Miela sielai

17/06/2024

Va čia tai dievo dovana! Didelis spiečius pats įsikūrė tuščiame avily ir po poros savaičių jau penki rėmeliai gražiai prištampuoti perų!

20/05/2024

Su pasauline BIČIŲ DIENA!

11/03/2023

https://m.facebook.com/story.php?story_fbid=10228413718944272&id=1119927405

13/07/2022

☝ Polesės geležinkelio valdybai skirti rūmai su puošniais vartais, tuometinių Pohuliankos ir Kaukazo gatvių kampe iškilo 1903 metais.
☝ Šiame pastate nuo pat pradžių šeimininkavę geležinkelininkai po beveik šimto dvidešimt metų išsikėlė kitur.
👍 Dabar čia įsikūrė LR SAM Ekstremalių sveikatai situacijų centras.
😂 Tai jei tokiais tempais ir toliau, įdomu, ką berasime po dar šimto dvivdešimties metų?
☝️Daugiau pasakojimų apie Polesės geležinkelių valdybos rūmus ir kitų istorijų išgirsite ekskursijoje "Pasivaikščiojimas po Pohulianką"
Rašykite pm ir suderinkite ekskursijos laiką.

17/05/2022

05/05/2022

Tik grįžtu į Vilnių ir lekiu fotografuoti Chajos Lėjos Kremer namo Kauno g. Nr. 2. Tai šiame name 1914 m. buvo įkurta vaistinė, o jos medinė receptūrinė ir dabar saugoma Kauno medicinos ir farmacijos muziejuje. Tai šis pastatas tik po keliolikos metų priartėjo prie aukštai debesyse užbrėžtos kartelės, tačiau jos neviršijo: milžiniškas, bene 100 m ilgio dviejų laiptinių Chajos Lėjos Kremer daugiabutis Kauno g. Nr.2 pastatytas 1911–1912 metais. Polesės geležinkelio valdybai skirti rūmai tuometinių Pohuliankos ir Kaukazo gatvių kampe iškilo 1903 metais. Septynių aukštų (arba aštuonių, priklauso nuo to, kaip skaičiuojame), 36 metrų aukščio pastatas yra laikomas pirmuoju Vilniaus dangoraižiu ir ilgai neturėjo Vilniuje lygiaverčių konkurentų.
☝️Daugiau pasakojimų apie pirmąjį Vilniaus dangoraižį ir kitų įdomių istorijų išgirsite ekskursijoje "Pasivaikščiojimas po Pohulianką"
Rašykite pm ir suderinkite ekskursijos laiką.

28/04/2022

Apsilankiau Kauno medicinos ir farmacijos muziejuje. Ką ten pamečiau? O gi labai knietėjo gyvai pamatyti originalią vaistinės oficiną, dar kitaip vadinama receptūrine. 1914 m. vaistinė buvo įkurta Chajos Lėjos Kremer name Kauno g. 2, Vilniuje. Įdomią oficinos kelionės į Kauną ir restauracijos istoriją papasakojo muziejaus direktorius Tauras Mekas. Nuoširdžiai dėkoju Zenonai Šimaitienei už šiltą priėmimą, archyvuose rastas nuotraukas ir užburiančius pasakojimus
☝️Daugiau pasakojimų apie pirmąjį Vilniaus dangoraižį ir kitų įdomių istorijų išgirsite ekskursijoje "Pasivaikščiojimas po Pohulianką"
Rašykite pm ir suderinkite ekskursijos laiką.

26/04/2022

Šiemet pražydusios sakuros mane užklupo Kaune. Vaikščiodama žydinčia Nemuno krantine prieinu pagal Jokūbo Pero projektą pastatytą gyvenamąjį namą "Pergalės" fabriko darbininkams.
Kas jį sieja su Vilniaus Pohulianka?
1901-1903 metais pastatytas septynių aukštų 36 metrų aukščio Polesės geležinkelių valdybos pastatas yra laikomas purmuoju Vilniaus dangoraižiu, ilgai neturėjusiu konkurentų. Tik po penkiasdešimties metų geležinkelininkų būstinę pralenkė italo iš Leningrado G. Rippos- Anjoleto suprojektuotas Mokslininkų namas Neries krantinėje Vilniuje ir Kaune, Nemuno krantinėje, pagal Jokūbo Pero projektą pastatytas gyvenamasis namas "Pergalės" fabriko darbininkams.
☝️Daugiau pasakojimų apie pirmąjį Vilniaus dangoraižį ir kitų įdomių istorijų išgirsite ekskursijoje "Pasivaikščiojimas po Pohulianką"
Rašykite pm ir suderinkite ekskursijos laiką.

23/02/2022

Atsakymas į ekskursijos metu dažnai užduodamą klausimą - kur riba tarp senamiesčio ir naujamiečio - nuotraukoje iš knygos "Vilniaus gatvės Istorija. Vardynas. Žemėlapiai"
Antanas Rimvydas Čaplinskas

17/02/2022

Apsidairykite, kokie teatrališki senųjų Pohuliankos ir Kaukazo gatvių namų fasadai.
2015 metais renovuotas namas tiesiog stulbina savo fasado dekoratyvumu. Jo autorystė priskiriama grafui Tadeušui Marijai Rostvorovskiui, statybos metai 1896-1897 metai.
Naujai čia atidarytos picerijos da Luca # įkūrėjas vaišina bene skaniausia Vilniuje itališka kava ir man papasakojo, ką slepia senosios namo sienos....
☝️Pasakojimą apie pirmąjį Vilniaus dangoraižį ir daug kitų įdomių istorijų išgirsite ekskursijoje "Pasivaikščiojimas po Pohulianką"
Rašykite pm ir suderinkite ekskursijos laiką.

01/02/2022

👍 Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo dienai kviečiu pasiklausyti painią ir intriguojančią signatarų nuotraukos istoriją.
👍 Pasivaikšioti Didžiojąja Pohulianka, kurią galime vadinti valstybingumo lopšiu.
👍 Apie tai ir dar daug kitų įdomių istorijų pasakosiu vasario 16 d. pusantros valandos ekskursijoje "Vilnius, meilė ir kaliošai…"
✔Pradėsime 14 val. trečiadienį vasario 16 dieną.
✔Jūsų lauksiu prie Lietuvos rusų dramos teatro Jono Basanavičiaus gatvė 13.
✔Ekskursiją baigsime prie Šv. Michailo ir Konstantino cerkvės.
✔Registruokitės asmenine žinute.
✔Ekskursija įvyks bet kokiu oru.
✔Ekskursijos kaina 15 eur asmeniui, o vaikai – gyvenimo džiaugsmas, žinoma, nemokamai.
Šios nuotraukos originalas saugomas Kauno arkivyskupijos kurijos archyve.

18/01/2022

📍Dabartinis Savanorių prospektas ir Jono Basanavičiaus gatvė buvo pagrindinis kelias jungiantis Vilniaus miestą su vakarinėmis Lietuvos žemėmis ir net su Europa. Būtent čia, tuo metu pačiame Vilniaus miesto pakraštyje ir buvo įrengta užkarda, kur stovėjo du masyvūs 6 metrų aukščio mūriniai stulpai, simbolizavę miesto ribą. Baltieji stulpai - taip muitinės užkardą vadino senieji Vilniaus gyventojai. Kol muitininkai tikrindavo kiekvienu vežimu atgabenamas prekes, sargybiniai pravažiavimą tarp jų užtverdavo šlagbaumu.
📍Abiejų stulpų viršų puošė iš ketaus išlieti Vyčiai, kurie tuo metu dar buvo laikomi Vilniaus Gubernijos simboliais. Vyčius 1834 metais pakeitė Carinės Rusijos heraldinė atributika - dvigalviai ereliai, o vėliau buvo papuošti viengalviais lenkiškais ereliais. Stulpai buvo nugriauti jau pokario metais, tiek dėl gatvės plėtimo darbų, tiek dėl realių savo funkcijų praradimo, miestui smarkiai išsiplėtus už senosios ribos.
📍Baltieji stulpai žymėjo Vilniaus ribas, jų atkūrimas būtų labai prasmingas puoselėjant istorinę atmintį ir sostinės įvaizdį. Kadaise čia buvo miesto ribos, pro čia būdavo įvažiuojama į Vilnių, o dabar, tarsi simboliškai, šioje vietoje yra Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
📍Jono Basanavičiaus gatvės gale, prie gėlių turgelio, stovi ir miesto sarginės pastatas.
📍Apie 1800-uosius metus buvo pastatytos kelios medinės miesto sarginės, kurios greitai pakeistos mūrinėmis.
📍Iki mūsų dienų išliko nedidelis, kompaktiškas, vėlyvojo klasicizmo formų sargybinės pastatas pastatytas 1919 metais pagal caro patvirtintą pavyzdinį projektą. Žemas, beveik kvadratinio plano pastatas, fasade turi suderintą 6 dorėninių kolonų ir 4 stulpų portiką su frontoną imituojančiu parapetu. Visose sarginėse buvo dvi patalpos: mažesnė karininkui ir didesnė – kareiviams.
📍 XIX amžiaus viduryje miestų užkardos su sargybinėmis buvo panaikintos visoje carinėje imperijoje. Sargybinės pastatas buvo naudojamas kaip sandėlis, o vėliau čia įsikūrė elektros transformatorinė.

16/01/2022

📍Dabartinis Savanorių prospektas ir Jono Basanavičiaus gatvė buvo pagrindinis kelias jungiantis Vilniaus miestą su vakarinėmis Lietuvos žemėmis ir net su Europa. Būtent čia, tuo metu pačiame Vilniaus miesto pakraštyje, ir buvo įrengta užkarda, kur stovėjo du masyvūs 6 metrų aukščio mūriniai stulpai, simbolizavę miesto ribą. Baltieji stulpai - taip muitinės užkardą vadino senieji Vilniaus gyventojai. Kol muitininkai tikrindavo kiekvienu vežimu atgabenamas prekes, sargybiniai pravažiavimą tarp jų užtverdavo šlagbaumu.
📍Abiejų stulpų viršų puošė iš ketaus išlieti Vyčiai, kurie tuo metu dar buvo laikomi Vilniaus Gubernijos simboliais. Vyčius 1834 metais pakeitė Carinės Rusijos heraldinė atributika - dvigalviai ereliai, o dar vėliau buvo iškelti ir viengalviai lenkiški ereliai. Stulpai buvo nugriauti jau pokario metais, tiek dėl gatvės plėtimo darbų, tiek dėl realių savo funkcijų praradimo, miestui smarkiai išsiplėtus už senosios ribos.
📍Baltieji stulpai žymėjo Vilniaus ribas, jų atkūrimas būtų labai prasmingas puoselėjant istorinę atmintį ir sostinės įvaizdį. Kadaise čia buvo miesto ribos, pro čia būdavo įvažiuojama į Vilnių, o dabar, tarsi simboliškai, šioje vietoje yra Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
📍Jono Basanavičiaus gatvės gale, prie gėlių turgelio, stovi ir miesto sarginės pastatas.
📍Apie 1800-uosius metus buvo pastatytos kelios medinės miesto sarginės, kurios greitai pakeistos mūrinėmis.
📍Iki mūsų dienų išliko nedidelis, kompaktiškas, vėlyvojo klasicizmo formų sargybinės pastatas pastatytas 1919 metais pagal caro patvirtintą pavyzdinį projektą. Žemas, beveik kvadratinio plano pastatas, fasade turi suderintą 6 dorėninių kolonų ir 4 stulpų portiką su frontoną imituojančiu parapetu. Visose sarginėse buvo dvi patalpos: mažesnė karininkui ir didesnė – kareiviams.
📍 XIX amžiaus viduryje miestų užkardos su sargybinėmis buvo panaikintos visoje carinėje imperijoje. Sargybinės pastatas buvo naudojamas kaip sandėlis, o vėliau čia įsikūrė elektros transformatorinė.

16/01/2022

📍 Šv. Hiacintas, liaudyje vadinamas tiesiog Šv. Jackumi, gyveno XII-XIII a. ir buvo laikomas keliautojų globėju, palydinčiu visus, vykstančius iš Vilniaus Trakų link.
📍 Vieni teigia, kad pirmoji koplytėlė Šv. Hiacintui Pohuliankoje buvo pastatyta 1403 metais, kiti - 1501 metais. Vienaip ar kitaip – labai seniai.
📍 Laikui bėgant ji keitėsi, o nuo XVIII amžiaus įgavo jau ir mums pažįstamas grakščias banguotas formas. Ji yra trikampio plano, turi tris tarpsnius ir yra viena tokia koplytėlė Lietuvoje.
📍 1901 metais senoji medinė Šv. Jackaus statūla perkelta į Šv. Jokūbo ir Šv. Pilypo bažnyčią, o koplytėlės viršų papuošia žalvarinė 2 m aukščio ir 130 kg sverianti šventojo skulptūra sukurta Boleslovo Balzukevičiaus.

10/09/2021

📍 Kas pavaizduota šioje nuotraukoje?
📍 Kiek sekundžių užtrukote atsakydami?
📍 O jei aš pasakysiu, kad šioje nuotraukoje pavaizduoti ne signatarai? Painią ir intriguojančią nuotraukos istoriją, kaip ji siejasi su Didžiaja Pohulianka ir dar daug kitų įdomių istorijų pasakosiu rugsėjo 16 d. dviejų valandų ekskursijoje "Vilnius, meilė ir kaliošai…"
✔Pradėsime 19 val. ketvirtadienį rugsėjo 16 dieną.
✔Jūsų lauksiu J. Basanavičiaus ir Pylimo gatvės sankryžoje.
✔Ekskursiją baigsime prie Šv. Michailo ir Konstantino cerkvės
✔Registruokitės asmenine žinute
✔Ekskursija įvyks bet kokiu oru
✔Ekskursijos kaina 15 eur asmeniui, o vaikai – gyvenimo džiaugsmas, žinoma, nemokamai
Šios nuotraukos originalas saugomas Kauno arkivyskupijos kurijos archyve.

08/09/2021

Kas tas mažas berniukas ilgesingai žvelgiantis į dangų ir rankose laikantis kaliošą?
Apie ką kalba Romualdo Kvinto sukurta skulptūra, radusi vietos miesto erdvėje ir vilniečių širdyse?
Kas sieja garsų prancūzų rašytoją, Gonkūrų premijos laureatą Romain Gary su Vilniumi?
Apie tai ir dar daug įdomių istorijų pasakosiu rugsėjo 16 d. ketvirtadienį, dviejų valandų ekskursijoje.
✔Pradėsime 19 val.
✔Jūsų lauksiu J. Basanavičiaus ir Pylimo gatvės sankryžoje.
✔Ekskursiją baigsime prie Šv. Michailo ir Konstantino cerkvės
✔Registruokitės asmenine žinute
✔Dalyvių skaičius ribotas
✔Ekskursija įvyks bet kokiu oru
✔Ekskursijos kaina 15 eur asmeniui, o vaikai – gyvenimo džiaugsmas, žinoma, nemokamai

06/09/2021

Ne man vienai karantinas leido į pasaulį pažvelgti kitomis akimis ir davė laiko užsiimti mielais sielai dalykais. Istorijos, meno ir kultūros paskaitos Miesto istorijų mokykloje tenkino mano prigimtinį smalsumą, o ruošiami projektai leido gilintis ir domėtis įvairiausiomis istorijomis. Kai viskas sugulė į eilutes, tapo aišku, kad informacijos pakaks ne vienam pasakojimui, kuriuos po truputį ir pristatysiu “mieluose sielai pasivaikščiojimuose”
☝ Taigi, kviečiu pasivaikščioti Didžiaja Pohulianka‼
☝Vilnius, meilė ir kaliošai… apie visa tai ir dar daug daug kitų dalykų išgirsite dviejų valandų ekskursijoje
✔Pradėsime 19 val. ketvirtadienį rugsėjo 16 dieną.
✔Jūsų lauksiu J. Basanavičiaus ir Pylimo gatvės sankryžoje.
✔Registruokitės asmenine žinute
✔Dalyvių skaičius ribotas
✔Ekskursija įvyks bet kokiu oru
✔Ekskursijos kaina 15 eur asmeniu, o vaikai – gyvenimo džiaugsmas, žinoma, nemokamai