08/05/2020
Pasikartokim Vilnių.
ŠACHMATIŠKAS PASIVAIKŠČIOJIMAS
Dabar tikrai keistas laikas. Atrodo, kur bepasisuksi, ten klausimų daugiau nei atsakymų. Štai lekiu senamiesčio gatvėmis, užsuku tai į vieną, tai į kitą kiemą pasisveikinti – juk senokai besimatėme, ir tik žvilgt – ogi namo dekoras suliniuotas tarsi šachmatų lenta (1 nuotr.). Niekada jis man anksčiau neužkliuvo – XVIII a architektas Jonas Kristupas Glaubicas čia stovėjusį namą perstatė į rūmus, per savo gyvavimo istoriją juose pagyveno bene 4 didikų šeimos, šiandien paminimas net 3 vardais, apipintas legendom, o dabar regiu fasade šachmatų žaidimą primenančius kvadratėlius. Sakysit, smulkmena. Bet užtenka tik paeiti kokį 100 m iki šiandien populiaraus parko (vėlgi vadinamo ne vienu vardu), šiek tiek pasivaikščioti ir prieš akis tikra šachmatų lenta – patiesta ant žemės, tik figūros kol kas nurankiotos(2 nuotr). O jos ir ne tokios mažos buvo. Gal esate čia nusifotografavę?
Būtų visai smagu čia sužaisti kokią partiją. Tik nėra su kuo. Pastoviu, parymau ir grįžtu į senamiestį. Tiek to. Pasivaikščiosiu dar, kol žmonių vos vienas kitas kažkur tolumoj prašmėžuoja. Bet ir vėl – gabalėlis jau perrinktos, bele kaip sumaišytų langelių lentos spraudžiasi iš po namo pamatų, žemyn nustūmusios net įėjimo dureles ( 3 nuotr). Žinau žinau, ten, kitoje namo pusėje, yra gražiausias itališko renesanso kiemas. Kadaise (XVI a) toje vietoje buvo įsteigta popiežiškoji kunigų seminarija, XVIII a pab ten stovėję rūmai atiteko Vilniaus universitetui… Ta išbarstyta lenta man pasirodė kaip nesurinktas Rubiko kubas. Vos spėju nuo jos nusisukti, po automobilių ratais visu savo gražumu, tarsi kilimas patiesta maivosi dar viena kvadratėlių plynė (4 nuotr). Netoliese dar viena – šį kart gerokai mažesnė, tarsi sostas puikuojasi ant į Vilnių užklydusių drambliukų galvų (patikėkit, tikrai tai ne vieninteliai drambliai mūsų mieste! Ir spėkit, kiek jų laiko tą balto cemento, inkrustuoto juodu marmuru, lentą?) Maži drambliukai žiemą ir vasarą stovi šalia didelių rūmų, kurių visais laikais nebrokijo nei carai, nei prezidentai. (5 nuotr). Beje, šalimais, gretimame name veikė šachmatininkų klubas. Matyt, būsiu užtikusi pačią šachmatiškos kelionės pradžių pradžią.
Keistas tas mūsų karantininis Vilnius. Suprantu, kad dabar yra tas laikas, kai žaidžiame gana sudėtingą žaidimą. Bet jei visi galvosime ir nesitaškysime į kairę ir į dešinę, gal ir laimėsime. Ir tada susitiksime. Tikiu, kad jau greitai. O jei atspėjote, kur tos šachmatiškos vietos yra, parašykit komentaruose. Gal žinote jų daugiau? Pažaiskime ŠACHMATIŠKO VILNIAUS žaidimą.
Vita
