19/07/2016
Liepos 2-3 d. sėkmingai praūžusiame gyvosios istorijos festivalyje „Jotvos vartai“ netrūko nei alinančio karščio nei liūčių, nei kovų, nei viduramžių ar post-folk muzikos nei šokių, nei amatų. Įrodėme, jog net ir naujoje vietoje - iš naujo renginiams atgijusiame Alytaus Dainų slėnyje ir jo žaliose pievose galime sutalpinti apie 300 festivalio dalyvių su palapinėmis bei veiklomis ir puikiai sudėlioti programą, kurioje užsiėmimų rado tiek suaugę tiek vaikai. Festivalis vis labiau pateisina draugiško šeimoms festivalio vardą - šiemet turėjome atskirą erdvę skirtą užsiėmimui vaikams. Suaugusieji tuo metu galėjo ne tik stebėti kovas, bet ir dalyvauti „Stipriausiojo jotvingio“ rungtyse. Nors renginys labiausiai skirtas viduriniųjų bei vėlyvųjų viduramžių laikmečiui, jame savo vietą randa ir II-ojo pasaulinio karo laikų karybos paveldo klubai bei šiuolaikinė kariuomenė. Džiaugiamės, jog pirmą kartą pavyko įgyvendinti raitųjų riterių - skill at arms - meistriškumo rungtis ir parodyti lankytojams žirgų grožį ir raitelių sugebėjimus.
Jaukiai įsikūrusiame amatų kieme lankytojas surado sau patinkantį amatą, stebėjo 100 kg kepamą naminį, kadais prijaukintą „šerną“, glostė dievo Velino juodą it anglis ožką ar stebėjo seniausias Pabaltijo avis - škudes, o gal ragavo tikro naminio Ramūno Čižo alaus nuo Dusetų krašto. Taiklumą kiekvienas galėjo išbandyti lankininkų tire. Norėję įsigyti išskirtinių juvelyrikos bei keramikos dirbinių, arba lankų šiemet galėjo pasimesti jų įvairovėje, kadangi tiek amatų kieme tiek karių miestelyje savo išskirtinius dirbinius siūlė daugybė Lietuvos bei kaimyninių šalių meistrų, kurie keletą mėnesių specialiai ruošėsi šiam renginiui.
Darniai dūzgė festivalio dalyviai šeštadienio karštyje, na o karščiui atslūgus, vakare gausiai sugužėję alytiškiai bei miesto svečiai vos tilpo stebėti Alytaus pilies puolimą, kurį vaizdžiai ir išsamiai komentavo Karo mokslų instituto Karo istorijos centro vyriausias mokslo darbuotojas prof. dr. Valdas Rakutis.
Kad ir kiek daug daugiau būta priešų, kad ir kiek savų galvų paklota, Alytaus pilis buvo apginta - nepavyko kryžiuočiams parklupdyti narsių jotvingių. O tie narsūs vyrai, kurie žuvo, žuvo su daina.
Sekmadienio lietums lyjant, atgijęs amatų kiemas, kariai beigi muzikantai toliau linksmai tesė programą. Kartu su būreliu smalsių alytiškių sutikome Nemunu atplaukusios „Nacionalinės ekspedicijos“ dalyvius, kurių pirminis tikslas ir buvo aplankyti „Jotvos vartus“. Žvaliai nusiteikę ekspedicijos dalyviai kaip mat apsisuko ne tik karių miestelyje, bet ir amatų kieme, paragavo tautinių patiekalų, pamatė kovų, amatų ir sutiko daug senų gerų bičiulių. Ir liko nustebę tai ką pamatė - to jie nesitikėjo. Belieka tik sulaukti ekspedicijos laidų Lietuvos televizijoje jau ne už ilgo - nuo rugpjūčio 31 d.
Esame dėkingi festivalio partneriams ir remėjams, festivalį kūrusiems dalyviams: amatininkams, kariams, lankininkams, muzikantams, vedėjams. „Nematomai festivalio rankai“ - darniai savanorių komandai kuri rūpinosi renginio apipavidalinimu, techniniais darbais, dalyvių maitinimu ir kitais darbais.
Na ir kaipgi be jų - dausose mūsų darbus stebinčių mūsų protėvių, išėjusių kilnių didžiavyrių.
Galgi neteiskime kitų, negalvokime, jog tai ką darome, darome geriau nei kiti. Gyvenkime tuo ką duodame kitiems ir kokiu dvasiniu džiaugsmu ir verte tai sugrįžta mums.
Sėkmės ir stiprybės jums, mielieji, susitiksime netrukus!
Renginio organizatoriai
https://www.youtube.com/watch?v=N2sn4d-iQUA&spfreload=10
Dvikovos kovos rate „Jotvos vartai - 2016“ renginio metu. Videoreportažas: Asta Sabonytė. 2016-07-02