Baltų kelias / Baltu ceļš / Balts’ road

09/12/2024

06/12/2024

🌳 TRADICIJŲ PĖDSAKAIS 🧡
Gruodžio 6-oji – ARKLIO diena. Arklys ne tik palengvindavo žmogaus kasdienybę, padėdavo dirbti žemę, bet taip pat buvo neatsiejamas nuo svarbiausių kalendorinių švenčių ir apeigų 😍🐴 Arklio simbolis dažnai būdavo įamžinamas meniniuose dirbiniuose, dainose ir sakmėse, taip pat namų apyvokos daiktų puošmenose.
Senais laikais kovoje kritę kariai neretai būdavo laidojami su arkliais. Kapuose ant urnų ar puodų dažnai buvo vaizduojami arkliai kartu su saule ir žvaigždėmis – tai atspindi glaudų ryšį tarp žmogaus pasaulio ir kosmoso. Lietuvių liaudies mene arklių motyvas dažnai derinamas su gyvybės medžiu, simbolizuojančiu pasaulio darną, o juos supa dangaus ženklai, tokie kaip saulė ar žaltys.
Lietuvos kaimuose arklys buvo ypatingai gerbiamas. Prieš pradedant žemės darbus, gyvulį pasmilkydavo šermukšnio, kadagio ar žilvičio šakelių dūmais, tikėdami, kad tai apsaugos nuo ligų ir piktų jėgų. Kitose vietovėse arkliui duodavo paragauti pirmojo derliaus duonos arba pauostyti rugiapjūtės vainiko, siekiant derliaus gausos. Net Užgavėnių šventės apeigose arklys atliko svarbų vaidmenį, simbolizuodamas sugrįžtančią saulę.
Arklio ir saulės sąsajos ypač ryškios solsticijų metu. Žmonės tikėjo, kad po žiemos saulė grįžta į molinį vežimą, kurį tempia šyvi žirgai, o vasarą saulė atsisveikina, iškeliaudama baltų žirgų pakinkytame vežime. Įdomu, kad kitų tautų folklore saulė taip pat keliauja su žirgais, tačiau jų spalvos ir savybės skiriasi. Pavyzdžiui, latvių saulės vežimą traukia auksiniai žirgai, o slovėnų – margi ir žėrintys, įkūnijantys skirtingus brangakmenius.
Kai žiema įpusėja, o arkliai pailsi ir pasistiprina, Kūčių naktį jie simboliškai skuba „parvežti saulę“ ir pranešti apie artėjantį pavasarį. Šis tikėjimas primena, kaip glaudžiai žmonės buvo susiję su gamta ir savo aplinka🫶

Susiję straipsniai:
https://etnokosmomuziejus.lt/gruodzio-6-oji-arklio-diena/

25/11/2024

💛 KELIAUKIME „Baltų keliu“🌞 www.baltukelias.lt
55 ha dydžio ŠVĖTĖS EŽERAS ir šalia jo esantis ELKO KALNAS – tai bene vienos įžymiausių žiemgalių sakralinio centro kulto vietų 🫶🔥 Šis objektas yra tarp Zėbruso ir Švėtės ežerų. Padavimai liudija, kad iš jo per Zėbruso ežerą į Ezerlūkių piliakalnį vedė slaptas kelias iš kalkinių skalūnų, vadinamas Dievų arba Žynių keliu. Ežeras, kaip ir kalnas, gausus retais augalais, yra apsuptas miškais ir pelkėmis. Priešistorėje čia buvo žiemgalių šventa vieta. Kai XIX a. viduryje žinomi tyrinėtojai A. Bilenšteinas ir J. Dioringas rašė apie Elko kalną, jo rytinėje pusėje dar buvo išlikęs maždaug 20 žingsnių ilgio akmeninis pylimas, tačiau gali būti, kad jis buvo ilgesnis. Priešingoje kalno pusėje, priešais Švėtės ežerą, esantis akmenų pylimas tuo metu buvo 116 žingsnių ilgio. Anot vietinių žiemgalių, Elko kalno šiauriniame krašte taip pat buvo akmenų pylimas. Siekiant patikrinti mitus ir legendas apie susisiekimo su Ezerlūkių piliakalniu kelią, buvo atlikti povandeniniai Zėbruso ežero tyrimai. Tada buvo išsiaiškinta, kad ežero dugne nuo Ezerlūkių piliakalnio link Elko kalno 0,5–2 m gylyje natūraliai susiformavo akmenų krūva arba sekluma. A. Bilenšteinas pagrįstai teigė, kad akmenų pylimas kadaise galėjo juosti visą Elko kalno aukštesniąją dalį. Vėlesniais laikais jis buvo iš esmės pakeistas. Jau XIX a. viduryje buvo užfiksuota, kad Elko kalnas pasižymi ypač didele augalų įvairove💙🌿 Per Jonines čia surinktos žolės naudojamos liaudies medicinoje. Šiais laikais pastebimas ir ypatingas Elko kalno derlingumas🤎 Literatūroje ši savotiška savybė minima kaip priežastis, kodėl ši vieta buvo pasirenkama kaip kultinių ritualų vieta. Atliktos fosfatų analizės atskleidė, kad senovėje Elko kalne žmonės intensyviai nesilankė. Tačiau pažymėtina, kad žmonių buvimas labiausiai buvo pastebimas ties aukščiausios kalvos dalies perimetru, kur kadaise galėjo būti akmeniniai pylimai.

21/11/2024

🌳 „Gamta man – grožis, džiaugsmas, ramybė, įkvėpimo šaltinis, išmintis, gyvybės vanduo, poezija ir begalinė meilė“, – tokiais šildančiais žodžiais ir savo kurtomis eilėmis pradėjo Gintvilė Giedraitienė (Giedražolė), šią savaitę pristatydama personalinę parodą šiauliečiams 💚

„Gamta man – grožis, džiaugsmas, ramybė, įkvėpimo šaltinis, išmintis, gyvybės vanduo, poezija ir begalinė...

31/10/2024

🌳 TRADICIJŲ PĖDSAKAIS 🧡
Lapkričio 2 d. – Ilgės, Vėlinės 🫶
Mirusiesiems pgerbti skirta senovės lietuvių rudens šventė🍂 Anksčiau mirusieji buvo prisimenami ir pagerbiami keletą kartų metuose. Įsigalėjus krikščionybei, Ilges pakeitė Vėlinės 🔥
„Vėlinės yra didžiulė atodanga, mirusiųjų tėvų ir protėvių išžengimas mūsop. Prasiveria amžinybės vartai ir pro juos dar syk pamatome, patiriame didžiulės meilės srautą, prieš kurį turime išstovėti, išbūti, degindami žvakutes ir jausti – jie mus tebemyli, tokius, kokie mes esame. Kiekvieną sunkesnę savo gyvenimo akimirką patiriame jų pagalbą, paramą, jie yra ir jų buvimas realus, kaip ir gyvųjų dalyvavimas“, – taip apie šią ypatingą šventę lietuvių kultūroje kalbėjo žymus mokslininkas Gintaras Beresnevičius 🙏
Senovėje žmonės rinkdavosi kapinėse, atsinešdavo valgių ir puotaudavo keletą dienų. Buvo tikima, kad nykų rudenį, kai gamta „užmiega“, mirusiųjų dvasios sugrįžta aplankyti gyvųjų. Ant kapų ar net prie namų slenksčiio padėdavo duonos, mėsos, sūrio, kitų valgių, paliedavo midaus, pieno. Vėlėms vaišės būdavo duodamos per ugnį – beriamos ugnin arba pilamos ant žemės 🥛🍞🔥
Taip pat buvęs paprotys namuose rinktis bendrai vakarienei, kurios metu buvo prisimenami mirusieji, dainuojamos Ilgių giesmės ir maldos, skirtos vėlių ramybei🙏
Vėlinių išvakarėse namuose vėlėms būdavo paliekama vandens ir rankšluostis, laisva vieta prie stalo, dažnai ir atviros durys bei langai🧡

30/10/2024

Kodėl lietuviai nešvenčia Helovyno?

20/10/2024

Etninės kultūros globos taryba kviečia neužmiršti Gerumo, atminties ir bendrystės.
Taryba kreipėsi į kultūros, švietimo ir socialinės apsaugos institucijas, savivaldybių kultūros ir švietimo skyrius, nevyriausybines organizacijas, taip pat - kiekvieną žmogų, atkreipdama dėmesį į Lietuvoje senuosius Vėlinių papročius vis labiau užgožiantį šiurpų Helovyną.

🔥Etninės kultūros globos taryba kaip atsvarą Helovynui skelbia Gerumo, atminties ir bendrystės akciją.
🔥Kviečiame visus spalio–lapkričio mėnesiais prisiminti lietuviškas vėlių ir mirusiųjų pagerbimo tradicijas ir prisijungti prie šios akcijos!
🔥 Plačiau apie akciją https://ekgt.lt/naujienos/gerumo-atminties-ir-bendrystes-akcija.html

18/10/2024

Kviečiame į naują edukaciją 🤩🫶📖
,,JUOSTŲ KELIAS"! ☀️
Edukacijos užsakomos iš anksto
tel. +37067807249, el. p. [email protected]

16/10/2024

Dalinamės šiltomis „Baltų centro“ pasikalbėjimai“ akimirkomis 🧡🍁 Paskaitoje „Žodžiai keliauja. Lietuvos pasienio lituanizmai“ Daugpilio universiteto profesorė dr. Vilma Šaudinia pristatė savo knygą „Bičolis, cepelini, girtokles“, kurioje sociolingvistiniu, istoriniu ir kultūriniu požiūriu tyrinėjamos lietuvių ir latvių kalbos bei jų kontaktas 🇱🇹🫶🇱🇻

14/10/2024

10/10/2024

Norite išgirsti įdomių faktų apie Šiaulius ⁉️☀️ O gal tiesiog smalsu pasitikrinti savo žinias ⁉️
Siūlome Jums sužaisti kūrybinį, komandinį stalo žaidimą „Šiauliai. Kelionė laiku“, ⏳💛📖 kurio metu sužinosite daug įdomių istorinių faktų, detalių apie miesto centrinę aikštę ir Šiaulius, galėsite tyrinėjant atskleisti miesto aikštės praeitį bei kurti Šiaulių ateitį.
Žaidžiant Lauksime Jūsų visų – mažų ir didelių, miestiečių ir svečių – Šiaulių turizmo informacijos centre. Užsukite pas mus šį sekmadienį, spalio 13 d. nuo 10 - 13 val. ir linksmai praleiskite laiką. Žaidimas puikiai tinka įvairaus amžiaus vaikų, šeimų, draugų komandoms ‼️ 🤩 ☀️
📌Dalyvių skaičius: nuo 2 iki 30.
📌Trukmė iki 1 val.
📌Dalyvavimas nemokamas.
Informacija tel. +370 678 07249, el. p. [email protected]
Visa detali informacija apie tą dieną vykdomas veiklas: http://www.visitsiauliai.lt/.../geras.../date-20241013/

21/09/2024

🌳Tradicijų pėdsakais 💚
Rugsėjo 22 d. – RUDENS LYGIADIENIS, LYGĖ, DAGOTUVĖS 😍 Tai laikas, kai diena susilygina su naktimi – astronominė rudens pradžia. Šiomis metų dienomis pastebimai keičiasi gamta: smarkiai atvėsta ežerų vanduo, ištinka pirmosios gilios šalnos, baigiasi masinė paukščių migracija į pietus, miške prasideda kanopinių žvėrių vestuvės. Senaisiais laikais ši diena buvo didelė ir
visuotina šventė: tai buvo ne tik gamtos virsmas, bet ir lauko darbų pabaiga. Mūsų protėviai, džiaugdamiesi derliumi, dėkodavo žemės, derliaus, namų, sodybos bei vietovės dievui Žemininkui (Žemėpačiui). Savo dėkingumą jie išreikšdavo aukodami gyvulius; dažniausiai tai būdavo ožys – vaisingumo simbolis. Senovės lietuviams Rudens lygė buvo ne tik linksmybės ir gausios vaišės. Ši šventė kartu buvo ir rimties bei susikaupimo metas, pasiruošimas šaltajam periodui. Į žemę atėjus tamsiajam laikotarpiui, Saulę keisdavo ugnis 🔥 D***s šventės metu buvo spėliojami vėlesni orai: vakarų vėjas reiškė permainingą žiemą, o jei vėjas iš pietų ir dangus giedras – žiema ir pavasaris bus šalti. Šią dieną pamatyti voratinklį buvo reikšmingas ženklas. Jei voratinklis apvaliu viduriu – kitąmet gali nesisekti. Jei jame musė – metai bus prasti, o jei kirminas – bus geri 💛
Nuo 2000 m. tai ir BALTŲ VIENYBĖS DIENA , nes 1236 m. rugsėjo 22d. įvyko Saulės mūšis, kuriame baltų gentys vieningai nugalėjo Kalavijuočių ordiną🫶🌞

20/09/2024

🌳TRADICIJŲ PĖDSAKAIS💚
Rugsėjo 21-22 d. d. – RAGOTUVĖS, KOŠTUVĖS, SAMBARIAI arba ALUTINIS 🫶 Tai šventė, kuomet būdavęs paprotys pasigaminti pirmojo alaus iš šviežio miežių derliaus. Alumi būtinai buvo apšlakstomi visi trobos kampai – duoklė namų dievybėms. Šis šventinis alus buvo apeiginis, kaip ir per pabaigtuvių sambarį – trejų devynerių. Jo gamybai reikėdavo paimti devynias saujas pirmojo pjovimo javų, kiekvieną saują padalinti į tris dalis 🌾Iškultus javus sumaišyti su miežiais, tada sumalti ir daryti alų. Kiekvienam sambarių dalyviui jo tekdavo triskart po devynis kaušelius 🤩 Būtent tokius apeiginius skaičius nusako Mėnulio kalendorius. Taigi senovėje alaus gėrimas nebuvo tik linksmybės, tai buvo svarbus ritualas: jam gerti buvo naudoti ragai, apkaustyti žalvario ar sidabro žiedais, išpuoštais mitologiniais simboliais - elnių, žalčių, vandens paukščių atvaizdais. Manoma, kad tos dienos apeigos būdavo skiriamos dievui Ragučiui, kurio vardo kilmei įtakos turėjo žvėrių ragai bei žodis „ragauti“.
Rugsėjo 21-oji taip pat laikoma BOBŲ VASAROS pradžia (tęsiasi iki 29 d.) 😍

20/09/2024

https://www.facebook.com/reel/1255625109186960

20/09/2024

Daug įdomių ir prasmingų veiklų! Tiek jaunam, tiek brandžiam. Dalinamės programa 🌞.

15.30 Raimondos Bolienės autorinės parodos atidarymas „Čiurlionio keliu: senieji Lietuvos koplytstulpiai“. Koncertuoja Kauno tautinės kultūros centro tradicinių kanklių studija „Luotelė“, mokytoja Valė Dervinienė. Kauno tautinės kultūros centre, A. Jakšto g. 18