14/10/2024
Romoje prasidėjo gražiausias metų sezonas, ruduo. Oro temperatūra puiki, siekia 25 laipsnius, pučia malonus siroko vėjelis. Miesto griuvėsiai dar įkaitę po deginančių vasaros saulės spindulių. Pasivaikščiojimas po romantiškas miesto gatves dabar - tikras malonumas. Įsimylėjusios porelės meta monetą į Trevi fontaną tikėdamosios sugrįžti į Fellinio mylimą miestą. Tada po kupinos įspūdžių dienos skuba atgal i viešbutį. Reikia pasipuošti. Laukia romantiška, nepakartojama vakarienė Amžinajame mieste. 🍝
Pagaliau randa restoraną, atrodo, lyg ir ne turistinis. Patiekalų nuotraukų nėra, geras ženklas. Niekas nekviečia į vidų, nesiūlo prosecco taurės, kad sugundytų gražiąją porą.
"Štai!" sako jisai. Vieta tikrai graži. Laukia staliukas su balta staltiese ir rože įmerkta vazelėje, dega žvakė. "Čia tikrai gražu, užsukime!" atsako graži mergina pasipuošusi ilga vakarine suknia, aukštakulniais.
Pas juos iš karto ateina cameriere-padavėjas. Mandagiai pasisveikina, atneša "Nepi" lengvai gazuoto vandens stiklinį butelį ir balsu išdėsto dienos menų.
"Šiandien turime tikrą Romos gastronomijos klasiką: "trippa alla romana" (smulkiai supjaustytas karvės skrandis troškintas pomidorų padaže").
Mergina spokso i cameriere be žodžių. Laukia kitų patiekalų.
"Dar galėčiau pasiūlyti "coda alla vaccinara" - jaučio uodegą. Tai patiekalas, kurį būtinai reikia paragauti lankant Romą"
Vaikinas kraipo galvą - kaip galima tokiame elegantiškame restorane siūlyti tokias šlykštynes?
Cameriere nesupranta, bando pasiūlyti savo "cavallo di battaglia" - restorano įžymybę dėl kurios iš tolimiausių miesto kvartalų vyksta būtent į šį restoraną. "Gal tada norite pabandyti "coratella con carciofi, secondo la ricetta di mio nonno?"
"Kas tai per patiekalas?" klausia pradžiugęs vaikinas. "Tai ėriuko, zuikio ir viščiuko vidaus organai - širdys, plaučiai, kepenys troškinti su artišokais ir svogūnais. Patiekalas pagamintas pagal mano senelio, restorano savininko receptūrą. Tikrai neapsiriksite!" ilgesingu žvilgsniu atsako cameriere.
"O gal pas jus galima tik limoncello taurę išgerti?" - klausia įsitempęs kostiumuotas vaikinas.
"Certamente - žinoma" atsako padavėjas liūdnai šyptelėdamas. Skuba link baro esančio prie pat restorano. Įeina, kreipiasi į baro savininką.
"Ciao Mauro, due limoncelli, per favore" paprašo.
Mauro pildamas geltoną, saldų gėrimą atsidūsta. "Non hanno capito eh? (Ir vėl nesuprato, ane?)" 🥂
