06/07/2024
Kai 1322 m. vasarą Gediminas išsiuntė laišką popiežiui Jonui XXII, jame jis rašė apie savo pirmtaką karalių Mindaugą, kuris su visa savo karalyste buvo atverstas į Kristaus tikėjimą. Vėliau Gedimino anūkai Vytautas ir Jogaila ginče su Vokiečių ordinu dėl žemių teisinosi apie tokį Lietuvos valdovą nieko nežiną ir abejojo, ar toks karalius apskritai buvo. O jeigu ir buvo, tai valdė jis tik kokią nors sritį, o ne visą Lietuvos žemę, kurios teisėtais paveldėtojais Vytautas ir Jogaila laikė save.
O ką mes šiandien žinome apie Mindaugą, kai liepos 6-ąją dieną švenčiame Mindaugo karūnavimo – valstybės dieną.
1. Mindaugas istorijos šaltiniuose pasirodo XIII a. pradžioje kaip vienas iš vyresniųjų Lietuvos kunigaikščių, įtrauktų į Lietuvos ir Haličo-Voluinės kunigaikštysčių taikos sutartį 1219 m. Joje Mindaugas paminėtas kartu su savo broliu Dausprungu. Apie Mindaugo tėvą, kuris Lietuvoje buvo “didelis karalius”, nieko nežinoma. Manoma, kad sudarant taiką Mindaugui galėjo būti apie 20 metų. Taigi gimti jis turėjo apie 1200 m., o nužudytas buvo jau sulaukęs per 60 metų.
2. Daug istorikų dėmesio sulaukė Mindaugo valdymo metodai ir Lietuvos valstybės susidarymo aušra XIII a. Iš taikos sutarties su Haličo-Voluinės kunigaikštyste žinoma, kad Lietuvos valdymo forma buvo konfederacinė – valstybę valdė vyresnieji kunigaikščiai, riboję vienas kito valdžią ir derinę tarpusavio veiksmus atsižvelgdami į asmeninius interesus. Tačiau Mindaugas tokią iš kariaunų plėšiamųjų žygių kilusią valdymo formą pradėjo keisti ją konsoliduodamas ir sutelkdamas savo rankose. Kaip rašo metraščiai, jis nužudė arba išvijo savo brolius bei giminaičius ir pradėjo viešpatauti vienas su niekuo nesitardamas.
3. Daug diskusijų kelia Mindaugo rezidencijos klausimas. Mėginimai surasti rusų metraščiuose paminėtą “Vorutos” pilį kol kas nedavė norimų rezultatų. Vis dėlto ne viskas taip miglota. Istorikai nustatė, kad Mindaugo domenas turėjo būti pietinėje dabartinės Lietuvos dalyje ir greičiausiai apėmė dalį dabartinių baltarusiškų žemių. Užėmęs savo brolėnų žemes, Mindaugas gavo ir teritorijas apie Vilnių ir Trakus, kurie vėlesniais laikais tapo valstybės centru. Ar tokie jie buvo ir Mindaugo laikais? Vilniuje ties Pilies kalno šiaurine papėde netoli funikulieriais aikštelės buvo rasta 1259 m. datuojama grindlentė. Archeologiniai tyrimai taip pat atskleidė, kad Pilies kalne su Mindaugo valdymo laikais galima sieti ir rezidencinės pilies statybą. Nors istorikai tai labiau sieja su Gediminaičių dinastijos įsitvirtinimu, tačiau klausimas dėl Mindaugo išlieka atviras.
4. Mindaugas buvo karūnuotas su savo žmona, kurią žinome krikšionišku vardu Morta. Manoma, kad tai jam galėjo būti antra santuoka. Su Morta jis susilaukė sūnų Rūklio ir Rupeikio. Turbūt vieną iš jų 1255 m. popiežius leido Mindaugui karūnuoti ir paskelbti savo sosto įpėdiniu taip užtikrinant krikšičioniškos karalystės tęstinumą. Kitas Mindaugo sūnus Vaišvilkas veikė rusėniškose žemėse ir tapo Mindaugo politikos įrankiu santykiuose su Haličo-Voluinės kunigaikštyste.
5. Apie krikšionybę Lietuvoje po valdovo krikšto ir karūnacijos žinoma nedaug. Prieštaringi ir istorijos šaltinių vertinimai. Vokiški šaltiniai byloja apie palankias sąlygas veikti tarp pagonių, o rusų metraščiai kalba apie Mindaugo veidmainystę ir tolesnį pagonybės praktikavimą. Kaip ten bebūtų, Lietuvos vyskupija buvo įseigta ir tapo pavaldi tiesiogiai Šventajam sostui. Tai didino Lietuvos savarankiškumą nuo Vokiečių ordino. Būtent pastarojo priešiška veikla prisidėjo prie tariamo Mindaugo atsimetimo, kai Mindaugas kartu su pagonimis atnaujino karinius veiksmus prieš krikšionis. Apie tai savo laiške popiežiui kalba ir didysis kunigaikštis Gediminas.
6. Mindaugo šeimos išžudymas 1263 m. rudenį nutraukė trumpą, bet labai svarbų Lietuvos karalystės istorijos epizodą. Susidorojimo motyvai buvo politiniai, nors kartais ir mėginama įžvelgti kunigaikščio Daumanto kerštą Mindaugui už paveržtą žmoną po karalienės Mortos mirties. Daumanto žmona buvo Mortos sesuo ir jos vaikų teta. Morta paprašė sesers pasirūpinti jos vaikais – užtikrinti, kad jie perimtų tėvo valdžią po jo mirties. Tačiau sąmokslas prieš karalių šiuos planus nutraukė ir panardino Lietuvą į politinę suirutę, kurią ryžtingai nutraukė su Kernavės žeme siejamas Traidenis.
7. Mindaugo palikimas yra konsoliduota Lietuvos valstybė, kuriai reikėjo sėkmingai apginti teisę egzistuoti ir įsiterpti į Rytų bei Vidurio Europos valstybių politinę sistemą. Taip Lietuva savo egzistavimą pradėjusi kaip siaubą kelianti plėšikaujančių kariaunų konfederacija tapo svarbia veikėja Europos politiniuose sostų žaidimuose.
Su valstybės diena!
Nuotraukoje vaizdas nuo Merkinės piliakalnio. Galbūt čia buvo viena iš Mindaugo pilių?
