Šernas, benzas ir asfaltas

19/12/2023

Sveiki.
Marškinėliai jau pagaminti ir yra Kareivių g., Vilniuje.
Visi, kas rezervavote, atsiimti galite šian po darbų, nuo 19 val., ryt antroje dienos pusėje arba galiu siųsti paštomatu, tik reiks susimokėt už siuntimo išlaidas ir gali tekt ilgiau palaukti.

P.s. Padariau kelis extra, jei atsirastų norinčių, bet nedariusių rezervo.
Kaina 30€.

+37067338639

05/12/2023

Sveiki.
Prisegu dydžių lentelę.
Kas prieš tai buvusiame post'e jau padarėte užsakymą - iki ryt dar galite pakoreguoti savo užsakytus dydžius ir kiekius. Yra tik juodi marškinėliai.
Ryt 15 val. atiduodame į gamybą.

Kas dar norit užsisakyt - dydį ir kiekius rašome į komentarus. Kaina - 30€+siuntimas, jei neatsiimat gyvai.

Užsakymas bus iki 2023.12.20

28/10/2023

Smagi kūrybinė improvizacija. Planuojame paleisti ribotą kiekį kokybiškų marškinėlių (su elastanu) į prekybą nuo lapkričio vidurio.
Kaina - 29.99€ + siuntimas.
Norintys sau ar artimiems dovanų - su dydžiu žymimės komentaruose, kad nepraleistumėt užsakymų pradžios.

19/09/2023

["ŠERNAS, BENZAS IR ASFALTAS" INDIJOS DIENORAŠTIS, VOL. 7]

Leh-Tanglang La- More plans-Sarchu (250 kms/7 hrs)
Sarchu/Baralacha Pass-Manali (220 km/8 hrs

Ryte sužinome, kad perėjose pradėjo kristi sniegas. Pagal planą kita nakvynė turi būti Sarchu slėnyje. Bus labai šalta, gali snigti, galim užstrigti 2-4 dienom, sako gidas. Greitai primetam, kad reikia forsuoti situaciją ir per šiandieną įveikti 2 dienų atstumą. Kaip sakė vienas šernas, "Dakare ir po 700km per dieną sus**a, ir NIEKO!". Patikim :)
Pirma atkarpa s**asi gan lengvai, tačiau bekylant į pirmąją 5+ km perėją, Tanglang La, ima daužyti kruša. Iš pradžių - egzotika, po to jau - no erotica. Stojam apsirengti, lėtesniu tempu judam toliau. Leidžiamės įblygumas, įdomiu pavadinimu - More Plains. Lygus, horizontą siekiantis kelias, kur taip nuobodu, jog akys lipte limpa. Važiuodamas rėkiu šalme, dainuoju, stoviniuoju ant motociklo kojelių, vedu monologus. Sustoję papietauti sutinkame kitą grupę, kuri juda iš Manali. Maždaug 7-8 val. kelio, sako nuo tos pusės atriedėjęs seniokas. Nors jau esame atsipurtę tiek pat, motyvacijos nėra daug. Kaupiamės, įtempinėjame ir atleidinėjame užpakalines bulkas, judame.
Netrukus pravažiuojame šiai dienai planuotą stovyklą. Baltos palapinės vėjo kedenamame slėnyje. Jei čia naktį pasnigtų ar nutiktų pūga - kaput! Pradeda lyti. Dideli lašai monotoniškai barbena į šalmą. Plonas pirštines keičiame storomis, nes pirštai stingsta nuo šalčio. Dedamės šiltesnę aprangą ir apsaugas nuo lietaus. Greitis krenta iki 35-50 km/h, nes danga slidi, posūkių ir žvyro daug. Kertame Baralacha Pass, po jos prasideda įspūdingas, 21 posūkio serpantininis nusileidimas, pavadinimu Gata Loops. Viename iš posūkių - milžiniškas kalnas plastikinių butelių. Kaip vėliau sužinome, ten neva tai yra altorius toje vietoje nuo troškulio mirusio vairuotojo šmėklai ir kiekvienas pravažiuojantis ten palieka po buteliuką.
Kilometrai dyla lėtai, kūno nebesijaučia, susitapatini su keliu, motociklu, kalnais. Tampi viskuo ir niekuo. Pradeda temti, pradideda "mirties kelias" iki saugaus pogulio. Akinančios priešakinės šviesos, lenkiantys sunkvežimiai, iš darbųbbe atšvaitų einantys žmonės, į gardus varomos avys, einančios karvės, risnojantys arkliai, stovintys asilai ir rujojantys šunys... negaba to - staigūs posūkiai, gilios balos, bekelės atkarpos ir statūs skardžiai... 3 valandas braunamės pro šitą pragarą, kol galų gale pasiekiame nakvynės vieną. Šiandien važiavome 17 valandų. Krentame ant krėslų ir į viršų keliame padavėjo atneštus alaus butelius! Visi gyvi, visi sveiki, visi pavargę, bet laimingi ir degančiomis akimis.
Ponios ir ponai, tai buvo viena įspūdingiausių kelionių motociklu mano gyvenime! Visiems rekomenduoju šiaurinę Indiją!

16/09/2023

["ŠERNAS, BENZAS IR ASFALTAS" INDIJOS DIENORAŠTIS, VOL. 6]

Nubra/Shyok/Pangong Lake (150 kms/6 hrs)

Nubra slėnis - puiki vieta geram pasivažinėjimui. Čia rasite visko - plačių asfaltuotų kelių ir siaurų vingiuotų keliukų, tiesių, gerai suplūktų žvyrkelių ir dulkėtų, klampių atkarpų. Nuotaika gera, kilometrai renkasi greitai, kol neįvyksta incidentas su vietiniais. Dar kelionės pradžioje mus įspėjo, kad kelyje reikia saugotis 3 rūšių veikėjų - fūrų vairuotojų , tuk-tukų ir "pavežėjų", čia vadinamų "contract carrier". Vienas tokių įkyriai blokuoja kelią, neleidžia lenkti, kol galų gale viskas baigiasi vieno iš šernų kritimu į dulkes. Vėliau situacija rutuliojasi žaibiškai - šernas, atrodantis kaip koldūnas, kelias iš dulkių, ir pradeda aiškintis su iš mašinos iššokusiu dušmanu. Kitas šernas ištraukia dušmano autoraktelį ir numeta dykumon, kad per greit neišvažiuotų. Prisirenka žioplių iš keliu važiavusių autobusiukų. Dušmanas čiumpa akmenį, grasina jį mesiąs į motociklus, tad yra pavaišinamas keliais bliz niuksais. Aviator akiniai pateisina savo pavadinimą ir skrenda šalin. "Apklausos protokolas" išrašomas ir ilgiausią nosį turėjusiam ir ją į ne savo reikalus kišusiam prašalaičiui iš keleiviniu busiuko. Galutinis rezultatas - Indijos dušmanai vs Šernai 0:2. Sėdam ir judam toliau. Reikia atkreipti dėmesį, kad vėliau ne kartą stojom, tas pats dušmanas mus lenkė, mes jį vėl lenkėm, problemų su kelio davimu nebekilo. Gabūs mokiniai.
Šios dienos tikslas - Pangong ežeras. Vienas iš kelionės dalyvių, šio dienoraščio autorius, nus**a ne ten ir finale turime situaciją - visi jau stovykloje, o 1 raiderio nėra. Temsta, telefono baterija 9%, ryšio nėra. Patirties ir sveikos nuovokos dėka pavyksta atsekti prieš 30 km klaidingai padarytą posūkį. Lėtai judu tamsoje ir galų gale sutinku manęs ieškoti išvažiavusį kelio kapitoną. Ramu!
Virtuvės kampe užmatę bulvių maišą šernai iškart primeta šio vakaro "a la carte" meniu - keptos bulvės su česnakais, svogūnais ir likusiais šerno konservais! Pasiraitoję rankoves kimbam į darbą ir po valandėlės mėgaujamės wok keptuvėse iškeptomis bulvėmis.
Nameliai - patys prasčiausi, kur teko nakvoti visos kelionės metu, bet kai esi pavargęs - nedvejoji!
Kitos dienos kelionė maršrutu Pangong Lake/Changla pass/Leh (150 kms/ 6 hrs) nebuvo kažkui ypatinga. Nebent tuo, kad 2 šernai išlėkė anksčiau apsirengę tik džemperius, tad Changla perėjije sušalo į ožio ragą. Reikia pastebėti, kad dulkės, vėjelis, šaltukas daro savo - Coldrex/Fervex/Gripex vartoja jau 5 šernai iš 9.
Vakare išeinam į apsipirkimą - dar dovanų, dar suvenyrų, dar kažką sau. Nors yra kažkokia šventė ir šiandien neparduodamas alkoholis, bet viename restorane suderam dėl prekybos iš po stalo. Pavalgom, susmeigiam visą baro turėtą alų, kurį pila į arbatos puodelius, dar 50 vienetų stipraus alkoholio ir gulam, nes turim ambicingą planą rytojui - bandysime spurtuoti ir apjungti 2 dienų maršrutą į vieną dieną.

15/09/2023

Sveiki.
Pralėkėm 2 dienas, šian jau suksis 3-čia - nu bet baisiai tingu rašyti post'ą :)
Kaupsiuos tą padaryt vakare, stay tuned!!!
P.s. Stories kažkiek juda.
Primenu, kad norintys sekti ir video stories iš kelionės (po10-15 per dieną!!!) - stebi situaciją šiame Instagram profilyje:

https://instagram.com/tomastracevskis?utm_source=qr&igshid=NGExMmI2YTkyZg%3D%3D

13/09/2023

["ŠERNAS, BENZAS IR ASFALTAS" INDIJOS DIENORAŠTIS, VOL. 5]

Kargil-Dras (Optional)-Lamayuru-Leh (330 kms/10 hrs), 100% metal road

Visa diena - vien asfaltas. Dras išbraukiam, važiavimo ir taip per akis. Iki Leh driekiasi naujai išasfaltuoti ir kokybiški serpantinai. Pasakysiu paprastai - kokios dar alpės, kokie dar transfagarašanai ar transalpinos?! Po kelių metų visi kelių darbai šiame regione bus baigti ir, manau, šios vietovės bus "must visit" kiekvienam moto-kalnų mylėtojui. Jei esate bent 2-3 kartus vykę su motociklais į Europą, tai jau turėtumėt būt jos atsivalgę. Neabejodami rinkitės Indijos šiaurę!
Keletas žodžių apie vietinę kelių tiesimo sistemą. Iš pradžių pakeles nutūpis tūkstančiai žmogiukų su plaktukais, kurisis jie skaldo akmenis į smulkią skaldą. Tada skalda beriama ant kelio, plūkiama, šalia kelio statomos atraminės sienelės nuo griūčių. Tada asfaltuoja, o po pusmečio ar metų - ženklina ir stato metalinius barjerus ant skardžių. Galvoje viena mintis - kai jie bsigs savo epinius kelių tiesimo darbus ir šita milijoninė darbuotojų minia padės plaktuką ir sės prie klaviatūros...kas bus?
Pasišvilpaudami atlekiame iki Leh, max paimtas greitis tiesiojoje nuo kalno buvo 112 km/h.
Nusiprausę važiuojame iki miesto centro. Palyginus su vakar - OH, WOW!!! Kašmyras, sidabras, brangakmeniai, suvenyrai... Kašmyrinės skaros - nuo 1500 rupijų, sidabrinės spyrankės - nuo 3500 rupijų ir t.t. Nors girdim imamo giedojimą, bet yra ir alaus, ir stipriau. Ramu, gulam!

Leh/Khardungla Pass/ Nubra valley(130 kms/6 hrs)

Savotiška kelionės kulminacija, nes šiandien turime pasiekti Khardungla Pass - vieną aukščiausių mototransportu įveikiamų perėjų (~5400m). Vingis veja vingį, truputį vėsta, o kas liečia orą, tai smaugia jau ženkliau. Po kelių valandų mes jau vietoj. Kaip dažnai nutinka - kelionė būna kur kas turiningesnė, nei pats tikslas. Anyways, varnelė "bucket list'uose" uždėta ir imame leistis super smagiais serpantinais žemyn. Įvažiuojame į milžinišką Numbra slėnį. Gražūs, horizontą siekiantys vaizdai. Dar aplankome slėnyje esančią 33m aukščio Budos statulą.
Nakvynė - palapinėse. Viskas nauja, tvarkingai įrengta. Gera ir vakarienė, kurios metu net gauname bulvyčių fri!!! Beje, įdomi stovyklos politika - 23 val. išjungia elektrą ir wi-fi. Ramu, visi sukrenta miegot kaip pagal komandą :)

11/09/2023

[ŠERNAS, BENZAS IR ASFALTAS" INDIJOS DIENORAŠTIS VOL. 4]

Jispa- Shinkula Pass-Purne-Padum (170 km/8 hrs), 70% offroad-30% metal road (asfaltas)

Rytas. Einam pusryčiaut. Pasiūlo po paplotėlį ir 1 toastą su sviestu ir uogiene. Geta žinia - extra omletas po 150 rupijų. Kertam ir sėdam ant ratų!
Pradžia - sklandi. Visi jau apsipratę iš po vakar, smaugia leteną kiek eina. Keli netrukus pagauna "Supermeną" (kai pataikai į kelias duobes paeiliui ir motociklas išmeta iš balno, laikais tik rankomis už vairo). Netrunkam pasiekti Shinkula Pass. Aukštis smaugia, kvėpuoti vis sunkiau. Nenuostabu - aukštis čia yra apie 5000 m. Pajudame ir netrukus - pirmas skaudesnis kritimas. Vienas iš šernų pagauna akmenį, po kurio seka dulkėse nematomos duobės, motociklas gula ir slysta keliu. Žalos santrauka - sumušta koja, keli nubrozdinimai. Viskas juda, viskas veikia, skausmas pakenčiamas, važiuoti gali. Motociklui - lempos nebėr, 1 apsauginis lankas užlinkęs, kažkas laša, sulinkęs vairas. Mus pasiveja džipas su mechaniku, viską pataisome priemonėmis "vulgaris" - lempą išimam, vairą atlenkiam, lankas gauna gerų pyzdy nuo kūjo, o laša, pasirodo, lanke buvęs kondensatas. Ready to go! Tą dieną apturime dar 2 kritimus, bet vadovėliniai - be žalos technikai ir kūnams.
Atvykstam į nakvynės vietą. Nepalietiško stiliaus viešbutis ir žmonės. Kambariai kalti dailylentėm. Pastebėjom, kad tai - aukšto lygio ženklas.
Ryšio nebeturime, dėl to stringa bendravimas su šeimomis, turinio kėlimas į soc mediją. SIM korteles čia parduoda tik su Indijos pasu. Tiek to. Einam į barą. Baras - vienas. Alus - vienas (Godfather, 8%, saldus, kaip dynia). Bare stiprus alko - tik local brands. Užsakom 8 po 60ml degtinės. Pilstytojas iš dubenėlio su vandeniu ima sidabrinę čierkelę ir uoliai bei sklidinai matuoja. Užsipilam Mountain Dew. Sakau barmenui - "Now you can call your place - cocktail bar"!
Viešbuty - nemažai užsieniečių. Pagrindiniai personažai - lenkų grupė, kopianti į kalnus, ir bričių grupė, važiuojančių motociklais. Lenkų gidas vakare papisa protą, kad netriukšmautume foje, lauždami butelį su lašiniais, nes "ryte labai anksti išeinam į kalnus". Ok, pasitylinam garsiakalbius. Kitą rytą 7 val. mes jau pusryčiaujam, 7.30 val. pasirodo "anktyvo" kopimo į kalnus lenkų grupė. Pasitinkam plojimais ir juoku. Dabar jau jie pisa protą padavėjams dėl kavos, omletų ir t.t. Na, kaimynų klasika. Kita grupė - 55-65 m. amžiaus britės, važiuojančios motociklais. Dienos metu jas aplenkėm - vos judėjo. Nesistebiu. Paklausus apie patirtį, viena sakė, kad prieš kelionę turėjo 13 valandų praktikos. Ta pati, kuri, pasirodo, jau krito, skauda šonkaulius ir suteipuotas riešas. Įpilam jai dvigubą degtinės, neatsisako. Crazy.
Land of Wisdom: "Peep, peep - don't sleep".

Padum-Rangdum-Suru valley-Kargil (230 kms/ 8 hrs), 30% offroad-70% metal road

Kelias, atrodo, ne toks sudėtingas - galima atsipalaiduoti ir pasimėgauti vaizdais. Iš po vakar išmoktos esminės pamokos - pavojingiausi kelio ruožai yra palaida, šviežiai supilta skalda arba dulkės/purus smėlis. Pastarasis yra labai minkštas, klampus, kyla neaukštai ir palei kelio dangą sukuria tokį žemą rūką, per kurį sunkiai matosi akmenys ir duobės. Būtent taip ir įvyko pirmasis, aukščiau aprašytas incidentas. Beje, dulkių yra ištisi kamuoliai, kemšasi nosis, gerlė, akys. Akių lašai - būtini! Taip pat - labai džiūna ir skilinėja lūpos.
Per pietus stabtelim knaipėj. Maistas mimimalistinis, bet turi itin spartų wi-fi!!!! Atvyksta kažkoks lokal celebrity su Triumph 1200cc. Jį lydi džipas su fotografu ir operatorium. Paplepam ir jis išjuda. Nusprendžiam jam duot pauostyt lietuviškos subinės. Suformuojam "smogiamąjį penketą", kuriam vadovauja pirmą kritimą pagavęs šernas be lempos. 411cc geldos išmaudo celebrity su 1200cc, iš džipo komanda jam rėkia, kad jis laikytų tempą, celebrity rėkia, "no go, no go". Smagu!
Po pietų įvyksta techninis gedimas - įtariam, kad subyrėjo greičių dėžė, įjungus bėgį ir duodant gazo motociklas nereaguoja. Renkamės tarp versijų, kad sugedo sankaba arba subyrėjo greičių dėžė. Vienas iš šernų autoritetingai pareiškia, kad jo tėvas turi servisą, todėl jis tikrai žino, kad čia problema su greičių dėže. Ant tų žodžių privažiuoja automobilis ir mandagiai pasiteirauja ar čia - ne mūsų. Rankoje - nutrūkusi grandinė :) Kaip tik privažiuoja mus lydintis busas, iššoka mechanikas ir kol surūkoma cigarilė - viskas sutvarkyta!!!
Lekiam toliau. Šernai prisiperka pilnas kišenes čiulpinukų ir dalina juos pakelės vaikams, kurie iš tolo išgirdę motociklus šoka ant kelio, tiesia rankas high five, mojuoja! Smagu!
Kraštovaizdis keičias, daugėja drėgmės, vis dažniau važiuojame medžių giraitėmis. Vakare pasiekiam Kargil miestą. Nusiprausę ir užkandę paimam 2 autobusiukus, palekiam iki miesto centro. Atstumas 6-8 km į vieną pusę. Autobusiukai laukia mūsų apie valandą. Centras - nykus, islamas, skurdžios krautuvėlės, alaus nėra. Nusiperkam atsigert, pistacijų ir grįžtam. 1 autobusiuko su nuvežimu-parvežimu ir 1 val. palaukimu kaina - 800 rupijų.
Ryt laukia kelionė link Leh.

P.s. Stories ir post'ai gali būti retesni, nes paromis nėra ryšio.

P.p.s. Primenu, kad norintys sekti ir video stories iš kelionės (po10-15 per dieną!!!) - stebi situaciją šiame Instagram profilyje:

https://instagram.com/tomastracevskis?utm_source=qr&igshid=NGExMmI2YTkyZg%3D%3D

09/09/2023

[ŠERNAS, BENZAS IR ASFALTAS" INDIJOS DIENORAŠTIS VOL. 3]

Kelionė į Manali, kur mūsų laukia motociklai, prasideda! Ryte visi renkasi gan tiksliai, Delis jau užp!sęs, noris judesio. Pirmas darbas - bagažas. Turim 9 tašes po 20-25kg, jas pakuoja indišku stilium - ant stogo!!! Pirmas bandymas - bagažas atrodo kaip V raidė. Tai reiškia, pirmas posūky - jokio bagažo :) Pareikalaujam extra virvės, didesnio brezento. Galų gale, vadovaujant "problemų sprendėjui, o ne kelėjui" Šarui, bagažas stoja į A raidę ir pilnai uždengiamas brezentu.
Pajudam. Bajeris veja bajerį, decibelai muša stogą. Trakši prasukinėjamos DANSKA vodkės kamšteliai, pokši alus. 5 tokios torpedos pataiko į šernų laivo korpusą, einam į dugną. Pora valandų klasikinio vyrų pokalbių šou "Gerbi mane ar ne? Kas čia pyderas? Tai patylėk, esi laisvas! Aš visada su jumis iki galo!", pažiūrime trūkinėjančia kašio transliaciją (kas laimėjo?), stabtelim pavalgyti ir kai atrodo, kad beliko 100 km, pajuntame visą kalnų rūstybę. Dėl nuošliaužų ir griūčių likusius 100 km įvekiam per beveik 5 valandas!!! Reziumuojant - reikėjo važiuiti agentūros užsakytu "overnight VOLVO bus" - matėm pro langą vieną, atrodė komfortiškas, modernus + naktį išvengia spūsčių.
Galų gale - viešbutis. Visai padorus ir paslaugus. Maisto neduoda, tad atsišaunam šernienos konservų, imam ant iešmo lašinių paltį, užgeriam čierka ir krentam.
***
Rytas pasitaiko gražus ir saulėtas. Nusimato apie +25C.
Trydos situacija pusėtina, s**a 2 iš 9.
Pusryčiai ok, mūsų kelionės organizatorius Sunil praneša, kad motociklus atvarys iki pat viešbučio. 11.30 pasigirsta dūzgimas, į vidų rieda mūsų mocai. Smagu.
Susitvarkom finansus, dokus, išklausom briefing'ą ir šokam į balnus. Mocai nėra maži, gan komfortabilūs, gan minkšti, gal tik galios kūdai, bet gal tik į naudą.
Pirmos dienos važiavimas - 100km/4 val.
Pirmas ilgesnis sustojimas, perlaužiam kelis šalto, bet saikingai. Kitame sustojime pavalgom. Atrodo ne super higieniškai, bet viduriai lyg atlaiko. Kas liečia važiavimą - yra karvių, varomos avių bandos, kai kur prasmegęs kelias. Visgi didžiausia grėsmė - užsimiršti ir pradėti važiuoti ne ta juosta, nes eismas Indijoje vyksta priešinga linkme. Gidas minėjo, kad prieš tai buvusioje lietuvių grupėje vienas būtent taip ir patyrė avariją.
Važiuojame mėgaudamiesi tyla ir savomis mintimis. Po 3 parų kaukimo - gera pailsėt. Pakelėse daug stendų su inspiracijomis, pvz.:
"Be kind to all kinds, not only humankind"
"Safety is a state of mind"
"Better be slow that sorry"
Nakvynės vieta - palapinių miestelis giliame upės slėnyje. O šalia - kalafiorų laukai :) Palapinės komfortiškos, su lova, patalyne, elektra, tuoaletu ir karšto vandens kranų.
Permalam dėžę alaus, butelį Becherovka, suvalgom sočią vakarienę ir gulam.
Ryt išvykstam 9 ryte, laukia 60km asfalto ir 110km bekelės, planuojamas ride laikas - 8 val.

P.s. Primenu, kad norintys sekti ir video stories iš kelionės (po10-15 per dieną!!!) - stebi situaciją šiame Instagram profilyje:

https://instagram.com/tomastracevskis?utm_source=qr&igshid=NGExMmI2YTkyZg%3D%3D

07/09/2023

["ŠERNAS, BENZAS IR ASFALTAS" INDIJOS DIENORAŠTIS VOL. 2]

1€=85-90 rupijų
Važiavimas motociklais prasideda rugsėjo 8 d.

Prieš kelionę motociklais po Himalajus turime kelias dienas Delyje. Numigę 4 valandas bandome indiškus viešbučio pusryčius. Kaip jau ir minėjau, viešbutis 5/10. Užsisakant pusryčiai buvo įvardinti kaip "better quality", bet nesu tikras. Na, bent jau valgomi.
Lauke +35C, šokam į tuk-tukus (kaina 100-250 rupijų, 1-3€) ir stačia galva neriame į vietinę transporto pasiutpolkę. Po šimtus kartų iššauktų "aa, ble!" ir kitų nuostabos/pavojaus šūksnių, atvykstame iki vienos didžiausių Indijos mečečių - Jama Masjid. Beje, kad ir kaip pavojingai atrodo vietinis eismas, bet per kelias paras nematėme nei vienos avarijos ar partrenkto žmogaus.
Išlipę esame apsupami elgetaujančių vaikų minios. Lėtai braunamės pirmyn. Iš kažkur atsiranda švariau atrodantis vietinis, prisistatantis kaip "poor hungry guy who will help you" (kaip vėliau pastebėjom - su išmaniuoju laikrodžiu ir mobiliu telefonu). Paimam jį gidu. Pirminis planas - jis mus nuveda nusipirkti kelnes, kad galėtume užeiti į mečetę. Viskas baigiasi tuo, kad didžioji dalis iki mečetės ir negrįžom, bet:
-nutūpėm 5* viešbučio kiemely ir pažiūrėjom kašį (Erdinger maži buteliukai, po 400 rupijų (4.5€);;
-apsipirkom papuošalų parduotuvėje (Indija žymi sidabru);
-vyriausybinėje turizmo agentūroj (kas neva tai garantuoja sąžiningą kainą) įsigijom turistinę kelionę busiuku iki Tadž Mahal + gidas + pietūs. Sumokėjom po 5500 rupijų (60€)/žmogui (nors viešbuty siūlė kažkokį "pusbrolio" variantą už 3300 rupijų);
-pasiėmėm vietines SIM, 1.5 GB/dienai +50G mėnesio extra, 1000 rupijų (11€).
Gidui už pusdienę atmetėm 2500 rupijų (28-30€), nors jis kažką vapėjo apie 100USD. Kaip pasakė vienas iš šernų, "bybį, o ne šimtą baksų!" Bendrai paėmus - gidą/miesto žinantį žmogų turėti verta.

Kitą dieną lekiam iki Tadž Mahal. Daug nesiplėsiu, bet:
-kelionė autobusiuku į vieną pusę trunka 4-4.5 val.;
-ekskursija vietoje trunka 2-3 val.;
-suvenyrų pardoje vertas dėmesio "Agra stone", naudojamas juvelyrikoje;
-ar verta aplankyti Tadž Mahalą? Taip, būtinai.

Pirminis planas buvo vykti iki Manali, motociklų bazės, viešuoju "overnight Volvo bus", bet nusprendėm sumažint egzotiką ir pasiėmėm privatų autobusiuką, 6500 rupijų/žmogui. Visgi laukia 550km/12-18 val trukmės kelionė iki Himalajų papėdės. Beje, bagažas eis ant stogo! :)

P.s. Primenu, kad norintys sekti ir video stories iš kelionės (po10-15 per dieną!!!) - stebi situaciją šiame Instagram profilyje:

https://instagram.com/tomastracevskis?utm_source=qr&igshid=NGExMmI2YTkyZg%3D%3D

05/09/2023

[ŠERNAI RAUNA Į INDIJĄ DIENORAŠTIS. Vol. 1]

Atrodo, kad taip laukta kelionė, skaičiuotos likusios dienos ir valandos, bet sekmadienį, kelionės išvakarėse - neramu ir nesimiega. Galvoje s**asi mintys apie šeimą, galimas rizikas, pasiruošimą.
Pirmadienis - dar kartą viskas sutikrinama ir jau pakeliui į oro uostą. Stoty dar susirenkame šernus iš pajūrio, pertrenkiam po didelį kompleksą McDonald's ir jau matuojamės progines kelionines maikes prie check-in į Varšuvą. Į skrydį pakyla 9 iš 12 planavusių šernų. Viskas dėliojasi sklandžiai iki tašės, kurioje sudėtos adaptacinės priemonės (lašiniai, svogūnai, konservai), svėrimo -27.9kg! Po trupos reorganizacijos svorį išmėtom iki 20.7kg ir ramiai sriūbčiojam alų. 2 kaušai - ir Varšuva. Ten laiko daug neturim, duty free įsimetam po 3L (nes galima - po 2L) alkoholio ir šokam į Delio skrydį. Už proviziją atsakingi šernai į saloną dar parūpina 5 porcijas "pierohi", kurie su 1L degtinės sprogsta dar lėktuvui nepakilus. Dar - vegetariški skrydžio pietūs, po porą raudono vyno stiklinaičių ir alaus, mini konfliktas su personalu, iš jų pusės grasinant ankstyvu išlaipinimu Afganistane, ir šernai jau sugulę. Reikia pastebėti, kad dėl naujos skrydžių linijos atidarymo per Stambulą, lėktuvas buvo pustuštis, tad visi gavo po ištisą eilę. Amerika!
Skrydžio trukmė - 7 val. Beje, keistas laiko skirtumas tarp Vilniaus ir Delio - 2.5 val.
Nusileidę gaunam siurprizą - trūksta 4 iš 9 registruotų bagažų! Galų gale bagažas atsiranda "oversized" skyriuje. Apie 04.30 val. išlendam į lauką. Atrodo, kad lauke įjungta orkaitė - kaitina iki +30C. Šokame į mini autobusiukus ir stačia galva neriame į indiško eismo chaosą, kuris net tokį ankstyvą rytą - itin intensyvus! Pakeliu parūpiname šalto alučio, registruojamės į viešbutį, kuris akivaizdžiai atitrūkęs nuo "kokybės-kainos" parametro ir krentam ilsėtis. Po kelių valandų miego laukia pirma pažintis su Indija!

P.s. Primenu, kad norintys sekti ir video stories iš kelionės (po10-15 per dieną!!!) - stebi situaciją šiame Instagram profilyje:

https://instagram.com/tomastracevskis?utm_source=qr&igshid=NGExMmI2YTkyZg%3D%3D

27/08/2023

Lieka savaitė iki kelionės pradžios.
Svarbiausia - susižiūrėti popierius, nes šis momentas gali labiausiai atsirūgti.
1. Pasas, galiojantis bent 6 mėnesiai nuo atvykimo į šalį - check!
2. Indijos eViza - užsipildom dokus online, išduoda per ~5 dienas. Sumokėjom po ~100€, bet panašu, kad apsipisom ir paėmėm daugkartinę, o reikėjo - 30 dienų galiojančią, kuri kainuotų ~30€. Bet ne faktas, po to jau tingėjom tikrinti. Check!
3. Tarptautinės teisės (užsakomos GYVAI Regitroje, padaro per ~5 dienas, kainavo gal 8€) - check!
4. Skiepai. Privalomų nėra, bet dariausi didžiąją dalį rekomenduojamų - hepetitas A ir B, geltonasis drugys, vidurių šiltinė, difterija, stabligė, kokliušas. Endemik skiepai kainavo ~250€.

Ekipiruotė jau sudėliota. Kitą savaitę belieka užsipirkti medicinos ir trypčioti, kaip kad vaikai laukia Kalėdų!

P.s. Primenu, kad norintys sekti ir video stories iš kelionės - stebi situaciją šiame Instagram profilyje:

https://instagram.com/tomastracevskis?utm_source=qr&igshid=NGExMmI2YTkyZg%3D%3D

01/08/2023

EKIPIRUOTĖ.

Su sąlyga, kad nesu važinėjęs nei su adventure, nei su enduro motociklais – šiai kelionei neturiu jokios reikiamos ekipiruotės, iškyrus šalmą ir plačią gerklę alui. Su antra sąlyga, kad per karantino metus objektyviai paaugo šikna, pečiai, ir pilvas - nebeturiu anei moto kelnių/džinsų, anei striukės. Tad vienas pirmųjų rūpesčių nusipirkus bilietus ir rezervavus motociklus – ekipiruotė.
Po ilgų diskusijų su adventur/enduro entuziastais ir žmonėmis, kurie jau važiavo Indijoje panašiais maršrutais, buvo nuspręsta apsistoti ties Bikeshop.lt ir jų siūlomu asortimentu.

PASIRINKIMAI.

Striukė:
CLOVER DAKAR 2 WP – norėjosi kažko universalaus, kad nebūtų per sunki ir kad gerai vėdintųsi. Jei ką, net ir į šokius kada gal nueičiau. Sportinis outfit`as visada madoj.
Šaltesnio oro atveju po striuke bus dedamas pašiltintas džemperis.
https://www.clover.it/eng/prodotti/textile-jackets_2/dakar-2_407.php #/

Nugaros apsauga:
CLOVER BACK-PRO-5 INSERT (N/G) – keičiantis amžiui ir šeimyniniam statusui, keičiasi ir apsaugos. Pirmą kartą gyvenime naudosiu nugaros apsaugą. Iš pažiūros – labai lengva ir patvari, galima įsidėti/išsiimti iš striukės.
https://www.bikeshop.lt/nugaros-apsauga-clover-back-pro-5-insert-n-g.html

Kelnės:
CLOVER GTS-4 WP – išsegamas šiltasis ir sluoksnis nuo lietaus pasirodė kažkiek perteklinis, bet nugalėjo faktas, kad jos su elastanu. Be to, komplektuojasi su striuke ir tarpusavyje susisega užtrauktuku. Bei, kas labai svarbu šernui – su dviem sagom, tad sagos „neatsišauna“, kai atsisėdus ant moco pilvas ima reikalauti extra ervės, kaip ir dera extra statusui.
https://www.clover.it/eng/prodotti/textile-pants_7/gts-4-wp-pants_364.php #/

Plonos pirštinės:
KNOX ORSA OR3 TEXTILE MK3 GLOVES – užsidedi ir jauti, kad zjbys. O ir atrodo, kaip kyborgo rankos dalis, tad indusams dar labiau sustiprinsim nužengusių nuo dangaus įspūdį.
https://www.planet-knox.com/product/orsa-textile-mk3-gloves-or3-black/

Šiltos pirštinės:
DANE ARDEN. Iki šiol atsimenu situaciją, kai keliaudami po Europą Italijoje pakilome į kalnus ir kažkur aplink Livigno kurortą temperatūra iš +25C tapo +6C. Rankos ėmė riestis į ragą, net movėm jas į polietileninius maišelius, kad nepūstų vėjas. Tad šį kartą – šiltos, patogios, kvėpuojančios.
https://www.dane.eu/en/product/104131

Batai:
INFINITY 3 GTX – visada norėjosi batų, kad ir saugiai važiuot galėtu, bet kad ir barų duris „iš kojos“ atidarinėti galėtum. Žinoma, persipynė keli kriterijai – saugumas, neperšlampantys, kvėpuojantys ir kad būtų lankstūs/patogūs. 4 x check!
https://www.tcxboots.com/lt/en/adventure/infinity-3-gtx---black-20179T7152G001.html

Lietaus apranga:
CLOVER WET PANTS PRO - kaip sakė pardavėjas, tai yra totalus pastarųjų metų lietaus aprangų bestseller`is. Lietaus žadėjo daug, cituoju vietinį – “Chances of rain fall remains very high as this area comes under rain shadow area”. Tad čia nusprendžiau nejuokauti, nes šlapi pautai niekaip nekoreliuoja su smagia kelione. Striukės kompplekte yra neperšlampamas sluoksnis, kuris dedasi po arba ant striukės. Kelnėse yra neperšlampantis sluoksnis, bet PO kelnėmis. Tad pasiėmiau dar ir nepešlampamą sluoksnį ant kelnių.
https://www.clover.it/eng/prodotti/accessories_11/wet-pants-pro_343.php #/

Termo apatiniai:
HEVIK Technical Layer -dienos temperatūrą žadėjo 10-25C, na o naktį gali pakristi ir iki -5C. Tad termo – be kalbų. Konsultantas pasakojo istoriją, kaip su šiais termoapatiniais 2 savaitės rai-ė maroke, kur nelabai buvo progos juos praskalbti. Kelionės pabaigoje jie vistiek neturėjo blogo kvapo. IŠŠŪKIS priimtas, termakas iš po Indijos keliaus tiesiai į saloną, uostysim kartu 😊
https://www.hevik.com/clothing/technical-layer.en/Long-Sleeve-Technical-Shirt-.-HUW01-

Antpirštinės ir antbačiai:
HEVIK – jei tikrai bus daug lietaus, verta nepagailėti kelių dešimtinių extra apsaugai.
https://www.hevik.com/clothing/waterproof-clothing.en/Waterproof-Glove-Covers-.-HCW100
https://www.hevik.com/clothing/waterproof-clothing.en/Waterproof-Shoes.Boots-slash-Covers-.-HAC214R

Keli video reportažai iš matavimosi kabinos - jau netrukus, Instagram profilyje :)
https://instagram.com/tomastracevskis?utm_source=qr&igshid=NGExMmI2YTkyZg%3D%3D

31/07/2023

Šernai rauna į Indiją!!!!

Bet apie viską iš pradžių…
Keletą kartų motociklais skersai ir išilgai išmaišius Europą atėjo suvokimas, kad šiame kieme viskas jau daugiau ar mažiau aišku. Prieš keletą metų į mano organizuojamus viešus pokalbius/pasakojimus apie keliones ir motociklus „Born to Ride“ atklydo įdomi publika, kuri pasidalino labai egzotiškais įspūdžiais apie jų kelionę po Himalajus, Indiją. Tas pasakojimas man paliko itin didelį įspūdį. Beje, tos chebros kelionės video rasite čia – tikrai vertas jūsų 30 min laiko:
https://www.youtube.com/watch?v=cXvOM0hQyZY&t=1661s

Ta pasėta indiška sėkla vis stiprėjo, brendo ir galų gale mintis tapo kūnu! Tai oficialu - rugsėjo pradžioje 12 šernų kelia iltis į Indiją, kur šturmuosime Himalajus!
Planas toks: Delis-kelionė naktiniu autobusu į Manali-10 parų kalnuose su mocais-Delis.
Kultūrinsimės, valgysime gatvės maistą, triesime pasigavę "Delhi Belly", žiopčiosime nuo deguonies trūkumo šturmuodami Khardung-La perėją su motociklais, šalsime ir melsime aušros kalnų palapinėse...vienu žodžiu - gyvensime! Kada dar, jei ne dabar???

Kelionės post`ai ir foto bus keliamos čia. Jeigu norite sekti video istorijas, sekite mano paskyrą Instagram šiuo linku:
https://instagram.com/tomastracevskis?utm_source=qr&igshid=NGExMmI2YTkyZg%3D%3D

ALL IN!!!
P.s. Jei kas keliavęs anuose kraštuose ir turi gerų patarimų – rašome į komentarus arba PM.

03/04/2023

Sveiki.
Primename, kad šį vakarą turime pasakojimą apie vieną seniausių moto renginių Lietuvoje - "Kelionė aplink Lietuvą!". Jei jūs:
a) esate bent kartą dalyvavę šiame renginyje;
b) nesate dalyvavęs, bet norite daugiau sužinoti ir sudalyvauti;
c) mėgstate motociklizmą ir neturite planų šiam vakarui;
mes laukiame jūsų O'Learys Vilnius nuo 18.30 val.
Bus smagu ir įdomu :)

Staliukų rezervacija https://lt.olearys.club/akropolis/

Dar vienas pasakojimų vakaras - balandžio 03 d. Renginio pradžia 19.15 val. Vakaro svečiai - Gediminas Banevičius ir Tomas Paura Lietuvos Enduro Klubas. Kalbėsime apie 20 m. jubiliejų šiemet švenčiantį renginį - "Kelionė aplink Lietuvą! APL2023". Nuotykius, dabartį ir ateities planus. Daugiau apie renginių ciklą https://fb.me/e/LTwR2sP5
Renginio moderatorius Gerasvedejas.lt
Staliukų rezervacija https://lt.olearys.club/akropolis/