![1931 m. pavasarį Nieries vandenys netilpo jos vagoje ir išsiliejo, apsemdami kelis Vilniaus rajonus nuo Antakalnio iki Ž...](https://img3.travelagents10.com/864/087/1099473998640872.jpg)
06/01/2025
1931 m. pavasarį Nieries vandenys netilpo jos vagoje ir išsiliejo, apsemdami kelis Vilniaus rajonus nuo Antakalnio iki Žvėryno. Vanduo pasiekė elektros stotį ir miestas liko be šviesos. Nuo tokių Nieries išdaigų smarkiai nukentėjo Katedra. Jai gelbėti ir išsaugoti ateities kartoms buvo sukurtas Katedros gelbėjimo komitetas, kuriam vadovavo prof. architektas Juliysas Klosas (Juljusz Kłos). Tais pačiais metais, rudenį, Komiteto nariai – Kazimieras Vilkus ir Jonas Pekša, tyrinėdami pastato požiemius ir tikrindami mūro būklę, aptiko siaurą tunelį, atvedusį juos prie karališkų palaidojimų. Tyrinėjant aprašant ir fiksuijant šį sensacingą atradimą dalyvavo žimiausį tų laikų savo srities specialistai. Be pomirtinių karūnų buvo rasti žiedai, valdžios skeptras ir obuolis, įkapių lentelės. Radinių tarpe įvardijama ir "nykščio storio auksinė grandinė". Šis įvykis buvo toks svarbus, kad miesto svečiai norėdami išsiųsti linkėjimus iš Vilniaus savo artimiesiems, galėjo tą padaryti nusipirkę makabrišką atviruką su jame pavaizduotais Barboros Radvilaitės griaučiais. Deja, istorinių įvykių sūkuryje insignijos dingo ir papuošalai dingo. Dar prieš kelias savaitės pasakodama "Slaptos meilės" istoriją, minėjau, jog šis radinys laukia savo atradėjo ir laiko. Tai įvyko...
Nuotrauka Renata Dunajewska .