Sostinės lobiai

03/11/2024

Jau po kelių valandų susitiksime pasivaikščioti po vaiduoklišką Vilnių su mumijomis, išnykusiomis kapinėmis, mistinėmis istorijomis. Ekskursija. Vilniaus pabaisų ir pamėklių takais. Susitikimo vieta – Sofijos Kymantaitės Čiurlionienės skveras Naujamiestyje. 🦇🦇🦇

26/10/2024

Sekmadienį vakarop galėsime prasieiti po mistines Vilniaus centro vietas, susijusias su pasakojimais apie vaiduoklius, viduramžiškus spiritizmo seansus, išnykusias kapines ir kt. – Ekskursija. Vilniaus pabaisų ir pamėklių takais. Sužinosite kur Vilniuje yra pabaisomis garsėję rūsiai, o kur galima buvo už kelis grašius pasižiūrėti į mumijas. Pradėsime nuo vietovės, vadintos Pragaro vardu. :D

Jei net toks anonsas nesuintrigavo, užsiminsiu apie dar vieną garsų Vilniaus vaiduoklį – Pilaitės vaiduoklį, kurį išgarsino Ona Olimpija Radvilaitė Mostovska (lietuviškai turėtume sakyti – Mostovskienė arba jei moderniai – Mostovskė).

Ši 19 amžiaus Vilniuje gyvenusi moteris buvo viena žinomiausių damų mieste, greta dainininkės Kotrynos Gerardi Frank (Frankienės ar Frankės) ar dviejų turtingiausių vilniečių moterų (multi)milijonierių – Marijos de Neri ir Teklės Valentinavičiūtės.

Ona Olimpija pasižymėjo dideliu visuomeniniu aktyvumu ir varžybomis su vyrais, galėtume sakyti, kad tai buvo pirmoji lietuvių kilmės feministė vilnietė.

Dargi ji buvo ir viena pirmųjų moterų rašytojų Lietuvoje, vien jau 1806-1807 metais garsiųjų Vilniaus leidėjų Zavadskių spaustuvėje išleidusi net kelis istorinius romanus, kurių geografija aprėpia senųjų lietuvių, lenkų, baltarusių ir ukrainiečių žemes („Astolda, Palemono (pirmojo Lietuvos kunigaikščio) giminės kunigaikštytė“, „Koniecpolskių pilis – originalus rusėniškas apsakymas“, „Matilda ir Daniilas“, „Baltarusiškas apsakymas“ ir t.t.). Kai kurios dramos nukelia net į Artimuosius Rytus – „Stebuklingasis safyras arba Laimės talismanas, rytietiška istorija“.

Pirmasis jos kūrinys „Pilaitės vaiduoklis“, buvo ir pirmasis mūsų regione siaubo literatūros žanrui atstovaujantis pasakojimas, kuriame bailiuką vyrą Pilaitės dvare mirtinai prigąsdino toje vietovėje įsikūręs vaiduoklis. Plačiau apie tai, kodėl Ona Olimpija vyrą pavaizdavo tokį bailų ir koks dar vyriškai-vaiduokliškas nutikimas tai nulėmė, sužinosite ekskursijos metu. O šičia – Ona Radvilaitė-Mostovska ir jos Vilniuje prieš du šimtmečius išleisti apsakymai lenkų kalba.

24/10/2024

Jau savaitgalį, galėsime prasieiti ekskursijoje apie vaiduoklius, pabaisas ir kitus mistinius reiškinius – Ekskursija. Vilniaus pabaisų ir pamėklių takais. Intrigai – mistinės istorijos, kurios nepateks į ekskursijos maršrutą Senamiestyje ir Naujamiestyje, bet puikiausiai derės spalio vakaro įrašui. 🧛‍♂️👻☠️

XIX amžiaus pabaigoje Vilniuje gyveno ir kūrė toks vokiečių kilmės rusų kariškis ir literatas – baronas Vasilijus fon Rotkirchas. Šis kilmingas vyras (giminė žinoma nuo XII amžiaus vokiečių riterių Silezijoje) labai mėgo rinkti etnografinę medžiagą, rašyti apsakymus (tiesa, pirmąjį – apie Druskininkus, uždraudė skelbti cenzūra), režisuoti spektaklius teatre.

Gyvendamas Vilniuje, V. Rotkirchas pasirašinėjo slapyvardžiu Teobaldas ir spaudoje skelbė apsakymus, trumpas istorijas. Keista, kad dalyvavo slopinant 1863 m. sukilimą (tiesa, dirbo raštinėje), bet tiek prieš, tiek po sukilimo labai domėjosi lietuvių mitologija (paruošė bene 800 psl. rankraštį ta tema, kuris nebuvo publikuotas atskira knyga), rašė apsakymus, kurie vadinosi „Vytauto mūšiai“ ar „Lietuviška baladė“, „Šventaragio slėnis“ ir kt. Iš savo surinktos medžiagos, paskelbė daugelį straipsnių spaudoje iš lietuvių mitologijos (rėmėsi istorikų Michalo Balinskio, Teodoro Narbuto, Simono Daukanto, etnografo Liudviko Adomo Jucevičiaus, archeologo Eduardo Volterio, rašytojo Juzefo Kraševskio ir kitų darbais).

Mums gi įdomiausia, kad išleido net 5 knygas bendru pavadinimu – „Teobaldo prisiminimai“, kuriuose yra apsakymų apie... Naujosios Vilnios vaiduoklį! Jame autorius dievagojasi, kad tai tikra, o ne pramanyta istorija, nutikusi N. Vilnios geležinkelio stoties apylinkėse 1878 metais, kuomet vieną kartą, jam su šuneliu einant per miglose paskendusį miestą prie Vilniaus, šešėliuose prie stoties kažkas sušmėžavo – žmones išgąsdino N. Vilnios vaiduoklis.

Dar viena jo paskelbta istorija iš Vilniaus buvo „Numirėlis iš maskarado“ ir anot autoriaus – tikrų tikriausias nutikimas, įvykęs 1836 metais per vieną iš kaukių balių!

Gaila, kad nesame tokio dydžio valstybė kaip Jungtinė Karalystė ar Jungtinės Amerikos valstijos su milijardiniais kino studijų biudžetais – tikrai koks mistinis filmukas Netflixui ar Holivudui būtų jau šia tema susuktas. :D Juk anglakalbėse valstybėse be galo populiarios vaiduoklių istorijos (ghost stories)! Bet kokiu atveju, smagu žinoti, kad ir Naujoji Vilnia turi savo nuosavą vaiduoklį. :) Nuo savęs dar tik pridėsiu, kad 2022 m. rugsėjį rengiant ekskursijas po N. Vilnios psichiatrinės ligoninės dviaukščius rūsius, juose patamsėje atradome dvi kačių mumijas ir dar šį bei tą įdomaus. Intrigos netruks ir sekmadienio pasivaikščiojime, tad stenkites nepraleisti. 😊

22/10/2024

Atgaivinkime sunaikintą Pašilaičių fontaną? :) Justiniškėse veikiantis fontanas – populiariausia viešoji erdvė visoje seniūnijoje.

🌟 Balsavimas dėl didelės apimties projekto idėjų Pašilaičiuose!
Turime 3 idėjas!
Kviečiame balsuoti už idėjas: ar tai būtų fontano atgaivinimas, ar miesto parkas su kepsninėmis ar teniso ir krepšinio aikštelė? 🏞️✨

Dėkojame už jūsų aktyvumą!
https://dalyvauk.vilnius.lt/balsavimas/

21/10/2024

Pagaliau geros naujienos dėl įspūdingiausio fontano Vilniuje, Lietuvoje, o gal ir Baltijos šalyse apskritai – piramidės formos Seimo fontano! Kitąmet numatoma pradėti rekonstruoti Nepriklausomybės aikštę, o tuo pačiu numatyta atnaujinti ir fontaną.

Keletas Sostinės lobiai nuotraukų iš asmeninio albumo su dar veikusiu XXI a. pradžioje fontanu.

19/10/2024

Jau rytoj ryte vyks ekskursija po moderno laikų Vilnių Ekskursija. Moderno architektūra Vilniuje.

Tai laikotarpis tarp maždaug 1900 ir 1914 metų – visai neilgas, tačiau labai intensyvus. Štai 1897 metais Vilniuje gyveno 155 tūkst. gyventojų, o 1909 m. jau 238 tūkst., t.y. miesto gyventojų skaičius išaugo ketvirtadaliu. Įvyko ir kiti svarbūs pokyčiai. Ryškiausiai matėsi kaip miestas keitėsi statybose: kilo nauji namai, kurių fasadai buvo tuo metu naujo, originalaus ir visoje Europoje populiaraus stiliaus.

Akies krašteliu žvilgtelkim į Vilniaus moderną, o daugiau galima bus apžiūrėti jau rytoj ryte. Žadamas gražus, saulėtas ir šiltai gaivus oras, tad tikiuosi nepatingėsite prisijungti. Pradėsime nuo Aguonų stotelės prie vadinamojo Kablio. Iki pasimatymo. 🥹

16/10/2024

Kai kurie šio puslapio sekėjai jau yra lankęsi Sostinės lobiai ekskursijose po dingusį Vilnių. O šiandien – apie džiugią naujieną, kad kai kurie dingusio Vilniaus objektai atgimsta! Šįkart apie koplytėlę Antakalnyje.

Iki XX a. 6 dešimtmečio Antakalnio gatvėje priešais Šv. Petro ir Povilo bažnyčią stovėjusi dviaukštė koplytėlė su skulptūromis nišose, palydėdavusi tiek pėsčiuosius, tiek važiavusius dviračiais, karieta ar dyzeliniu tramvajumi. Ši koplyčia prastovėjusi Antakalnyje kelis šimtus metų, komunistinės miesto valdžios buvo barbariškai sunaikinta.

Toks pats likimas ištiko Kalvarijų kryžiaus kelio, Šnipiškių, Antakalnio Šv. Veronikos, Užupio ir kt. koplytėles, Katedros skulptūras, Tris Kryžius, Baltuosius stulpus, Elektros, Atlanto, Šv. Jurgio skulptūras, Šnipiškių ir Vilkpėdės akmenis, dalį Hilarijaus Raduškevičiaus rūmų ir daugelį kitų objektų.

Mecenatų dėka, per 2024 metus ši koplyčia, patraukta keliolika metrų nuo originalios vietos, atgimė ir dabar vėl puošia Antakalnį!

Daugelį objektų, esant norui, finansavimui ir gyventojų palaikymui galima atkurti.

Šiame įraše – keletas senųjų paveikslų, atvirukų ir atgimusi šiemet koplyčia. Kurių dar objektų atkūrimo Vilniuje laukiate jūs? 🥹

11/10/2024

Jau rytoj ieškosime 16 amžiaus miesto sienos ir kitų gynybinių objektų likučių – Ekskursija. Miesto siena. Intrigai - keletas sienos nuotraukų. 🥹

10/10/2024

Šeštadienio ryte per Ekskursija. Miesto siena. apeisime tas Senamiesčio vietas, kuriose stūksojo Vilniaus miesto sienos ir kiti mūrai, kur buvo įtvirtintos rezidencijos, bažnyčios, vartai ir kiti objektai. :)

Intrigai sukelti – vieno Vilniaus daugiabučio laiptinė, kurioje integruotas 500 metų senumo ir daugiau kaip 40 metrų ilgio Vilniaus miesto sienos frgmentas. Ar žinote kurioje gatvėje yra šis daugiabutis namas su tokia laiptine?

07/10/2024

Jau šiandien vakarop pasivaikščiosime po Ekskursija. Dingęs Vilnius – Senamiesčio praradimai. Kelios nuspalvintos dingusio Vilniaus nuotraukos intrigai. Smagaus žiūrėjimo🙂

02/10/2024

Jau kitą savaitę, pirmadienį vakare apeisime kai kurias Senamiesčio vietas, kurios neteko įspūdingų namų, kur išnyko bažnyčios, vienuolynai, bokštai, tiltai... Ekskursija. Dingęs Vilnius – Senamiesčio praradimai. Intrigai – keletas sostinės lobių nuspalvintų dingusių Vilniaus objektų nuotraukų su trumpais aprašymais. ;)

30/09/2024

Lankantis Romoje, kuri yra įsikūrusi tikrai tolokai nuo jūros (reikia pavažiuoti el. traukiniu daugiau kaip pusvalandį), nustebino parke pamatytas švyturys! Pasirodo, švyturį kaip paminklą Italijos susivienijimo 50-mečiui paminėti už aukas pastatė Argentinos italų emigrantų bendruomenė. Taigi, šis švyturys atlieka tik estetinę, paminklinę funkciją.

O ar žinojote, kad nepaisant to, kad Vilnius įsikūręs 10 kartų toliau nuo jūros nei Roma, mūsų sostinėje net kelis šimtus metų stovėjo bokštas, vadintas švyturiu ir atlikęs būtent tokią funkciją? Tai viena iš išnykusių Vilniaus įdomybių, apie kurias plačiau galėsite išgirsti jau pirmadienį – Ekskursija. Dingęs Vilnius – Senamiesčio praradimai.

Žemutinėje pilyje iki XIX amžiaus stovėjęs bokštas, vadintas Švyturiu ar Žibintu. Greičiausiai šis pastatas, be gynybinės, turėjo dar ir švyturio funkciją, nes Nerimi sielininkų buvo plukdoma mediena, o naktį ar per rūką orientacijai toks įrenginys dviejų upių santalkoje buvo labai naudingas. Kaip tik netoliese to bokšto buvo Neries ir Vilnios santaka (senoji, XIX amžiaus pabaigoje kanalizuota šios upės vagos kairioji atšaka, aplenkdavusi dab. Katedros aikštę iš pietų ir prie Mindaugo tilto įsiliedavusi į Nerį).

Šis bokštas žymėtas dar 1582 m. Georgo Brauno atlase patalpintame Vilniaus miesto plane tarp pačių svarbiausių sostinės objektų.

Kiek vėliau bokštui prigijo Tvardovskio pavadinimas – anot legendos, buvo toks Žygimanto Augusto žmonos Barboros vėlę iškvietęs magas. Tiesa, lenkai nesutiktų, kad jis gyvenęs Vilniuje ir įrodinėtų, kad Tvardovskis - krokuvietis. :D
https://en.wikipedia.org/wiki/Pan_Twardowski

Tvardovskio spiritistinė veikla (nepainioti su absento garų sukeliamais vizualiniais efektais) – jau kita istorija, apie kurią galėsime pakalbėti per spalio pabaigos ekskursijas, skirtas visokioms pamėklėms, baubams, šmėkloms, pavojingiems fantastiniams gyviams ir kitiems vaiduokliams, gyvenusiems senajame Vilniuje.

26/09/2024

Ar žinojote, kad prieš 200 metų dabartinio Vilniaus teritorijoje esančiuose ežerėliuose, kūdrose gyveno šimtai ar net tūkstančiai reliktinių balinių vėžlių, kurie apsigyveno Lietuvoje prieš kelis tūkstantmečius, kai poledydiniu laikotarpiu buvo labai atšilęs klimatas?

Šie net keliasdešimt metų (pasitaiko turbūt ir šimtamečių senolių) gyvenantys vėžliukai plaukiodavo nedideliuose vandens telkiniuose, o kiaušinius dėdavo į smėlėtas ar akmenuotas pakrantes, gerai apšviečiamas saulės.

Pietų Dzūkijoje juos žvejai ar ežerėliuose besimaudantys žmonės pavadindavo geležinėmis ar akmeninėmis varlėmis, o štai Vilniuje juos tyrinėdavosi Vilniaus universiteto mokslininkai. Tai labai pasitarnavo šios rūšies pažinimui, kuomet prancūzas profesorius Liudvikas Bojanus, dirbęs ir gyvenęs Vilniuje du dešimtmečius, išskrodė net 500 vėžliukų, sugautų Vilniaus ežerėliuose ir per dešimtmetį parengė, o 1819 ir 1821 m. išleido šiai rūšiai skiriamą dvitomę knygą „Anatome Testudinis Europae“ („Europos vėžlio anatomija“) – tai tuo metu buvo turbūt didžiausias toks šios rūšies tyrimas pasaulyje. Šį gausiai iliustruotą albumą sudaro 40 raižinių su paaiškinimais ir daugiau kaip 200 iliustracijų, detaliai vaizduojančių vandens vėžlių anatomiją. Piešiniai knygoje pateikti paties Liudviko Bojanuso, vario plokštės raižytos specialiai iš Heseno iškviesto graviruotojo, o knyga išleista Vilniuje paties L. Bojanuso 1819 m. įkurtoje pirmojoje mieste litografijos spaustuvėje (tai buvo visiškai nauja technologija, L. Bojanus pakvietė prancūzus spaustuvininkus su įranga atvykti į Vilnių). Savo lėšomis Bojanus išleido 80 originalių egzempliorių.

Kai kurios vėžiukų iškamšos iki šiol saugomos Vilniaus universitete ir juos galima apžiūrėti Saulėtekyje.

Prie tokių ežerėlių nueisime jau rytoj Ekskursija. Šnipiškės. renginio metu, kai sužinosite apie šią Vilniaus dalį ir daugiau įdomybių.

O dabar – keletas Liudviko Bojanuso knygos vaizdų ir nuotraukų iš Romos, kurios ežeriukuose iki šiol knybždėte knibžda vėžliukų!

O gal turėtume reintrodukuoti šią istoriškai Vilniuje gyvenusią gyvūnų rūšį į tokius ežerėlius? Anot asmeniškai pažistamų ekologų, buvau žodžiu patikintas, kad reliktinės vėžliukų populiacijos (seni individai) ir dabar gali būti pastebėti mažuose ežerėliuose Verkiuose, Žaliuosiuose ežeruose, nors ir ypač retai, tad net rašytinės informacijos apie tai niekur nepavyksta rasti. O ką manote jūs? Ar gamtininkai turėtų atkurti šią išnykusią populiaciją Vilniuje? :)

23/09/2024

Ar norėtumėte penktadienio vakare pasivaikščioti Šnipiškėse? 🙂 Bus tokia galimybė – Ekskursija. Šnipiškės., o kol kas – keletas nuotraukų iš šios įdomios ir vis labiau atsiveriančios visu grožiu miesto dalies.

21/09/2024

O Jūs norėtumėte gyvai išvysti tokias panoramas? Tuomet dar galite suskubti į šiandienos renginuką – Ekskursija. Pavilnys. Puikus rudens oras pasivaikščiojimui.😏 Iki 😌

19/09/2024

Jau šeštadienį pasivaikščiosime Ekskursija. Pavilnys kur rekomenduoju atvykti traukiniu (kelionė iš Vilniaus stoties tetrunka 7 min ir tekainuoja vos 50 centų). Suviliojimui – šiek tiek nuotraukų iš šios miesto dalies, kurią galima pavadinti antruoju Žvėrynu, tik įsikūrę šie kvartalai kalvose, miškų apsuptyje. 🥹

06/09/2024

Ar daug būtų norinčių už 10 pinigų vieną rudens savaitgalio dienelių? 🙂🤘

05/09/2024

Jau šiandien per Ekskursija. Justiniškės renginį galėsime prasieiti po šį rajoną. Intrigai – nuotraukos iš Justiniškių! 😊