30/11/2018
6 dienos, 500 km, apie 3000 m pakilimo, 5 personos sėkmingai įveikė Maroko iššūkį. Pervažiavome Atlanto pakrantę afrikietiškais smėlynais ir molynais, perskrodėme Anti Atlaso kalnus žvyrais ir asfaltu, atlaikėme berberų maisto ir cukraus tolerancijos testą, išlaikėme komunikacijos su vietiniais kursus. Maršrutas Agadir -Tiznit- Tafrout-Toroudant-Agadir padovanojo tiek daug įvairovės ir koncentruotų nuotykių, kad net sunku patikėti jog mes tai patyrėme per tokį trumpą laiką. Dalyvavome Atlanto potvinyje, kuris vos nepasiglemžė mūsų dviračių, naiviai pasitikėdami sekėme paskui vietinius į atokiausias miestų dalis, miegojome 1710 m aukštyje ant kalno viršūnės, kilome sekinančiais pakilimais į perėjas, leidomės visiškoje tamsoje keletą kilometrų stačiausiu serpantinu, nakvojome pas berberus namuose, išmokome berberų kalbą, susipažinome su berberų medikų operatyvumu vidury kalnų, du kart samdėme shuttle į įkalnes nes nespėjome pagal grafiką, leidomės non stop 40 km nuokalne, buvome pasveikinti 10000 kartų "bonjour".
Kelionė buvo ir maloni ir sunki, šiltas sausas klimatas leido pasidžiaugti besitesiančia vasara lapkričio pabaigoje (kasdien +23), oranžiniai kalnai dovanojo fantastiškiausias panoramas, palmių oazės, maži kaimeliai ir ramūs žmonės suteikė jaukumo,
Labiausiai visus nustebino marokiečių draugiškumas ir mokėjimas spręsti problemas. Jų pagalbos prašėme kasdien ir po kelis kartus...kas galėtų pamaitinti, kas galėtų pavežėti 5 dviratininkus su 5 dviraciais, parodyti kelią iki viešbučio, rasti nakvynės vietą ir pan., visos mūsų problemos buvo spendžiamos per 10 min. Marokas yra draugiška šalis dviratininkams, čia mes jautėmės žymiai saugiau nei LT, nes vairuotojai mus pastebi, didmiesčiuose yra dviračių takai.
Ačiū Daliai, Dalytei, Jonui, Lukui už tvirtą valią ir gerą nuotaiką visos kelionės metu, tik visų mūsų dėka patyrėme tiek daug.