas desertas, kuriuo galėjo pasilepinti ir vargstančios šeimos.

Sakoma: kuo geriau struffoli rutuliukai sukimba, tuo didesnė juos ruošiančios šeimos vienybė.

Nuotraukoje mano brolienės pirmą kartą daryti struffoli. Jai teko didelė garbė sužinoti močiutės receptą bei kitus šio skanėsto gamybos triukus.

🇮🇹

24/12/2024

Neapolyje Kalėdas švenčiame valgydami.

Sakysite, nieko nuostabaus, visas krikščioniškas pasaulis šiuo laikotarpiu valgo be sustojimo. Tačiau suvalgomo maisto kiekis Neapolyje šiuo laikotarpiu yra nenusakomas, o patiekalai patys įvairiausi.

Gruodžio 24 dieną, per pietus, valgome ypatingą picą su salotine trūkažole, kedro riešutais ir alyvuogėmis, po tokių pietų tiems, kuriems nereikia ruoštis vakarienei, eina išgerti kokteilį, kitą (aperityvo) su draugais.

O Kūčių vakarienei dvylikos patiekalų neskaičiuojame ir kalėdaičio nelaužome. Po maldos pradedame didįjį valgymą. Vakarienės meniu - žuvis ir jūros gėrybės: paprastai aštuonkojų salotos, lašiša, spagečiai su moliuskais, menkė - toks pat svarbus Kūčių valgis, kaip ir Lietuvoje, orkaitėje kepta žuvis, aliejuje kepti kalmarai, krevetės, ančiuviai, ungurys…

Po tokių gausių užkandžių, pirmojo bei kelių antrųjų patiekalų, valgome mano mėgiamą insalata di rinforzo (vert. sustiprinimo salotos; nes po tokio valgymo reikia “pastiprinimo”). Tai kalafijorų salotos su marinuotomis daržovėmis bei alyvuogėmis; kiti labai mėgsta įmaišyti ir sūdytus ančiuvius, bet man asmeniškai jie nelabai patinka.

Popiet valgome mandarinus, graikinius riešutus. Ir atidarome azartinių žaidimų “salę”. Žaidžiame “tombola” - Kalėdinę loteriją, pokerį, kitus kortų bei stalo žaidimus. Svarbiausia, žaidžiame iš pinigų. Ir tai gali būti vos keliasdešimt centų kainuojantis statymas, bet toks namų sąlygų kazino suteikia visiems, mažiems bei dideliems, azarto.

Laikrodžiui išmušus dvyliktą valandą atkeliauja Kalėdų senelis ir palieka dovanas po eglute. Pirmasias dovanas atidarome jau po vidurnakčio. Apsikeitus dovanomis, ateina metas desertui: strufoli, roccoco, cassata arba cassatine, pastiera ar panettone, gurkšnojame likeriuką ir toliau tęsiame Kalėdinius žaidimus.

Kitą dieną, per pačias Kalėdas, susirenkame pietums ir valgome dar daugiau! Pietums valgome tradicinę sriubą - minestra ir ėriuką, keptą orkaitėje. O taip pat ir likučius iš Kūčių, geriame vyną ir vėl žaidžiame žaidimus.

O gruodžio 26 dieną keliaujame į svečius pas tetas ir močiutes, ten mus ir vėl sutinka su gausiomis vaišėmis.

Šios dienos sunkios ne tik tiems, kurie gamina valgį, bet ir valgantiesiems. Neveltui Naujieji metai daugėlio neapoliečių prasideda pažadu laikytis dietos. Sausio antrąją kaip iš gausybės rago pasipila norintys sulieknėti, skubantys į sporto sales... O sausio 6, per Tris Karalius, kada geroji ragana Befana pripildo kojines šokoladu, ledinukais ir visokiais kitais saldumynais, į sporto salę grįžta tik didžiausią valią turintys. Aš turintiesiems valią nepriklausau. Bent jau ne šiemet...

Su gražiausiomis metų šventėmis!

🇮🇹 🌋

19/12/2024

Šventasis Pranciškus, grįžęs iš šventosios žemės, liaudžiai norėjo parodyti Kristaus gimimo Betliejuje sceną. Gavęs tuometinio popiežiaus leidimą įrengia pirmąją kūdikėlio Jėzaus gimimo sceną su ėdžiomis, jaučiu ir asilu. Taip 1223 metais gimsta prakartėlių gamybos tradicija. Nuo seno Neapolyje šis amatas užima itin svarbų vaidmenį. Tai įsitikinti galite pasivaikščiodami San Gregorio Armeno gatvele.

Kiekviena šeima Neapolyje turi savo prakartėlę. Gruodžio 8 dieną, per nekalto prasidėjimo Mergelės dieną, pradedame puoštis namus Kalėdoms. Metas susidėlioti ir prakartėlę.
Neapolio prakartėlės scenos nutolsta nuo istorinių Palestinos vietovaizdžių. Čia vaizduojamos folklorinės 18 amžiaus Neapolio scenos su specifine simbolika.

Šiais metais ir mano namai pasipuošė savo pirmąja prakartėle. Tiesa, gal kiek ir kuklia, bet pagal neapolietišką tradiciją kiekvienais metais įsigysime po vieną ar kelis prakartėlės personažus, kuriuos įkomponuosime į bendrą šventosios nakties scenovaizdžio kompoziciją.

Vietoje kūdikėlio gimimo ėdžiose ar, kaip Neapolyje populiaru, gimimo grotoje, pasirinkau senos šventyklos griuvėsius. Neapolietiškos prakartėlės simbolikos kontekste antikinė šventykla su nulūžusia kolona atspindi Kriščionybės prieš pagonybę laimėjimą bei, taip pat, žmonių, kurie norėjo tapti panašūs į Dievą, išdidumo griūtį. Čia patys svarbiausi personažai yra Marija, Juozapas, kūdikėlis bei trys karaliai.

Tikiuosi kasmet pasidalintisavo vis augančios prakartėlės progresu.

Jei savo namuose turite prakartėlę ir Jūs, pasidalinkite jos nuotrauka komentaruose.

🇮🇹

11/12/2024

Caravaggio (Michelangelo Merisi) šiandien priklauso vieniems garsiausių visų laikų Italijos dailininkų. Tačiau mus stebina ne tik jo paveikslai, bet ir gyvenimas. Jis buvo garsus mušeika, girtuoklis, lošėjas ir lovelasas, buvo kelis kartus suimtas, teistas, turėjo bėgti, slėptis nuo gresiančios mirties bausmės įvykdymo už žmogžudystę. Bet argi įmanoma pasislėpti nuo popiežiaus rūstybės, net jeigu tu ir esi talentingasis Caravaggio?

Romoje taip ir pradeda savo karjerą, nes pabėga iš Milano į Veneciją, o iš jos į Romą po žmogžudystės XVI a. pab. Galiausiai 1606 metais Caravaggio sprunka ir iš Romos - į Neapolio Karalystę, mat, kai negyvai sumuša kilmingą poną ir yra nuteisiamas mirties bausme.

Čia nutapo daug darbų, tačiau mieste išlieka tik 3 paveikslai. Vienas iš jų - “7 gailestingumo darbai”, užsakyti Pio Monte Della Misericordia bažnyčiai, kuris kainavo net 400 dukatų (šiandien tai atitiktų 20 tūkstančių eurų). Čia tikroviškai vaizduojama organizacijos labdaros veikla, įkvėpta septynių gailestingumo darbų: pamaitinti alkstančius ir lankyti kalinius, laidoti mirusius, aprengti varguolius ir lankyti ligonius, priimti piligrimus, pagirdyti ištroškusius. Šį paveikslą pamatyti galite Pio Monte Della Misericordia bažnyčioje.

Antras žymus Caravaggio paveikslas, išsaugotas Neapolyje, yra “Kristaus nuplakimas”, kuriame dailėtyrininkai įžvelgia autoriaus autoprojekciją ir baimę dėl neišvengiamos egzekucijos. Šiandien šis paveikslas saugomas “Capodimonte” rūmuose įrengtoje pinakotekoje.

Antrąjį kartą grįžęs į Neapolį po išvarymo iš Maltos, Caravaggio nutapo istorikų nuomone, paskutinį, Neapolyje saugomą, savo paveikslą - “Šv. Uršulės kankinystę”. Caravaggio jį nutapo vos kelios savaitės prieš pat mirtį, mįslingą, kaip ir jo gyvenimas. Šį paveikslą išvysite “Galerie d’Italia” Napoli.

Caravaggio darbai tikroviški, vaizduojantys nepadailintą, brutalią, realybę, sustiprintą šviesotamsos efektų. Religiniai motyvai taip pat turi ir socialinį charakterį: dieviškumas čia atsiskleidžia vargšuose. Jo paveikslų stilistika paneigia manierizmą, ir įprasmina natūralizmą. Trijų dimensijų formos išgaunamos naudojant teatrinį apšvietimą, pabrėžiantį staiga iš scenos tamsos išnyrančių kūnų kontūrus, o fonas dažnai lieka neaiškus, tarsi paskendęs šešėlyje. Jo tapybos braižas – dramatiškas realizmas, kurį išryškina iš tamsos išnyrantys šviesūs, dėmesį prikaustantys, kontrastai - taigi, “chiaroskuro” stilistika.

Vieni teigia, kad Caravaggio miršta nuo ligos, kiti, kad čia neišvengta popiežiaus įsikišimo. Savo laikotarpiu Caravaggio buvo tikrų tikriausia “roko žvaigždė” ėmė viską iš gyvenimo, ir per 39 savo gyvenimo metus nuveikė tiek daug, kiek kitam ir per 3 gyvenimus nepavyktų nuveikti.

🇮🇹

07/12/2024

Pati seniausia Neapolio picerija yra “Antica Pizzeria Port’Alba”. Čia picą valgė ir pats Gordonas Ramzis. Kaip tai skelbia įrašas, picerija atidaryta jau 1738 metais. Iš pradžių čia pica buvo kepama gatvės pardavėjams – tikrų tikriausias street food senovėje, kai vaikštantys gatvėje prekeiviai siūlydavo pirkti jų gamintą maistą. 1830 metais išsiplėtus picerijos patalpoms, klientai yra priimti valgyti picą, prisėdus prie staliuko viduje. Būtent šioje picerijoje užgimsta seniau labai populiari, bet jau nebenaudojama praktika “pizza a otto” - vert. “pica už aštuonias”, kai už suvalgytą picą buvo galima atsiskaityti po 8 dienų.

Picerija yra įsikūrusi prie Port’Alba miesto vartų. Būtent iš čia picerija ir įgauna savo pavadinimą. Port’Alba, iš italų kalbos į lietuvių išvertus, būtų “Auštos Vartai”. Tačiau su žodžiu “aušra” šis pavadinimas neturi nieko bendra, mat šiuos miesto vartus 1625 metais pastato tuometinis Neapolio vicekaralius, Albos kunigaikštis Antonio Alvarez. Jis šiuos vartus pastato todėl, jog neapoliečiai, tingėję apeiti miesto sieną, sugalvoja “nukirsti kampą” būtent toje vietoje išsikerta plyšį ir jį naudoja, kaip vartus. Plyšį valdžia mėgindavo užtaisyti, bet tai trukdavo neilgai, neapoliečiai vis tiek jį prasikirsdavo, tad daug paprasčiau buvo pastatyti naujus miesto vartus, nei ginčytis su neapoliečiais. Čia pat, galima rasti Neapolio karaliaus Ferdnando IV iškabiną įsaką su draudimu prekiauti gatvėje. Kaip tada, taip ir dabar – niekas šio įstatymo nesilaiko.

🇮🇹

04/12/2024

…yra Neapolyje lėlių ligoninė (it. Ospedale delle bambole).

Luigi Grassi, lėlių teatro scenografas, 1895 m. įkūrė nedideles dirbtuves teatro dekoracijų gamybai ir spektakliuose naudojamos įrangos remontui bei restauravimui. Vieną dieną meistrui moteris atnešė sulūžusią savo dukros lėlę ir paprašė ją pataisyti. Luigi atliko tokį puikų darbą, kad apie tai sužinojusios kitos mamos ėmė prašyti pataisyti savo vaikų lėles. Kadangi Luigi rengėsi baltu meistro chalatu, buvo pramintas “lėlių daktaru”. Jis buvo vienintelis “daktaras”, kurio vaikai nebijojo. Kiek vėliau virš savo dirbtuvių iškabino užrašą “Lėlių ligoninė” su raudonu kryželiu, kaip ligoninėms ir pridera.

Šiandien “ligoninė” priklauso ketvirtosios kartos lėlių ligoninės kartai, Luigi proanūkei, Tizianai Grassi. Čia vis dar gydomi “pacientai”. Į ligoninę atvykusiems ligoniukams yra nustatoma diagnozė ir yra užvedama medicininė kortelė, kuri lieka ligoninėje iki paciento pasveikimo. Ligoninėje vyksta organų transplantacija, gydoma nuo kataraktos, lėlėms, praradusioms balsą, jis yra sugrąžinamas bei atliekamos kosmetinės procedūros: plaukų persodinimas, permanentinis makiažas. Taip pat ir suplyšusią suknelę susiūna, o veterinarijos punkte pliušiniams žaisliukams susidėvėjusį kailiuką pataiso.

Čia galima atsiųsti savo mylimas lėles ar pliušinius žaisliukus paštu iš viso pasaulio. Laukiančiųjų operacijoms sąrašas yra netrumpas.

Ligoninė turi ir pirmosios pagalbos priimamąjį. Skubiai aktyvuojamas raudonasis kodas mylimiausiam žaisliukui, be kurio vaikas negali užmigti.

🇮🇹

30/11/2024

Anasyrma – (iš senovės graikų kalbos išvertus ana - virš, syrma–sijonas) išreiškia veiksmą, kuriuo pakeliamas sijonas, viešai apnuoginant sėdimąją. Nuo senų senovės šis gestas naudojamas kaip pasityčiojimo, paniekos, nepagarbos ar provokacijos išreiškimas - “papūsk į uodegą”!
Senovės Graikijoje moterys atlikdavo anasyrma’os ritualą, parodydamos sėdmenis piktosioms dvasioms. Ne veltui dar ir šiandien italai sako “che c**o che hai”! (vert. “kokį užpakalį turi!”), išreiškia džiausmingą nusistebėjimą: “kokia didelė, netikėta sėkmė tave aplankė!”.
Venere Callipigia (arba Afrodite Callipigia) – gražių sėdmenų Venerą galite išvysti Neapolio archeologijos muziejuje. Tai marmurinė, I-IIa skulptūra, greičiausiai III a. pr. Kr. Helenistinės bronzos skulptūros kopija. Gražuolė Venera čia greičiausiai stebi savo kūną vandens atspindyje. Be vulgarios potekstės tiesiog grožisi savo kūnu. Daugiau apie “Gražių sėdmenų Venerą”ir ne tik jums norėsiu papasakoti Neapolio archeologijos muziejuje ekskursijos lietuvių kalba metu.

🇮🇹