14/05/2023
Nepažintas Egiptas - Nasero ežeras: įspūdingi gamtos peizažai, šventyklos ir žūklė
Denderos šventykla – dedikuota meilės, meno, moteriškumo ir motinystės Hathor deivei
2 diena. po ankstyvo, ryte pakilimo oro balionu, gardžių, specialiai paruoštų pusryčių, su individualiai užsakytu mikroautobusu kelionė veda į Keną.
Egipte – iki šių dienų išliko daugybė senovinių statinių bei paminklų, viena iš jų – Denderos šventykla. Denderos miestelis ar net tiksliau reiktų vadinti kaimelis yra apie 5 km iki Kena miesto (Qena) bei apie 60 km nuo Luksoro, vakariniame Nilo krante. Senovėje, vieta buvo vadinta „Eunet ta načeret“, kas reikštų – "Nepalaužiama (nenugalima) deivės žemė", kurioje ilgą laiką buvo meilės deivės Hatoros kulto centras. Kartu su Aleksandru Makedoniečiu į Egiptą atvykę graikai, pervadino miestą „Tenterya” vardu, kas reiškė - „šventoji kolona“, o arabų k. – tai tapo "Dendera".
Spėjama, kad I a. pr. m. e. pabaigoje buvo pastatyta didinga šventykla deivei Hathor, jos vyrui Horui ir jaunėliui sūnui Ičiui garbinti. Denderos šventykla yra viena iš vėliausiai pastatytų ir geriausiai išsilaikiusių šventyklų Egipte. Manoma, kad pastatyta paskutiniuoju Ptolomėjų dinastijos valdymo laikotarpiu, vėliau keletą kartų perstatinėjama, ji savo paskirčiai tarnavo net penkis šimtus metų. Ir vėliau, beveik nepaliesta išliko po smėliu iki XIX a. pabaigos, kai ją surado prancūzų egiptologas Ogiustas Marietas.
Denderos šventykla, buvo žinoma dar Senovės karalystės laikotarpiu, nes dedikuota deivei Hathor, saulės dievo Ra dukteriai, kurią egiptiečiai garbino kaip meilės, moteriškumo, motinystės, grožio, linksmybių ir šokių simbolį. Egiptietiškas deivės vardas - “Heru” reiškė – "Horo namai". Egiptiečiai ją vadino, "auksine meilės ponia", "aukso šeimininke". Taip pat Hathor buvo šlovinama kaip kosminė dievybė, iš kurios gimdavusios gyvybės, bei Gailestingoji Hathor – laikyta gydymo deive į kurios šventyklą ateidavo maldininkai, kenčiantys nuo įvairių negalavimų. Buvo ji “Paukščių tako” personifikacija ir buvo garbinama kaip dangiškoji karvė, ir vadinta - “dangaus deive” arba “dangaus karve”, kuri – pagimdžiusi saulę. Karvės pavidalu deivė dažnai buvo vaizduojama nešanti saulę tarp ragų, vėliau Hathor buvo vaizduojama kaip moteris su karvės ragais ir kartais ausimis, taip pat nešanti saulės diską. Hathor buvo garbinama senovėje ir garbinama iki šių dienų, pasak vienų šaltinių, Hathor kultas egzistavo valdant karaliui Skorpionui, kiti teigia, kad “pirmoji Hathor šventykla buvo pastatyta tuo metu, kai Egiptą valdė dievas Horas”.
Denderos šventykla pastatyta iš smiltainio, yra beveik 80 metrų ilgio ir aptverta aukšta mūrine siena. Šventyklos kompleksą sudaro: dvi hipostilinės salės, kuriose viso 24 kolonos, šventas ežeras, dvi šventyklos Ozyrio ir viena Izidės garbei.
Pagrindinės šventyklos fasadas iš tiesų įspūdingas, sieną skiria šešios masyvios kolonos su Hathor galvomis ir didžiulė raižyta atbraila su sparnuotu saulės disku virš įėjimo. Iš ten patenkame į hipostilinę salę, sudarytą iš 18 kolonų, ant kurių puikuojasi Hathor atvaizdai, o aštuoniolika pranašo stulpų simbolizuoja ne tik seseris, bet ir amžinąsias "šventas kolonas".
Pati deivė Hathor senovės Egipto žmonių sąmonėje buvo glaudžiai susijusi su dangumi. Šią asociaciją galima išvysti pirmosios hipostilinės salės lubose, kurios padalintos į 7 grupes, gerai išsilaikiusių: spalvingų planetų, žvaigždynų, astronominių figūrų, vaizduojančių deivę Nut, grifus, sparnuotus saulės diskus, zodiako ženklų piešinius ir Ra auksinės valties plaukimo vidurdienį ir vidurnaktį iliustracijas, t.y. saulės dievo laumžirgio perėjimo per dvylika dienos ir dvylika nakties valandų atvaizdavimą, kurie išliko net iki šių dienų.
Sienos dekoruotos scenomis, kur romėnų imperatoriai, atrodantys kaip faraonai garbina deivę Hathor. Iš čia, centriniu koridoriumi pro nedidelę hipostilės salę einama į šventąją šventyklos vietą. Šešių salės kolonų kapiteliai yra lotoso ir papiruso žiedų formos, iš kurių iškyla keturveidė Hathor, – visų keturių pasaulio pusių valdovė. Šventyklos hipostilė visada buvusi prietemoje, apšviesta tik aliejinių lempų ir skurdžių dienos šviesos spindulių, o kolonos remiančios stogą, per plyšius, pro specialius stoglangius, įleisdavusios šviesą. Neperregima tamsa dar kartą primindavo apie jėgas, gaubiančias sukūrimo paslaptį, ir didžiuosius slėpinius, kurie buvo atliekami visai šalia - šventųjų šventovėje.
Už antrosios hipostilinės salės yra “aukų” salė, priešais ją – “devyneto salė” arba “dievų rato” salė, kur aptinkamas švenčiančių dievybių ratas. Šventykla, arba, kaip egiptiečiai ją vadino “Set Uret” – "Didžioji vieta", buvo ne tik viso komplekso centras, bet ir dievybės statulos vieta, kur anksčiau stovėjo kultinė deivės Hathor statula ir jos šventoji valtis. Tai tarytum – “šventykla šventykloje". Denderos šventovė skirta dviem pagrindiniams vieno moteriškojo dieviškojo principo aspektams: rytinė dalis - Hathor, o vakarinė – Izidei.
Kartą per metus, (per Naujųjų metų šventę), Hathor statula ir kiti šventykloje garbinamų dievų atvaizdai būdavo išnešami į saulės šviesą. Žiniuonys statulas padėdavo į specialią apsivalymo koplyčią, “uabet”, kuri buvo įrengta netoli šventyklos, o po apsivalymo ritualo buvo išnešama ant šventyklos stogo, kur deivė Hathor vėl susijungdavusi su savo tėvo Amono Ra dieviškaisiais spinduliais.
Brangiausieji šventieji dieviškieji atvaizdai, simboliai ir atvaizdai būdavo saugomi kriptose, jiems skirtose patalpose. Tolimajame Hathor šventyklos kampe grindyse yra labai siaura anga - įėjimas su laiptais, vedančiais žemyn į nedidelę patalpą, kurios sienas dengia bareljefai ir hieroglifai. Į kriptas patenkama pro grindų liukus, o į jas galima patekti tik pasilenkus pusiau. Erdvė viduje labai siaura, jos plotis - 1,12 m, o ilgis - 4,6 m, lubos žemos, juntamas oro trūkumas, dėl to, kiek nepatogu eiti. Nors esu buvusi Denderos šventykloje ne vieną kartą, bet kriptose, dėl sėkmingai susiklosčiusių aplinkybių, lankytis teko pirmą ir nors siauros ir nedidelės patalpos, bet įspūdis iš ties nepakartojamas.
Hathor šventykloje iki šiol aptikta keturiolika kriptų. Šios slaptavietės buvo daugiafunkcinės: jose ne tik buvo saugomi šventi daiktai, bet ir vyko specialios slaptos apeigos.
Dendera traukė alternatyvius istorikus, visų pirma vaizdais, kurie ją sieja su Senovės Egipto elektros versija. Esą egiptiečiai turėjo elektros lemputes, kuriomis apšviesdavę garsiąsias kapavietes net ten, kur negalėjo prasiskverbti saulės šviesa, o ant sienų ar lubų nelikdavę suodžių nuo degtukų. Ant požeminės patalpos sienų pavaizduotos žmonių figūros su burbulo formos objektais, primenančiais milžiniškas elektros lemputes su viduje besiraitančiomis gyvatėmis. O smailėjančių gyvačių galvas vainikuoja lotoso žiedai, tarytum kažkas panašaus į kabelį sujungtą su dėžute, ant kurios klūpo dievybė. Bei šalia, iškart jos, kaip simbolis vaizduojamas "džed stulpas" su dviem "rankomis", sujungtomis su gyvatėmis. Tyrinėtojai mano, kad tai elektros lanko lempų atvaizdai, o piešiniuose pavaizduotos gyvatės primena elektros išlydžio lanką. Izoliatorius, kurie palaiko "lempas" - "džedos stulpus" - egiptologai vadina simboliniais Ozyrio "stuburo" atvaizdais.
Tyrinėtojai yra svarstę daugybę versijų apie Hathor šventyklos požeminių patalpų paskirtį: "šventykla", "kulto objektų sandėlis", "biblioteka", "archyvas". Tačiau ką nors panašaus įrengti patalpoje, į kurią galima patekti tik pro siaurą angą, ir puošti jos sienas fantastiškais ir unikaliais reljefais - nelogiška. Viena iš hipotezių apie požeminių patalpų paskirtį yra ta, kad jos buvo mini elektrinė, o vaizdai ant sienų - slaptas mokslas apie elektrą, kuris buvo perduodamas tik įšventintiesiems bei neatmetama prielaida, kad galimai senovės egiptiečiai žinojo ir naudojo elektrą.
Dauguma piešinių ant Hathor šventyklos sienų primena instrukcijas: ką turi daryti šventikai ir kaip tarnauti deivei, ką tiksliai ir kokia tvarka jai tarnauti, kokią muziką groti (yra net natų piešinys). Ant kriptų sienų pavaizduoti kultiniai dievybių atvaizdai su tiksliomis nuorodomis apie jų matmenis ir medžiagas, iš kurių jie buvo pagaminti. Instrukcijos tokios išsamios ir detalios, kad išnyksta kulto pojūtis ir pajunti senovinės legendos autentiškumą, kurioje teigiama, kad šventykloje gyvena deivė Hathor, esanti ištikima dviem dievams - Horui ir Totui, ir šventykla jai tarnavusi kaip susitikimo vieta su jais.
Kada buvo pastatyta pirmoji Danderos šventykla, dedikuota Hathor ir kas bei kada paliko paslaptingus bareljefus ant šventyklos kriptos sienų? Iki šiol nežinoma. Egiptologai Denderos kompleksą datuoja Ptolemėjų laikotarpiu, tačiau šį datavimą ginčija alternatyvūs istorikai, nes dievai Egiptą valdė gerokai anksčiau nei pirmieji valdovai (faraonai). Taigi galbūt senovės egiptiečių legendos pagrįstos tikrais istoriniais įvykiais, o Denderos šventykla yra tikrieji deivės Hathor namai?
Ant Denderos šventyklos stogo išlikę du kambariai (koplyčios): pirmajame kambaryje ant lubų, traukiantis profesionalių astrologų ir astrologija besidominčių žmonių dėmesį, nes ant vienos iš viršutinių salių lubų rastas vienas seniausių zodiako rato atvaizdų - Denderos Zodiakas arba Ozyrio Zodiakas. Vieta panaši į mažą, maždaug trijų metrų skersmens planetariumą, trumpai apžvelgia Nilo slėnio astronomijos, astrologijos, žemės ūkio ir kalendorių kūrimo aspektus, jame pavaizduoti visi Zodiako ženklai įprasta seka (nuo Avino iki Žuvų) ir Zodiako žvaigždynai, vaizduojamos žvaigždžių grupės, sujungtos įsivaizduojamomis linijomis ir sudarančios figūras, panašias į gyvūnus ar kitus vaizdinius. Manoma, kad galėjo būti paralelė tarp žvaigždynų ir Egipto teritorinių vienetų – nomų išdėstymo.
Senovės egiptiečių metus sudarė 36 savaitės po 10 dienų ir 5 švenčių dienos. Kad išmatuoti metus, visas Denderos zodiako apskritimas (360°) yra padalintas į 10 dalių po 36.10°. Vidurinysis zodiake vaizduojamų figūrų ratas parodo astrologinius zodiako ženklus. Išorinis figūrų ratas simbolizuoja 36 egiptiečių metų dekadas, t.y. 10 dienų trukmės savaites. Dvylika figūrų apskritimo išorėje reiškia 12 metų mėnesių, o jų rankos – 24 paros valandas. O žodis “valanda” (angl. “hour”) kilo iš dievo Horo vardo, taigi kiekvienas iš dvylikos ženklų buvo vadinamas vienu iš “valandų prižiūrėtojų”, o taip pat iš šio dievo vardo kilo ir žodis “horoskopas”. Zodiakas pritvirtintas ant vienos iš koplyčių, esančių ant šventyklos stogo, lubų. Pasak tyrinėtojų, jame užšifruoti cikliniai planetos procesai, pasaulinių katastrofų pasikartojimas ir daug kitų dalykų. Dabar šventykloje yra tik Zodiako kopija, originalas XIX a. buvo išvežtas iš šalies ir saugomas Luvre, Paryžiuje.
Antroje koplyčioje (kambaryje) – Ozyrio - Horo tėvo - gyvenimo, mirties ir prisikėlimo scenos.
Daugelis Denderą lankančių keliautojų negali praeiti pro išorinę šventyklos sieną, čia, amžiams akmenyje užantspauduota didžioji Egipto karalienė Kleopatra, lydinti savo sūnų Cezarioną į maldą. Čia, lankėsi graikai ir romėnai, vėliau arabai ir europiečiai, kuriuos neabejotinai traukė ši meilės, tyrumo ir išminties šventykla, bei sėmėsi stiprybės ir kūrė legendas apie šią vietą.
Netoli šventyklos yra “šventas ežeras”, iš kurio buvo semiamas vanduo ritualiniams apsiplovimams, deja vėliau ežeras išdžiūvo ir apaugo palmėmis.
Trečioji legenda, teigia, kad: per žiemos saulėgrįžą – “Žvaigždžių vartai” tampa portalu, pro kurį į Žemę užliejama dieviškoji energija, o jei tuo metu eisite pro vartus, galėsite išvalyti savo energiją, energetinį kūną, pagerinti sveikatą ir gauti galingą teigiamos gyvybinės jėgos užtaisą”.
Tikėti legendomis ar abejoti jų teisingumu yra kiekvieno iš mūsų pasirinkimas, tačiau nenuginčijamas faktas teigia, kad – Denderos šventykla yra laikoma viena iš stipriausių energetinių taškų pasaulyje, ir net jei nėra įtikinama, aplankius Denderos šventyklą – nelieka abejingų.
Aplankius Denderos šventyklą neliko abejinga ir mūsų Kompanija, įprastai šioje šventykloje užtrunkama gerą valandą, maksimaliai iki dviejų. Mūsų grupelė turėdama puikų laiką ir net pakilimą ant panoraminės aikštelės, praleidžiame šioje šventovėje virš 3,5 val. Paklausus Tomo, kokie įspūdžiai? Ramiai pagalvojęs atsako:
-"na manyčiau, galima sakyti, kad įeina į trejetuką geriausių matytų šventyklų, šalia Abu Simbelio ir Izidės šventyklos Asuane."
Esu Denderos šventovėje pirmą kartą lankiusi 2008 m., bet sugrįžtant įspūdis kas kart dar stipresnis, galimai ir šį kartą dar daugiau būtume leidę, bet saulytė kopia į viršų bei pradeda žnaibyti odą ir antra, reikia grįžti į Luksorą ir tęsti dar matytų ir nematytų objektų apžiūrą...
