AmoRoma: jūsų gidai

09/02/2025

Kodėl Romoje nereikia valgyti lazanijos? Keistas klausimas ar ne? Šiame interviu pasakoju apie išgalvotą "itališką virtuvę", skirtą masiniam turizmui. Pasakoju apie autentišką Romos, Lacijaus regiono skonį 🍝

Gimusi ir užaugusi Italijoje, bet puoselėjanti lietuviškas šaknis Barbora Jurkevičius nusprendė sekti tėvų pėdomis.

06/02/2025

🌹 ROMOS GIDĖ, APIE ROMOS ŽMONES 🌹

IIII. Elegantiška ponia Daniela Lozoraitis ir "Aptamil" pieno problema. Antra dalis.

Sveiki sugrįžę į postų seriją apie Romos žmones. Tai antra dalis prisiminimų, kuriuos man paliko elegantiška ambasadoriaus Stasio Lozoraičio žmona sinjora Daniela Lozoraitis. Pirmą kartą pasakojau apie Pjombino Villamarina ligoninę. Ten, Ginekologijos skyriaus „stanza verde“ - į jokią ligoninės palatą visai nepanašiam žaliajame kambaryje prasidėjo mano gyvenimas. Pro „stanza verde“ langą matosi didinga Elbos sala, į kurią 1814 metais buvo gėdingai ištremtas prancūzų generolas Napoleonas Bonaparte. 🌴
Gražuole Elba mama pasigrožėjo tik keletą dienų, netrukus reikėjo grįžti į namus - Ladispolį, pajūrio miestą netoli Romos, kuriame tuo metu gyveno. Kol mama ir brolis Simonas atsisveikino su ligoninės „reparto ginecologia“ skyriaus personalu, viena seselė pakvietė mano tėtį ir jam švelniai pasakė, kad mano mama negali maitinti krūtimi. „Ma tranquillo, non è un gran problema!“- tik nesijaudink, tai ne problema, toskanietišku dialektu „infermiera“ ramino tėtį. Gi kiekvienoje Italijos „farmacia“- vaistinėje galima nusipirkti tuo metu sveikiausio visai kaip mamos „Aptamil“ skysto pieno. 🍼
Vis dėlto problema buvo. Su ja tėtis susidūrė, kai pakeliui į namus vaistinėje sužinojo, kad pusės litro stiklo butelis šviežio „Aptamil“ kainuoja net mille lire - 1000 lirų. Espresso puodelis tuo metu kainavo apie 1000 lirų. Nupirkęs kelis butelius tėtis sumurmėjo itališką keiksmažodį – „cazzo“.
Vos po kelių dienų į svečius pas mano tėvus atvyko sinjora Daniela. Tėtis netyčia ironiškai prasitarė: „Abbiamo fatto una bella bambina, però un po’ costosa, eh“ – labai graži mergytė mums gavosi, bet ir brangi. Po kelių valandų suskambėjo senoviškas tėčio „Nokia“ . „Jus trukdo Carlo De Michelis. Turite kuo greičiau ateiti atsiimti „latte“ – pieną, nes aš nebeturiu vietos sandėlyje. Bet atvažiuokite su mašina“. Carlo De Michelis – tai buvo garsiausios Ladispoli vaistinės savininkas, geras sinjoros Danielos draugas. „Ką atsiimti? Mes nieko neužsakėme!“ – apstulbo tėtis. „Un po’ di latte“, - tai tik truputis pieno, nusijuokė vaistininkas Carlo.
Kai tėtis su broliu Simonu nuvažiavo į „Farmacia De Michelis“ ir pamatė kalną dėžių su „Aptamil“ pieno buteliukais, abu neteko žado. O mano tėtis antrą kartą ištarė tą pati itališką negražu žodį „cazzo!“. „Aptamil“ buteliukų buvo tiek, kad beveik metus man užteko pieno. Tik vėliau tėvai sužinojo, kad Carlo paslaugos paprašė ponia Daniela.

30/01/2025

🌹ROMOS GIDĖ – APIE ROMOS ŽMONES🌹

III. Elegantiška ponia Daniela ir mano gimimas Pjombine. Pirma dalis.

Sveiki sugrįžę į mano postų seriją apie Romos žmones. Šis bus truputį kitoks. Mano tikslas jums papasakoti kelis epizodus apie moterį, ji – romietė, bet lietuviška pavarde. Panašiai kaip ir aš. Mūsų abiejų istorija susijusi su mano gyvenimo Romoje pradžia. Šios romietės didinga aura palietė mano mažą kasdienybę.
Pirmas epizodas vyksta Toskanos pajūrio mieste Pjombino. Jei įsivaizduojate Italijos žemėlapį, tai - 256 kilometrų į Šiaurę nuo Romos nutolęs uostas. 🛳️
Kai aš atėjau į šį pasaulį mano tėvai sprendė, kokiu vardu mane pavadinti. Pagalvokite, tikrai nelengva išrinkti vardą kūdikiui kuris gimė Toskanoje, gyvens Romoje, ir kurio lauks seneliai Lietuvoje. Mano tėvams tai buvo rizika – galėjo nutikti dideli nesusipratimai. Beveik taip ir atsitiko, nes mano senelis Alfonsas paskambino iš Druskininkų pasveikinti mamą ir pasiūlė elegantišką madingą vardą – Urtė. Skamba gražiai, ar ne? Bet dėmesio - italų kalboje žodis „urto“ reiškia stiprų sutrenkimą, avariją, žmogus, kuris „urta“, tai yra tas kuris žadina mumyse nepasitenkinimą, antipatiją.
Švelnios Pjombino ligoninės slaugės ir visas Ginekologijos skyrius taip pat nekantravo sužinoti, tikėjosi, kad mano vardas bus įdomus, neitališkas, egzotiškas, gal skambantis Puškino eilėraščiuose, kuriuos italai vaikai išmoko mintinai septintoje klasėje. Kai tėvai užrašė tradicinį itališką vardą Barbara, visų nusivylimui nebuvo ribų. O dar pavardė – Jurkevičius visai destabilizuojantis reiškinys, juk viename žodyje - „j“, „č“ ir „k“. Negana to, aš tapau ne Barbara Jurkevičius, o Barbara Daniela Jurkevičius.
Štai ir norėjau papasakoti, kodėl tapau dar ir Daniela? Taip nusprendė mano dvylikos metų brolis Simonas. Kartu su tėčiu nuėjęs į Pjombino savivaldybę, niekam nieko nesakęs į knygą įrašė antrą vardą - Daniela.
Daniela ir yra ta moteris, apie kurią aš jums noriu papasakoti. Daniela - Lietuvos ambasadoriaus Stasio Lozoraičio žmona, kuri visą gyvenimą praleido Romoje ir šį miestą mylėjo labiau, negu savo gimtinę – Genują. Gavusi mano tėčio žinią, kad jiems gimė „una bambina“ – mergytė, sinjora Daniela mums atsiuntė atviruką su Michelangelo „Adomo ir Ievos sukūrimo“ reprodukcija. Ją turiu iki šiol.
Kitoje atviruko pusėje dailiu šriftu ranka parašyta: „Benvenuta tra noi“. Sveika, atėjusi tarp mūsų. 🎀

19/01/2025

🌹ROMOS GIDĖ - APIE ROMOS ŽMONES 🌹

II. Nesišypsantis Romos daržovių vežėjas Walter🥦🍉

Sveiki sugrįžę į mano postų seriją apie romiečius. Šio pasakojimo pagrindinis herojus - vyras, kurio darbas susijęs su maistu. Tai nėra stereotipas, taip, italai visada ir visur galvoja apie maistą. Atsibudę ryte pradeda svarstyti ar pusryčius verta ruošti namie ar geriau bare išgerti espresso ir nusipirkti „cornetto“. Pusryčių metu jau sprendžia ką valgys pietums ofise. Grįždami įš darbo, Romos trafike spėlioja, ką ras vakarienei ant stalo.
Maistas, jo atsirinkimas, pirkimas, paruošimas ir tik galiausiai patiekalų valgymas yra svarbiausias kiekvieno italo kasdienybės rūpestis. Todėl daugelis mano postų herojų ir maistas – neatskiriami. 🍝
Pažiūrėkite į vyrą nuotraukoje. Šį kartą mano personažas nesišypso kaip simpatiškiausias Romos salumiere Gabriele, jis nemėgsta pozuoti. Aš jo paklausiau: „Walter, posso farti una foto?“ - Walter, ar galėčiau tave nufotografuoti? Jis pašnairavo kreivu žvilgsniu ir atrėže: „Se proprio devi!”. Išvertus į lietuvių kalbą jo atsakymas skambėtu taip: „Jei labai jau reikia“. Walter tikrai visai netipiškas romietis. Net ir jo vardas man buvo niekada Italijoje negirdėtas. Jis nekalbus, nemėgsta „fare battute“ kandžiai pokštauti, ir aš jo niekada nemačiau besišypsančio. Galima pagalvoti, kad yra antipatiškas tipas. Bet leiskite man papasakoti, kaip Walter man padėjo ir iki šiol padeda išgyventi viename brangiausių Europos miestų – Romoje.
Kai palikau saugų tėvų lizdą, atsikrausčiau į naujus namus su savo vaikinu Edoardo. Išgyvenome periodą, kai negalėjome išlaidauti, vienintelė mintis buvo apmokėti buto nuomą Romos centre. Uždarbiaudama vakarais viename Romos restorane, kartą išdrįsau paklausti daržovių tiekėjo Walter, kiek kainuotų dėžė jo daržovių ir vaisių. 🍆
Walter darbas nėra labai paprastas, jis keliasi trečią ryto ir su savo nedideliu baltu furgonu važiuoja į daržovių turgų. Ten atrenka aukščiausios kokybės pomidorus, baklažanus, artišokus ir daugelį kitų vaisių ir daržovių. Tai, ką Walter perka turguje yra vadinama „kilometro zero“, tai reiškia, jog išauginti Lacijaus regiono teritorijoje. Po pietų Walter važinėja po Romos centro kvartalus ir išvežioja savo šviežiausias sezono gėrybes į daugelį Romos restoranų.🫑
Į mano klausimą, pamąstęs kelias sekundes, Walter man atsakė: „cinque euro“. Nuo tos dienos, kartą per savaitę, nors jau seniai nebedirbu tame Romos restorane, jo savininkas Marco man paskambina ir liepia ateiti pasiimti savo daržovių dėžę. Dabar atspėkite ar Walter kada nors manęs paprašė tų penkių eurų.

17/01/2025

Ačiū Vaida už nepamirštamus įspūdžius Romoje 🥰

06/01/2025

🌹ROMOS GIDĖ - APIE ROMOS ŽMONES🌹

I. Besišypsantis „salumiere“ Gabriele

Štai šiandien noriu jums pristatyti pirmą šios serijos personažą.
Ilgai galvojau kas turi tapti pirmuoju mano pasakojimo veikėju, - gal skulptorius, genijus Gianas Lorenzas Berninis. O gal savimi pasitikintis Romos meras, instagramo karalius Roberto Gualtieris. Galiausiai nusprendžiau, ne, tai bus vyras, kurį aš sutinku beveik kasdien, šis romietis man praskaidrino ne vieną niūrią dieną, kokias italai vadina „giornata no“.
Italijoje yra tokia įstaiga, tai tikra šios valstybės institucija,ji vadinasi „salumeria“ 🥓
Pasistengiau šį žodį išversti į lietuviu kalbą, nepavyko. Italų-lietuvių kalbų žodyne radau tik jo - vyro kuris dirba šioje parduotuvėje vertimą: „salumiere“ būtų dešrininkas.
Pagal šį vertimą, mano manymu nelabai elegantiškai skambantį, jus galėtumėte pagalvoti, kad itališkoje salumerijoje parduodamos vien tik dešros. Iš tikrųjų, ten dešrų pasirinkimas menkas. Ten rasite brandintų, labai brangių sūrių įvairovę, galėsite paprašyti, kad „salumiere“ supjaustytų šimtą gramų aukščiausios kokybės San Daniele brandinto kumpio. Žinoma, jūs šito galite paprašyti kiekviename Italijos prekybos centre. Bet salumeria - elitine vieta, joje rasite tik asmeniškai salumiere atrinktus, paragautus produktus, mandagiai paprašant duos ir jums gabaliuką paragauti, kad įsitikintumėte ar norite pirkti ar ne.
Herojus apie kuri jums norėjau papasakoti šiandiena yra „salumiere“, jo parduotuvė atrasite 150 metrų atstumu nuo Trevi fontano. Aš vedu savo turistus prie romietiškų gėrybių parduotuvės vitrinos Barokinės ekskursijos metu. Mano tikslas - pristatyti ir parodyti tipiškus Lacijaus regiono maisto produktus. Mes sustojame, spoksome į tuos skanėstus, į „pecorino romano“ sūrio juodą kaip smala plutą, į brandintą kiaulienos pažandę „guanciale“. Žmonem būna labai įdomu, kartu varvinam seilę. Kartais nelabai įdomu, norisi kuo greičiau bėgti mesti monetą į Trevi fontaną.
Tada man padeda jis, „salumiere“ Gabriele. Jo vardą žinau tik todėl kad jis užrašytas ant jo marškinėlių. Mes niekada tarpusavyje nebendravome, nei žodžio vienas kitam neištarėme. Jis padaro vieną dalyką: nusišypso ir mandagiai palenkia galvą į mano pusę. Mano „giornata no“ - sunki diena pagerėja. Suprantu, kad darau gerą darbą ir įsivaizduoju: Gabriele džiaugiasi, kad jo sūriai ir kumpiai, drauge su fontanu ir freskomis, tampa mano pasakojimo apie Romą dalimi.

04/01/2025

🌹ROMOS GIDĖ - APIE ROMOS ŽMONES🌹

2025-ųjų pradžios proga norėjau jus pasveikinti ir palinkėti, kad tai būtų metai kupini naujų įspūdžių, nepamirštamų panoramų ir neragautų skonių 💥
Nusprendžiau pradėti naujų postų seriją: kviečiu jus susipažinti su įvairiais Romos miesto personažais, kurie lydi mane ir mano turistus ekskursijų metu. Jie yra tikrieji mano pasakojimų herojai, jie įkūnija Amžinojo miesto kvintesenciją, be jų jis taptų tuščias ir aseptiškas.
Pasistengsiu pristatyti ne tik Baroko ir Renesanso genijus, skulptorius ir dailininkus, išgarsinusius Romą - istorijos ir meno sostinę, bet ir paprastus jos gyventojus, kuriuos aš mieste sutinku kiekvieną dieną. Pakviesiu jus papietauti pas grynakraujį romietį, simpatišką padavėją Massimiliano. Tikėkimės, nereikės susidurti su niūriu vaistininku Andrea, su kuriuo kaip tik vakar ginčijausi bandydama paaiškinti kokių man reikia vaistų, kad numalšinčiau gerklės skausmą. O gal užtiksime melancholišką raviolių lipdytoją Anną, kurios vikrūs pirštai juda taip greitai, kad joks dirbtinis intelektas negalės atimti iš jos darbo.
Šie žmonės yra tikroji Roma, ta, kurios nerasite nei google nei muziejuose. Tad kviečiu prisijungti į šią smagią kelionę visus savo sekėjus, - tuos, kurie dar nebuvo mano ekskursijose, gal susigundys aplankyti šį kerintį miestą. Taip pat kviečiu savo keliautojus, prisiminti tuos charizmatiškus personažus ir dar kartą pasidalinti savo įspūdžiais ♥️

30/12/2024

Jūsų Romos gidė su karabinierių korpuso kariais, kurie saugo visus pagrindinius Romos miesto objektus 👮🏻⛔

30/12/2024

Štai kokia eilė, kad patekti į Šv. Petro baziliką Šventųjų metų jubiliejaus proga. Palaukti verta, Porta santa - Šventosios durys jau atidarytos!🚪⛪

24/12/2024

Šventų Kalėdų linkėjimai visiems mano buvusiems ir būsimiems ekskursijų po Romą dalyviams! 🎁 Buon Natale🌲

17/12/2024

Ačiū Donata Lubienė ir jos linksmai keliautojų komandai už turiningai praleistą laiką 🇮🇹♥️🇱🇹