31/07/2014
kviečia susipažinti su Kristinos įspūdžiais iš Sardinijos!
Išgirdus pirmą kartą „Sardinija“, net neįsivaizdavau, kur ji randasi. Aš tiesiog dievinu Italiją, jos kultūrą, istoriją, žmones ir esu apkeliavus beveik pusę šios šalies, bet nė karto neteko girdėti apie šią salą. Nuvykus į Sardiniją supratau, jog nei salos nei žmonių negalima lyginti su Italija.
Žinoma, yra ir nemažai panašumų, tačiau ši sala yra visai kaip kitas
kraštas, ne veltui jis autonomiją turintis Italijos regionas.
Vien tik gyventojai kaip mat įsižeidžia, jeigu pavadini juos italais, o ne kaip jie save vadina - sardais. Jie daug atviresni, netgi kartais per daug atviri ir niekada žodžio kišenėje neieško. Gyventojai išlikę tokie pat nuoširdūs, kaip atrodo prieš tūkstantį metų, dar nesugadinti turistų. Maitinasi savo augintais ir
pagamintais natūraliais produktais ir niekur neskuba. Atvirai
pasakius, man, kaip didmiesčio gyventojai, po savaitės tai net pradėjo šiek tiek erzinti. Jeigu suprantate ir kalbate itališkai tai dar
nereiškia, kad Sardinijoje su visais susikalbėsite, nes jie turi savo,
Sardų kalbą, taip pat kaip ir savo vėliavą. Pirmą kartą pamačius jų
kabančią šalia Italijos vėliavą- likau nustebinta, nes dar neteko
matyti nei vienos panašios valstybės vėliavos. Ji man kažkuom priminė piratų vėliavas. Galbūt vėliava atskleidžia Sardinijos istoriją,
tačiau dar apie tai pasinagrinėsiu ateityje.
Kalbant apie maistą- tiesiog pasaka;) Viskas
šviežia ir natūralu- tiek svečiuose pas sardus, tiek restoranuose.
Tipiškus produktus, žinoma, geriausia pirkti jų krautuvėse, nes
prekybos centruose parduodami produktai net arti negulėję šalia jų.
Nenustebkite, jog tie patys produktai kainuos brangiau- juk šviežia,
natūralu ir ką tik nuskinta nuo medžio. Be jų firminių picų
rekomenduoju paragauti sūrį „Pecorino“, makaronai su moliuskais,
ryžiai su jūros gėrybėmis ar nepakartojamo skonio desertą- „Torrone“.
Taip pat labai rekomenduoju paragauti namų gamybos citrinų likerio
„Limoncello“ – apsvaigina labiau nei jų vasaros karštis.
Sardinijos smaragdiniai paplūdimiai nepalieka
nei vieno abejingo, jie tiesiog užburia...Nors esu atostogavus
Turkijoje, Egipte, Tunise, Ispanijoje, Bulgarijoje bet dar neteko
matyti tokių gražių paplūdimių. Labiausiai patiko saloje Asinara- nėra
tiek daug turistų, žuvytės drąsiai plaukioja palei nosį, asiliukas
draugiškai palydi 100-200 metrų. Sostinės (Kaljaris) paplūdimys šiek
tiek kitoks- pilnas restoranų ir barų, kur dienomis žmonės eina
užkąsti, atsigaivinti gėrimu ar tiesiog pailsėti pavėsyje nuo saulės
ir maudynių. Aš, pavyzdžiui, po pietų ilsėjausi vienoje iš įrengtų
lovų ant smėlio su stogu ir lengvomis romantiškomis užuolaidomis;)
Vakare paplūdimiai virsta tikra „Ibiza“, kas metrą įrengtuose baruose
skamba muzika, žmonės šoka ant įrengtų scenų, smėlio at net jūroje.
Manau, kad Sardinijos saloje kiekvienas iš mūsų
ras tai, ko ieškojo. Netgi jeigu neieškojo nieko- atradimų tikrai
netruks, nes ši sala turi visko: turtingą istoriją, nuostabią flora ir
fauną, įdomią kultūrą ir dar daug visko ko mes nespėjome pamatyti ir
patirti. Dvi savaitės Sardinijoje pralėkė kaip 1 diena, noriu sugrįžti
;)
Linkėjimai,
Kristina
