Pažink Pamario kraštą

22/08/2024

‼️ PASKUTINĖ DIENA BALSAVIMUI ‼️
Nepamirškite atiduoti savo balso už Šilutę!!
✈️Balsuoti už Šilutę galite oficialioje AirBaltic svetainėje: https://vote.airbaltic.com/lt/
✈️Kad paprasčiau surastumėte Šilutę, paspaudus nuorodą paieškos laukelyje įrašykite Šilutė, ant nuotraukos apačioje bus aktyvus mygtukas „Balsuoti“. Paspaudus balsavimo mygtuką ekrane bus prašoma patvirtinimo dėl balso atidavimo.
Garsinkime Šilutės vardą drauge!❤️

13/08/2024

Mieli ŠILUTIŠKIAI!!!!❤️❤️❤️
Labai reikia JŪSŲ palaikymo balsuojant!!
Pavadinkime AirBaltic lėktuvą Šilutės vardu!✈️
AirBaltic minėdami 35-ąsias Baltijos kelio metines, kviečia ypatingu būdu pagerbti šią sukaktį. 48 savo lėktuvus pavadins Baltijos šalių miestų vardais - po 16 kiekvienai iš trijų Baltijos šalių.
✈️Balsuoti už Šilutę galite oficialioje AirBaltic svetainėje: https://vote.airbaltic.com/lt/
✈️Balsuoti galima kiekvieną dieną iki rugpjūčio 22 d. imtinai!
✈️Kad paprasčiau surastumėte Šilutę, paspaudus nuorodą paieškos laukelyje įrašykite Šilutė, ant nuotraukos apačioje bus aktyvus mygtukas „Balsuoti“. Paspaudus balsavimo mygtuką ekrane bus prašoma patvirtinimo dėl balso atidavimo.
Balsuokime, dalinkimės ir kvieskime prisijungti prie šios unikalios iniciatyvos kasdien! Garsinkime Šilutės vardą drauge!❤️

Švęsdami Baltijos kelio 35-ąsias metines, 48 savo lėktuvus pavadinsime Baltijos šalių miestų vardais. Kasdien balsuok už savo mylimą miestą ir galbūt jis taps naujuoju vieno iš mūsų lėktuvų vardu!

03/07/2024

🍀Kviečiame liepos 27 d. sudalyvauti azartiškame, lengvai beprotiškame, unikaliame vasaros renginyje – Nacionaliniame šienpjovių čempionate. Pievose, o ypač, su dalgiu, gamtininkai su ūkininkais randa bendrą kalbą. Išbandykite patys, susitikite su kolegomis.
☘️Jei nemokat dalgiu šienaut - išmoksit. Tuo kasmet rūpinasi tikras dalgių užkalbėtojas Giedrius Vaivilavičius šienpjovių mokykloje. Jei senai šienavot ir nežinot, ar dar mokat - ne problema, smagiai pasivaržysit su tokio pat lygio entuziastais. Na, ir, žinoma, galėsit pamatyti profų profus. Net neabejoju, kad tiek daugkartiniai čempionai „Dalgio broliai", tiek Kretingalės, tiek dzūkų komanda iš Švendrubrės vėl demonstruos įspūdingą profesionalumą. Taip pat bus beprotiškai smagi rungtis, kai trimeris varžysis su dalgiu.
‼️ Žodžiu, pasižymim renginį, įsitraukiam į kalendorius. O sekmadienį dar galėsit prasukt ratuką pro nuostabiąją Nemuno deltą. Gal net garsiąją meldinę nendrinukę išgirsti 🐦
Daugiau apie čempionatą: https://meldine.lt/sienpjoviu-cempionatas/
Kviečiame skaityti straipsnį: https://meldine.lt/nacionalinis-sienpjoviu-cempionatas.../
🍀Norintys dalyvauti varžytuvėse kviečiami registruotis užpildant registracijos anketą meldine.lt arba paskambinus telefonu Nr. +370 614 12 911.
Čempionate taip pat bus galimybė įsigyti puikių dalgių, geležčių ar kitų šienpjoviui būtinų atributų.
Susitinkam?? 😇🤗

08/05/2024

7️⃣ Septyni pajūrio ir pamario švyturiai šiemet kviečia įsitraukti į maršrutą-žaidimą „Švyturių takais“. O mes turizmo sezono atidarymo proga kviečiame kartu aplankyti Uostadvario švyturį keliaudami dviračiais. 🚲
Žygį pradėsime nuo Šilutės turizmo informacijos centro, o pasiekę Rusnės salą tęsime kelionę vaizdingu salos kraštovaizdžiu.🏞
Atvykus prie švyturio keliautojų lauks ekskursija su gidu.
Būtina registracija.
Tel.+370 633 34 418 arba https://bit.ly/4aaow8y
Žygio data ir laikas - 2024 m. gegužės 18d. 10.00 val.
Pradžia prie Šilutės turizmo informacijos centro, Lietuvininkų g. 4.
Trukmė su ekskursija ~ 3 val., atstumas į vieną pusę ~ 24 km.

03/05/2024

Šiandien startuoja naujas maršrutas-žaidimas „Švyturių takais“ 👫👣 🌊🚴🚘
Visais laikais švyturys buvo ypatingas objektas – ne tik laivų kelrodis tamsoje, bet ir paslaptingomis istorijomis apipintas simbolis. Susipažinti su visais septyniais Lietuvos pajūryje esančiais švyturiais kviečia Klaipėdos regiono turizmo informacijos centrų organizuojamas naujas maršrutas-žaidimas „Švyturių takais“.
🗼Leiskis į kelionę „Švyturių takais“ ir aplankyk keturiose Lietuvos pajūrio savivaldybėse – Klaipėdos, Neringos, Palangos ir Šilutės – besipuikuojančius švyturius.
⏰Keliauti „Švyturių takais“ ir rinkti aplankytų švyturių antspaudus bus galima visą vasarą iki pat rugsėjo 30 d.
Maršruto-žaidimo taisyklės ir organizatorių būstinės skelbiamos interneto svetainėje https://siluteinfo.lt/svyturiu-takais-atrask-pajurio.../
Dalyvauk švyturių žygio žaidime ir laimėk tikrų keliautojų vertus prizus! 🎁

18/03/2024

Pavasaris ne tik bundanti gamta, bet ir į Lietuvą sugrįžtantys sparnuočiai. Lietuvoje yra tam tikros vietos, kurios specialiai yra pritaikytos paukščių stebėjimui. Dalijamės jų sąrašu!

21/06/2023

Pamario kraštą bandė pažinti ir garbūs svečiai iš JK ir Suomijos 😊🐦🦆🦅🦉

12/05/2023

Vakar tradiciškai jau į Pamario kraštą sugrįžo labai mums visiems svarbus paukščiai...Juodieji čiurliai.
❤️ Ar jau pastebejote? Pasidalinkyte kometaruose.

09/05/2023

Balandis praskrido kaip sakalą keleivį ir štai jau vasarą ne už kalnų. Už tai vakarai tokio ramūmo ir gražumo. Tai kviečiame aplankyti H.Zudermano ąžuolą ir nuostabų Žalgirio mišką kur jūsų laukia Pažink Pamario kraštą audiogidas.

25/03/2023

Kovo 25d. minima Gandrų sugrįžimo diena. Ar jau pastebėjote gandrą, ar jau lizde, ar skrido? Pasidalinkite su mumis komentaruose.

24/03/2023

Kovo 19d. minima Pempės dieną. Tai ir sveikiname...

24/03/2023

Kovo 10d. minima "40 Paukščių diena" - tikima buvo, kad tą dieną į Lietuvą sugrįžę jau yra būtent 40 skirtingų rūšių paukščių. Pavyko nufotografuoti tik 18 iš jų bet pastebėti buvo 43 rūšių šiandien vien Rusnės saloje.

24/03/2023

Šiandien Kovarnių diena - Kovo 4d. Tai vienas iš nemėgstamiausių paukščių Lietuvoje, nors tikrai naudingas, nes su savo snapu puikiai išgaudo žemės ūkiui nenaudingas vabalų lervas. Nepykim, kad triukšmauja ir netvarkingi, bet už tai naudingi...

25/02/2023

Antras tekstas šį mėnesį bus apie Lietuvoje aptinkamas vieversių rūšis, nes tai gana dažnas paukštis. Visiems atrodo, kad vyturys yra labai gerai pažįstamas paukštis, o pasirodo tai nėra tiesa. Lietuvoje kasmet peri dvi rūšys: Dirvinis vieversys, kurį visi esame girdėję, bet ar teko girdėti apie Lygutę? Tai vyturio miško „sesė“. O dar prieš keletą savaičių apsnigtuose laukuose buvo galima pamatyti tik žiemoti atskrendančią vieversio giminaitę iš Skandinavijos, apie kurią jau rašiau gruodį, jei ne klystu - Raguotasis vieversys. Taip pat Lietuvoje kasmet, kaip praeities žvalgas, apsilanko Kuoduotasis vieversys. Tai buvo anksčiau perinti rūšis, deja mes jos populiaciją praradome dėl industrializacijos gyvenvietėse ir žemės ūkyje. Manau jog didelį poveikį padarė ir tai, kad jau mažai kur pamatysi arklį su vežimu. Tai buvo vienas šių paukščių pagrindinių maisto šaltinių, nes arklių mėšlas, pritraukdavo maistą, taip pat arkliai nesuvirškindavo pašarus, kuriais buvo šerti. Apie jų gausą sužinojau skaitydamas Tado Ivanausko biografiją. Iki kitų susitikimų.

23/02/2023

Šv. Motiejus, Vieversio diena
Minima: 2023.02.24
Tai Dirvinio vieversio diena, tai vienas iš pirmųjų paukščių, pavasarį sugrįžtančių į Lietuvą iš šiltųjų kraštų. Jis laikomas pavasario pranašu, nors paskutiniais metais esu jų radęs ir neįprastai anksti. Vieversys, arba dar – vyturys, taip vadinamas šis paukštis ir lietuvių ūkininkų draugų, bei nuolatinių palydovų. Senais laikais buvo manoma, jei vieversys sugrįžta anksčiau nei vasario 24 d. - dar ilgai bus šalta ir žiema nesitrauks, o jei parskrenda vėliau nei vasario 24 d. - tuoj bus pavasaris. Tai pat buvo tikėta, kad jei nori būti labai greitas, reikia šią dieną du kartus apibėgti aplink trobą, nubėgti į kaimo galą ir atgal. Tuomet būsi greitas kaip vyturys. Atėjus krikščionybei su šia švente sutapatinta Šv. Motiejaus diena.

31/01/2023

Bendraujant su gamtos mylėtojais, pastebėjau, kad žmonės dažnai garnius vadina gervėmis ir atvirkščiai, tad šiandienos postas kaip tik bus pabandymas išnarplioti šią klaidą. Tuo labiau, kad dėl tikros žiemos nebuvimo nuo sausio 1 d. Lietuvoje sugrįžo jau pirmos pilkosios gervės ir žiemoja daug pilkųjų garnių. Lietuvoje niekada nebuvo baltų gervių ir tikėtina, kad jų niekada ir nebus. Apie tai pavasarį dar aptarsim kai tik pradės grįžinėti baltieji gandrai ir didieji baltieji garniai, nors jie jau buvo matyti šen bei ten pietų Lietuvoje. Taigi jei pamatote skrendant pilką paukštį – kaip gi atskirti gervę nuo garnio? Gerves labiau tikėtina pamatyti skrendant poroje, arba jei didesnis jų būrys, tai skrenda tiesia linija arba V - forma, ir visada kojos ir kaklas yra ištiesti. Čia atkreipsiu dar dėmesį, jei garnys išsigandęs - jis žviegdamas taip pat ištiesia kaklą, o paprastai jį būna sulenkęs tarsi į S-raidės formą ir dažniausiai tai pamatysite žiemą, skrendant po vieną arba kelių paukščių būreliais. Tada jie skrenda kartu ir beveik visada netvarkingos formos būryje.
Atskirti tupintį ant žemės yra šiek tiek paprasčiau. Pilkąją gervę visada atskirsite pagal "puošnią uodegą", tik neapsigaukit, tai ne uodegos, o sparnų galai. Gervės uodega visiškai trumpa ir nieko neišsiskirianti. Kaklą ji laiko ištiestą, tik jeigu maitinasi - nuleidžia jį tiesiai į žemę.
Su pilkuoju garniu situacija tokia, kad garnį dažniausiai pamatysite tupintį prie vandens telkinio, žiemą tikėtina tai bus neužšalusios upės pakrantės, arba mūsų Pamario krašte - ir melioracijos kanalų bei užlietų pievų pakraščiuose. Garnys minta žuvimi, tad jų akys nukreiptos ne i šoną ar į priekį, bet į apačią. Garnys turi ištiesti savo kaklą į priekį, kad matytų kas vyksta vandenyje, ir visiškai sulenkti kaklą kai ilsisi, kad stebėtų aplinką dėl ateinančių pavojų. Kad prisimintume lengviau pavadinkime pilkąsias gerves - lietuviškais stručiais, o pilkuosius garnius - "išmintingais senoliais", kurie gali labai ilgai tupėti susitraukę vieną koją po sparnu. Iki kitų susitikimų.

31/01/2023

Lietuvos ornitologų draugijos savanorių organizuojamos žiemojančių vandens paukščių apskaitos Lietuvoje vykdomos kasmet, nuo 2010 metų. Ne išimtis buvo ir ši žiema.
Apskaitos šiais metais vyko sausio 13-15 dienomis, tačiau buvo galima vykdyti ir kitomis dienomis: nuo sausio 9 iki 21 d. Tačiau siekiant gauti tikslesnius duomenis ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse ar kitose apskaitose dalyvaujančiose šalyse, pagal tarptautinį susitarimą, apskaitos vykdomos trečią sausio savaitgalį.
Džiugu, kad apskaitose dalyvavo ne tik daugelis ilgamečių apskaitų dalyvių, bet ir nauji savanoriai dalyviai. LOD tikisi, kad kitąmet prie apskaitų prisijungs didelis savanorių būrys ir iš Šilutės rajono.
Kasmet apskaitose dalyvauja daugiau kaip 80 paukščių stebėtojų, apskaitose talkina rezervatų, nacionalinių, regioninių parkų direkcijos darbuotojai. Siekiant suskaičiuoti žiemojančius vandens paukščius kuo platesnėje šalies teritorijoje ir optimaliai paskirstyti apskaitų teritorijas dalyviams, būtina išankstine registracija! Tai tiek šį kartą, iki kitų susitikimų.

21/12/2022

Antras tekstas šį menėsį bus apie jau kitą savaitgalį prasidedantį renginį – tradicinį kalėdinį paukščių stebėjimo maratoną. Ši tradicija prasidėjo JAV, kur paukščiai deja buvo nušaunami, o ne stebimi. Tačiau su laiku ši tradicija pasikeitė ir žmonės pradėjo skaičiuoti per šventinį laikotarpį, šalia jų namų aptinkamus paukščius. Šiemet tai įvyks jau 123 kartą. Taisyklės pateiktos LOD puslapyje, daugiau informacijos rasite paspaudę ant nuorodos. Taigi kviečiame dalyvauti ir komentaruose dalintis apie tai, ką įdomaus pavyko patiems pamatyti ir užfiksuoti nuotraukoje. O garbanotojo pelikano ir „Pažink Pamario kraštą“ komandos sveikina visus su artėjančiomis Šv. Kalėdomis ir Naujaisiais 2023 metais. Daugiau informacijos rasite čia: http://www.birdlife.lt/kaledinis-pauksciu-stebejimo-maratonas.
Iki kitų susitikimų!

21/12/2022

Pirmas tekstas gruodį bus apie retai Lietuvoje žiemojančią paukščių rūšį, kurią pirmą kartą žiemą nufotografavau Lietuvoje, vienoje projekto viešinamoje vietovėje - Kintų miške. Tai buvo 2022 m. gruodžio 4 diena, sėdėjau miško slėptuvėje ir jau ruošiausi namo, nes nieko įdomaus nepavyko užfiksuoti, o ir temti pradėjo. Staiga pastebėjau, kad kartu su geltonomis startomis į pabertus grūdus nusileidžia gerai man žinomas paukštis. Beje, tai jau tikrai ne pirmą kartą matytas paukštis, tačiau tai taip netikėta, nes visur buvo sniego, o čia staiga miške aptinku dar vieną paukščių rūšį, kurią esame pripratę matyti laukuose, pievose - ir tik vasarą. Tad laimė nusišypsojo ir aptikau šią rūšį neįprastoje vietoje, ir dar žiemą! Taigi dairysimės toliau ir pasidalinsime įdomiais stebėjimas. Iki kitų susitikimų.

12/12/2022

Lapkritis yra sezonas kai baigiasi ruduo ir prasideda žiema, bet tai dar nereiškia, kad migracijos jau nematysime. Paspaudus šaltukui šiaurėje būriais sparnuočių skuba į Pamario kraštą, šiauriniai svečiai – su vienu iš jų ir supažindinsiu šiame poste. Taigi dabar apie rūšį, kurios šiemet dar neteko pačiam pastebėti, bet yra labai dažnas žiemos svečias Lietuvoje, tai raguotasis vieversys. Jis yra kalnų paukštis, kuris minta piktžolių sėklomis ir galima matyti po vieną arba nedideliais būriais. Centrinėje Lietuvoje teko stebėti ir keliolika jų viename plote, paskutinį kartą Nemuno deltoje, netoli Kintų Ž.Ū.T. 2016 metais vasario mėn. 5 d. Na, o dabar apie patį paukštį skambiu vardu – Raguotasis vieversys. Tai viena iš įspūdingiausių vieversių rūšių, kuris pasižymi ne tik savo dailiais ragučiais, bet ir citrinos geltonumo veidu bei kaklu, o nugara, kaip ir galima tikėtis iš ant žemės perinčios paukščių rūšies - smilgos arba smėlio spalvos. Jauniklius Lietuvoje bus sunkiau atskirti, dėl to pridėsiu nuotrauką iš Šiaurės Norvegijos, kur pamatyti teko jų arkties tundroje, bet irgi viršukalnėje. Kaip ir daugumos arkties sparnuotų gyventojų jie yra gana drąsus, neturi įgimtos baimės nuo žmonių, bet prieiti lengviau yra prie pavienių paukščių, būryje - jie daug atsargesni.

12/12/2022

Šiemet lapkritis prasidėjo žiemiškai ir tai iš karto atsiliepė sparnuočiams iš Šiaurės. Paspaudęs šaltukas ir iškritęs pirmasis sniegas iš Arkties į Lietuvą parginė ne tik jūrų, bet ir gėlavandenių paukščių. Kai kurie iš jų paukščių stebėtojus palieka be žado. Taigi šiandienos pasakojimas bus apie pelėdą, kuri iš visų pelėdų pasižymi tuo, kad medžioja beveik tik dienos metu ir ne tik atrodo, bet ir elgiasi kaip vanagas – gaudo ne tik graužikus, bet dažnai ir smulkius paukščius. O kalbant apie išvaizdą - Raiboji pelėda, kurios visas kūnas raibas, akys ryškiai geltonos ir labai piktai žiūri. Kaip ir visos pelėdos jos puikiai mato, o dar puikiau girdi, o va jos plunksnos tokios, kad skrendant net menkiausio garso negirdėti, kas daro iš jos tobulą medžiotoją. Tad ir mums pasisekė, kad ši gražuolė trumpam apsistojo Aukštumalos pelkėje, praktiškai prie pat Nemuno deltos regioninio parko pažintinio tako. Tai jau ne pirmas mūsų susitikimas su šia pelėda, bet visada labai smagu ją atrasti. Už suteiktą informaciją dėkojame Daliai Stalauskienei ir ypač jos dukrai, už pasidalintą stebėjimą. Tad einant taku nepamirškite dairytis, gal pavyks jų dar pastebėti. Mums tą dieną labai padėjo krankliai, nes jie vaikėsi pelėdą ir kaip įprastai, niekas juk pelėdų ramybėje nepalieka. Tai ką gi, iki kitų susitikimų.

12/12/2022

Kaip ir žadėjau šį kartą susipažinsime su dar vienu sparnuotu svečiu, bet šįsyk ne iš šiaurės kaip įpratę, bet iš pietų. Tą dieną varžėmės su komanda Bird Finders dėl paukščių stebėtojų ralio titulo, ir mano nuojauta mus atvedė prie šito gražuolio - Stepinio suopio. Tai natūraliai išplitusi iš Artimųjų Rytų į Bulgariją ir Graikiją, Turkiją, rūšis. Tikėtina, jog jis yra paklydęs ir atskrido iš vienos šių šalių. Pagal dydį jį net galima prilyginti su smulkiomis erelių rūšimis, tik stebėti reikia jo sparnų ilgį, bendras dydis panašus su paprastuoju ir tūbuotuoju suopiu, taip pat šis individas išsiskiria savo oranžinėmis plunksnomis ir ilgomis kojomis. Šis jaunas paukštis buvo anksčiau stebėtas Alkos polderyje, viename iš „Pažink Pamario kraštą“ lankomame objektų dar kartą rugsėjo 9 d. – Egidijaus ir Mariaus Briedžių, o dabar mes radome prie Sakūčių km., Šilutės r., tada surasti ir užfiksuoti nepavyko, bet kas ieško tas ir randa. Perėjimo teritorijoje šie paukščiai gaudo pietuose paplitusius graužikus – starus, bet minta ir kitais smulkiais žinduoliais bei paukščiais. Vėliau stepinį suopį matėme tik vieną kartą - tą patį savaitgalį, bet kitomis dienomis ten teritoriją matyt užsikariavo atskridęs iš šiaurės Tūbuotasis suopis. Tai šį kartą tiek, iki kitų susitikimų.

12/12/2022

Štai ir spalis, šiemet turėjome du renginius per vieną mėnesį: eBird „Spalio didžioji diena“ ir, be abejo svarbiausias Lietuvos paukščių stebėtojams – tradicinis Kuršių marių paukščių stebėtojų ralis, kuris vyksta kasmet, spalio antrą savaitgalį. Tai komandinis renginys ir šiemet į jį susirinko 21 komanda. Visos komandos varžosi pastebėti kuo daugiau rūšių per 12 valandų, nuo 7 val. ryto iki 19 val. vakaro. Kelerius metus tai buvo ir tarptautinis renginys – į Lietuvą atvyksta komandos iš Lenkijos, Latvijos ir Estijos, iš Suomijos komandos buvo ankstesniais metais. Daugiau apie renginį galima pasiskaityti organizatorių puslapyje - http://www.birdlife.lt/pauksciu-stebetojai-varzesi-pauksciu-ralyje-kursiu
Mūsų komanda Bird Finders, tai Boris Belchev, Eglė Sukackienė, Janis Žekanis ir Inga Lipeikytė. Šiemet pavyko pastebėti 101 rūšį ir užėmėme garbingą 5 vietą ir pasižymėjome su viena retenybe. Nei vienai komandai nepavyko tai rasti – tai ir mūsų sekančio posto žvaigždė – Stepinis suopis. Visų varžybų metu buvo užregistruotos 154 paukščių rūšys. Apie kitą renginį daugiau pasidalinsim kitais metais, likus savaitei iki renginio.

12/12/2022

Šį rugsėjį prasidėjo rudens migracija per Lietuvą ir Nemuno deltą bei Kuršių neriją, kurios metu migruoja daugybė sparnuočių. Tačiau apie juos visus nespėsiu papasakoti, nes keičiasi mūsų postų formatas - bus du, bet trumpesni tekstai per mėnesį. Tai šį kartą susipažinsime su rečiausia iš lingių rūšių, kuri per Lietuvą skrenda per pavasario ir rudens migraciją. Kaip jau galite ir nuspėti - papasakosiu apie Stepinę lingę. Pradėsiu nuo to, kad Lietuvos paukščių sąraše jų yra 4 rūšys: Nendrinė ir Pievinė, kurios čia ir peri, tačiau per migraciją dar aptinkame Javinę ir Stepinę lingę. Tai kaip gi atskirti visas šias rūšis, kurios viena su kita taip panašiai atrodo? Sudėtingiausia yra su patelėmis, nes jų panašumas su pievine linge yra didžiausias. Pirmiausia reikia žiūrėti kiek sparno gale „pirštų“, jeigu 5 – tai javinės patelės, o jei 4 pirštai – tada arba pievinė arba stepinė. Dar geriau įsižiūrėjus, jei iš viršaus nėra juodos juostos ant sparno – tada stepinė, jei matome iš apačios – tada pievinės patelės turi storą, baltą juostą per visą sparno ilgį. Jaunikliai irgi panašiai atrodo, tad ne tik sparno, bet galvos bei kaklo ypatybes reikia labai gerai įsidėmėti. Stepinės lingės patinai pasižymi įspūdingiausia išvaizda iš visų lingių rūšių. Beveik baltas kūnas ir sparnai, ir tik du iš 4 sparno pirštų yra juodi. Kur galima jų pastebėti, aišku Kuršių nerijoje visą rugsėjį ir spalio pradžioje. Bet šiemet ypatingai daug jų stebėjome Nemuno deltoje – Alkos, Šyšos, Minijos ir Sausgalvių pievose. Jie yra puikūs medžiotojai, gaudo smulkius paukščius ir graužikus, bet jei ruduo šiltas - neatsisako ir stambių, skrendančių vabzdžių. O jūs matėte šį gražuolį šiemet ar anksčiau? Laukiame jūsų nuotraukų komentaruose. Iki kitų susitikimų.

30/11/2022

Taigi dar vienas mėnuo praskriejo kaip ir vasara, bet su vasaros pabaiga atėjo ruduo ir jau įsibėgėjo paukščių migracija. Tai kaip ir minėjau paskutiniame poste, buvome Švedijoje ir dalyvavome dar vienoje tarptautinėje parodoje. Šį kartą taip pat neapsėjome be nuotykių, skristi negalėjome tad teko 12 valandų keltis keltu audringa Baltijos jūra iš Klaipėdos į Trelleborg(-ą). Švedijoje buvom apie 13 val. ir iš karto nuvykome į Falsterbo gyvenvietę, kur ir vyko paroda. Čia ir prasidėjo nuotykiai, nes įmonė, kuri stato palapines parodai pamiršo mūsų stendui skirtą pastogę. Tad turėjome laiko pasižvalgyti po teritoriją, kur pavyko prisėlinti prie Žaliosios meletos. Kai atėjo laikas pradėjome rengti stendą, vietą gavome palapinės kampe ir, tik organizatorių bei geranoriškų mūsų parodos kaimynų dėka, mums su savo tentu buvo leista užimti dali jų skirtos vietos ant palapinės sienos.
Kadangi nakties metu nebuvo apsaugos, negalėjome palikti jokių vertingų daiktų, tad stendą pabaigėme įrengti tik kitą rytą iki parodos atidarymo. Kaip ir tikėtina, pirma diena buvo pati geriausia, nes buvo penktadienis - darbo diena, per kurią apsilanko patys aistringiausi paukščių stebėtojai, kurie dažniausiu atveju yra jau nedirbantys ir garbaus amžius lankytojai. Taigi sulaukėme daug dėmesio ne tik iš lankytojų, bet ir iš kitų, jau mus ankščiau pastebėjusių parodos dalyvių.
Antra diena buvo draugų, šeimų bei keturkojų lankytojų diena. Mūsų stendas - reprezentuojantis Lietuvą, o tiksliau Nemuno deltą, Šilutės rajoną. Sulaukėme daug lankytojų, tačiau kaip ir įprasta, ne daugiau kaip pirmą dieną, tad turėjome laiko ir patys aplankyti kolegas, kurie domisi Lietuva bei pakviesti juos į Nemuno deltą. Taip pat tapom liudininkais dviejų geriausių optikos gamintojų, naujausių monoklių premjeroms. Buvo labai smagu pabandyti kažką naujo ir tai daryti vienoje geriausių paukščių stebėjimo vietoje Švedijoje.
Diena prabėgo neįpratai greitai. Parodoje taip pat buvo galima išvysti didžiųjų apuokų porą. Juos davė paglostyti ne tik vaikams, bet ir visiems norintiems. Tačiau gero įspūdžio paukščių mylėtojams tai nepaliko, nes paukščiai buvo laikomi per ilgai. Akivaizdžiai matėsi, jog paukščiai buvo šoke, jie buvo paleisti dar kol šviesu ir vienas paukštis neišskrido net dvi valandas po renginio pabaigos. Tai buvo organizatoriams labai gera pamoka, ko neverta daugiau daryti.
Sekmadienis buvo trumpesnis, tad ir lankytojų buvo negausiai. Stengėmės jų pritraukti kiek įmanoma daugiau. Taip pat sudalyvavome loterijoje, tik šiemet ne taip gerai sekėsi, tad net nepastebėjome kada atėjo laikas nurinkti stendą.
Kitą dieną turėjome laisvą, nes keltas į Lietuvą buvo tik vakare, tad su draugais Renata bei Gunar nusprendėme stebėti paukščius. Ryte apsilankėme Falsterbo ir Skåne pakrantėse, o vėliau ir Trelleborg(o) apylinkėse, radom kur stebėti paukščius ir nupirkti lauktuves kolegoms iš Šilutės TIC. Ir dar viena diena prabėgo kaip akimirka. Netrukus atsisveikinome su draugais ir važiavome laukti kelto. Persikėlėme anksti ryte ir iki pat Lietuvos kranto stebėjau paukščius ant denio. Šį kartą buvo daug Narūnėlių, ir likus 50 km iki Klaipėdos nei vieno paukščio, bet tik pasiekėme 10 km ribą ir vėl daug paukščių: gausu mažųjų kirų, ir nors tikėjausi smailiauodegių plėšikų - buvo tik kirai ir kormoranai.
Grįžus į deltą laukė daug malonių akimirkų, nes deltoje prasidėjo rudeninė migracija, o svarbiausiai - šiemet per deltą skrido daug fainų paukščių. Apie vieną iš jų ir papasakosiu šiandien.
Iki kitų susitikimų.

23/11/2022

Džiaugiamės galėdami Jums pristatyti mūsų naujieną - AUDIO GIDUS. Kviečiame apsilankyti Pamario krašte ir išbandyti JUOS net 4 kalbomis. https://pauksciukelias.lt/audiogidai/

19/10/2022

Taigi smarkiai vėluoju su tekstais, bet toks periodas dabar, laikas bėga labai greitai, sprunka tarp pirštų ir nieko nepadarysi. Paskutinį liepos mėnesio savaitgalį turėjome ypatingų svečių, nes kasmet nuo 2015 metų, kai buvo pastatytas paminklas M. Gandhi ir H. Kallenbach‘ui - į Rusnę atvyksta Vokietijos ir Indijos delegacijos. Ta proga buvau pakviestas pravesti paukščių stebėjimo edukaciją Uostadvario ornitologiniame draustinyje, kur per ribotą laiką pamatėme 33 paukščių rūšis. Ekskursijoje dalyvavo Vokietijos ambasadorius su žmona, Lietuvos ambasadorius Čekijoje su žmona, Lietuvos Žydų bendruomenės pirmininkė ir skirtingų Indijos bei Lietuvos institucijų atstovai.
Ir štai atėjo rugpjūtis, tai mano mėgstamiausias mėnuo, ne tik dėl to, kad mano gimtadienis 3 dieną, bet ir todėl, kad deltoje visose upėse knibžda mano mėgstamiausias paukštis - tulžis. Todėl ir mes, rugpjūtį plaukiodami Nemuno deltoje su motorine valtimi arba su rankų darbo kanojomis, galim jų pamatyti iš labai arti, o jei dar pasisektų – juos ir nufotografuoti. Bet šį kartą mums pavyko užfiksuoti ne tik tulžių, bet ir mažąjį kormoraną - net du kartus! Rugpjūčio 9 dieną pavyko tik pamatyti, o 20 dieną - su laivo "Baltas" kapitonu Ignu pavyko ir gražiai nufotografuoti. Tai tik 4 (man jau 3-iasis) stebėjimas Lietuvoje. Per visą rugpjūčio mėnesį pavyko užfiksuoti 136 rūšis, iš kurių verti paminėti: Mažasis baublys, Raudonkojis sakalas, Mažasis kormoranas, Žiloji antis, Smailiauodegis plėšikas.
Šilutės turizmo informacijos centras, bendradarbiaudamas kartu su leidykla „Terra Publica“ ir „Debesų ganyklos“ paskelbė foto-konkursą ir išrinko nugalėtojus. Konkurso pirmo etapo nugalėtojai buvo 3, bet atvyko ir dalyvavo tik vienas iš jų. Tai mūsų planų nesugadino ir mes pakeliavome po „Pažink Pamario krašto“ projekto teritoriją: nuo Šilutės per Medžioklės pelkės apylinkes, na o Šyšos polderyje praleidome apie 5 valandas, fotografuodami ir stebėdami paukščius – jų apie 37 rūšis
Šiais metais rugpjūčio 12 d. kartu su Swarovski Optik atstovu Rytų Europoje Aleksandru Belskiu suorganizavome įrangos testavimo ir paukščių stebėjimo mini šventę Uostadvario ornitologiniame draustinyje, Rusnės saloje. Su renginio dalyviais stebėjome vasarai nebūdingą rūšį - Baltakaktes žąsis, net du individus. Renginyje dalyvavo 13 suaugusių ir 3 vaikai. Renginys suskirstytas į tris laikus: nuo 8, 10 ir 12 valandos. Su dvyliktos valandos dalyviais pasisekė stebėti ne tik paukščius, bet ir nuo karščių vandenyje besivėsinantį briedį. Tikimės suorganizuoti daugiau tokių renginių dar ir 2022 metų spalio mėnesį.
Tai kol kas tiek, daugiau informacijos sekančiame poste, nes buvome Švedijoje ir dalyvavome dar vienoje tarptautinėje parodoje, bet apie tai kartą. Iki kitų susitikimų.

14/08/2022

Praėjusios savaitės apžvalga [2022-07-19 / 2022-07-26] prasidėjo su atsigavimu po parodos JK ir netikėtu susitikimu su paprastaisiais čimčiakais Pervalkoje, ir vėliau su ekskursija po H. Šojaus dvaro parką - su negausia, bet labai faina grupe. Tai kaip ir galima jau suprasti, kad buvo sunki savaitė, nes dėl kelionės atgal labai trūko miego, o jau sekantį rytą reikėjo iškart prairkluoti 8 km. Bet šis postas ne apie tai, buvau pakviestas į Fotografijos namų foto stovyklą Pervalkoje, ir tik atvykęs pastebėjau ant beržo tupintį neįprastą šio laikotarpio paukštį. Nors jis vadinasi Paprastasis čimčiakas - mes jų dažniausiai nematome perėjimo metais, ir dar su jaunikliu - tai iš vis retas atvejis! Tai dabar trumpai apie šį paukštelį. Mes jo kartais pravardžiuodavome Čim Čiakas Norisas, nes tai kietas riešutėlis. O koks jo neišpasakytas grožis kai jis būna gamtoje! Patinai yra labai gražūs, ypač vasarą: tai ryškiai rožinės spalvos paukštis su rožinės spalvos kepurėle ir krūtine, šonai išmarginti plonais brūkšneliais, juodomis kojytėmis ir trikampio formos ryškiai geltonu snapu. Esu tik kartą jį matęs vasarą, bet tai buvo Varėnos rajone, ir man tai buvo toks įvykis, nes jis man dar papozavo fotografuojant.
Antra tema šią savaitę buvo suplanuota, tik prieš savaitgalį paskelbta nemokama ekskursija po Hugo Šojaus dvaro parką. Kaip ir tikėtina, nes tai vyko darbo dieną, susirinko 3 entuziastai ir prisijungė Šilutės turizmo informacijos centro turizmo vadybininkė . Oras žadėjo būti su lietumi, bet viskas praėjo pasakiškai gerai, ekskursija prasidėjo su gražuoliu svilikėliu, ir nors turėjom tik 2 val., pavyko pastebėti ir išgirsti net 23 rūšių paukščius. Tarp įspūdingiausių - aišku verta paminėti volungę, vidutinis margasis genys, dagilis ir pilkoji musinukė. Net nepastebėjome kaip pralėkė laikas ir atėjo 10 val. Visiems labai patiko, tad rudenėjant pasistengsime suorganizuoti daugiau tokių ekskursijų. Tai tiek šią savaitę. Su jumis atsilabina Garbanuotojo pelikano komanda ir iki kitų susitikimų.

01/08/2022

Praėjusios savaitės apžvalga [2022-07-13 / 2022-07-18] buvo skirta pasiruošimui ir vykimui į JK bei dalyvavimui didžiausioje ornitologinėje parodoje/mugėje Global Birdfair. Nuo 1989 iki 2019 metų ši paroda vyko nepertraukiamai 30 metų, ir buvo žinoma kaip Rutland Water Birdfair. Tai buvo pirma tokio pobūdžio mugė pasaulyje, bet 2020 m. ir 2021 m. dėl Covid 19 pandemijos buvo atšaukta, o 2021 m. lapkritį Leicestershiro ir Rutlando Laukinės Gamtos Fondas [LRWT] paskelbė, kad daugiau neprisidės prie šio renginio organizavimo. Tai sukėlė pasaulinio paukščių stebėtojų bendruomenės pasipiktinimą. Tačiau labai greitai pagrindiniai organizatoriai Tim Appleton ir Penny Robinson, kurie didelę savo gyvenimo dalį skyrė paukščių bei gamtos apsaugai, prisidėjo prie Rutland Water rezervato įsteigimo ir po 150 metų reintrodukavo į JK erelius žuvininkus.
Tik sužinojęs, kad po dvejų metų pertraukos vėl vyks tokia mugė, ilgai negalvodamas parašiau Timui ir jau 2022 m. vasarį sužinojau, kad ne tik gausiu stendą, bet taip pat galėsiu pristatyti Lietuvą, kaip paukščių stebėtojų neatrastą destinaciją. Tad teko paruošti PowerPoint pristatymą ir su savo komanda - Vita Augute (gamtos gide) ir Povilu Bagdonu (NDRP ekologu) susiruošėme dalyvauti parodoje: pasigaminome marškinėlius, stendą puikiai puošiantis tentas ir atnaujintas bei patobulintas lankstinukas atspindi Nemuno deltos bei Šilutės r. paukščių stebėjimo galimybes, bei paslaugas, kurias siūlome atvykstantiems paukščių stebėtojams. Viską reikėjo išsiųsti kurjeriais į JK, nes šį - jau 3-ią kartą dalyvaujant, nusprendėme - ne važiuoti su nuotykiais, bet skristi lėktuvu, nes nebuvo kitos išeities. Nuotykių netrūko ir su siuntiniu, nors viską išsiuntėme jau liepos 6 d., paaiškėjo, kad tentas galimai neatvyko į JK, tačiau susisiekus su įmone, paaiškėjo, kad viskas gerai. Tad jau liepos 14 d. anksti ryte išskridome iš Vilniaus į Lutono oro uostą.
Mūsų pasitikti atvyko mano sesuo Svetlana, kuri jau apie 20 metų gyvena JK. Turėjome laisvo laiko, tai aplankėme Lutono miesto parką, kur skraidė rudieji pesliai bei pelėsakaliai. Atvykę į kempingą, kuriame nakvojome iki mugės pabaigos, įsikūrėme, ir atėjo laikas keliauti į parodos vietovę. Iš anksto turėjome papuošti stendą jau iki 20 val. ir sudalyvauti parodos dalyvių vakarienėje. Bet viskas prasidėjo ne pagal planą, kaip gi be nuotykių! Vos ne apalpau, pamatęs, kad mūsų stendo vietoje jau įsikūrę kiti dalyviai. Skubiai nuvykau pas organizatorius, ir kaip sakoma: nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Gavome ne tik naują - geresnę vietą, bet atvyko ir kita mano sesuo su visu parodai reikalingu turtu, o iš organizatorės gavome ir papildomas priemones stendo įrengimui užbaigti, bei nemokamą vakarienę.
Kitą rytą prabudome ant žemės, nes pasirodo, kad pripučiamas čiužinys buvo kiauras, tai pailsėti po kelionės nesigavo, bet rytas buvo gražus ir pradžiugino gerai pažįstamas iš Lietuvos paukščių balsas, bet JK labai retas paukštis - Paprastasis purplelis [Streptopelia turtur] Turtle Dove. Iki renginio keliauti kiekvieną rytą teko apie 24-26 min. tai be galo esu dėkingas savo sesei, už pagalbą ir pavežimą iki mugės. Buvo jau penktadienis liepos 15 d. apie 8val. ryto. O tai reiškė, kad liko mažiau nei valanda iki parodos atidarymo. Mūsų stendas jau atrodė beveik nepriekaištingai, o tai padaryti būtų buvę neįmanoma be Šilutės TIC ir Švėkšnos amatų centro prisidėjimo, na ir aišku be mano šaunios komandos pagalbos. Štai ir prasidėjo, net nepajutau kada atėjo laikas mano pristatymui, ir mano nuostabai didžiulė palapinė buvo pilna žmonių ir 20 min skirtos mano pristatymui, praskriejo kaip akimirka. Aišku be techninių nesklandumų neapsėjo, nes strigo pultelis ir negalėjau parodyti kiekvienos skaidrės, bet viskas jau yra praeityje, tad tik ateitis parodys, ar pavyko suintriguoti žiūrovus. Pirma diena buvo tikrai įspūdinga, dažniausiai ji ir būna rimčiausia iš visų, bet tikrai mūsų sprendimas turėti Lietuvos stendą buvo tikrai geras pasirinkimas, iki dienos pabaigos nebuvo kada net atsikvėpti, gerai, kad mūsų buvo 3 ir galėjome pasikeisdami užkąsti.
Antrą rytą jau buvome geriau pailsėję, tad atsikėlėme anksti, nes paukščiai čiulbėjo nuo ankstyvo ryto ir negalėjome pavėluoti, o ir dalyvių parkingas užsidaro po 8 val. Tai atvykome laiku, ir susiruošėme dar vienai kupinai nepamirštamų įspūdžių dienai. Taip ir buvo, nors lankytojų mažiau, mūsų stendą aplankė daugybė ne tik smalsių lankytojų, bet ir lankytojai, su kuriais per tinklaraščius ir kitus socialinius tinklus buvo jau užmegztas ryšys. Mūsų stendą aplankė mūsų gamtos fotografas Kevin Morgans, tinklaraštininkai: Suzy Buttress (JK), Hanna ir Erik (JAV), mūsų jau buvę svečiai, ir nauji draugai, kurie susidomėjo ir pasiūlė parašyti straipsnį apie Lietuvą iš žurnalo "BIRDWATCHING magazine". Kartu su Suzy iš Casual Birder Podcast įrašėme interviu, bet popiet vėl prasidėjo nuotykiai. Pradėjo tinti mano kulkšnis, dar būnant Lietuvoje man įkando kažkoks vabalas, tai gerai, kad kolegos iš Viking Optical turėjo tepalą nuo įkandimo, tai tą patį vakarą pagerėjo. Su kaimynais iš "Blue-tail tours" užmezgėme planą suorganizuoti paukščių stebėjimo turą per visas Baltijos šalis ir kitą rytą susitikom aptarti planą kartu su kolegomis iš Estijos.
Sekmadienis buvo paskutinė mugės diena, tai kaip ir tikėtina - buvo žymiai mažiau lankytojų ir dėl prognozuotų karščių, bet susidomėjimo mūsų stendu netrūko. Mus vėl aplankė geri seni draugai ir buvę svečiai, papietauti garbę turėjau su garsiu vlogeriu ir gamtos fotografu, dailininku Robertu Fulleriu ir mano bičiuliu, rašytoju Pete Dommett. Paroda jau ėjo į pabaigą, tad apsilankiau skirtinguose stenduose ir galiu pasidžiaugti, mūsų laukia jau svečiai iš Kosta Rikos, JK, JAV ir būtinai dalyvausime kitais metais.
Apibendrinant lankytojų klausimus ir pasisakymus, galima pastebėti, kad dėl karo Ukrainoje ir artumo prie Rusijos, tikrai žmonės atvirai sakė, kad bijo ir nežada artimiausiu metu lankytis Lietuvoje, bet tai labai maža dalis visų. Didelė dauguma buvo nuoširdūs, aistringi keliautojai, kurių Lietuvoje galima sulaukti artimiausioje ateityje. Išdalinome didelę daugumą savo parodai pagamintų lankstinukų, taip pat Nemuno deltos žemėlapių, bei Šilutės TIC filialo Švėkšnos amatų centro pagamintus molinius paukščiukus, kurie tikrai pradžiugino stendo lankytojus. Taip pat puikiai pateikėme jaunos keramikos kūrėjos Vytautė Milinskaitė paukščių tematikos kūrinius bei vaišinome „Kregždutės“ ir „Paukščių pieno“ saldainiais.
Kol kas nėra paskelbta kiek lėšų pavyko surinkti gamtos apsaugai, bet mugė - tikrai įspūdingas renginys, ir labai tikiuosi, kad jis vyks kitais metais ir galėsime vėl sudalyvauti.
Po parodos reikėjo susirinkti visas stendo dekoracijas. Vėliau vakarieniavome slėptuvėje stebėdami Erelius žuvininkus ir kitus paukščius, ir visa tai - prieš išvykstant į oro uostą, kuriame praleidome visą naktį, nes skrydis buvo labai anksti ryte. Tačiau mums nerealiai pasisekė, nes vėliau tą pačią dieną, dėl rekordinių karščių buvo uždarytas Lutuno oro uostas, nes deformavosi pakilimo takas. Tai tiek šią savaitę.

Pagarbiai,