http://www.travel-shop.lt/keliones-moksleiviams/

Moksleivių kelionės, Vilnius (2024)

01/03/2018

Anykščiai – Lajų takas
Anykščiai dar vadinami Šventosios upės miestu. Ne viena legenda apie šį miestą ir jo apylinkes sudėta, bet ir be legendų ir pasakojimų Anykščiai – ypatinga vieta. Norėdami pabėgti nuo miesto šurmulio, įkvėpti gryno oro gurkšnį ir nusiraminti, net dvasią pagydyti galite būtent čia. O jei ramybės bus per daug, tiek mieste, tiek apylinkėse atrasite nuostabių lankytinų objektų. Vienas jų – medžių viršūnėmis vinguriuojantis Medžių lajų takas – vienintelis toks ne tik Baltijos šalyse, bet ir Rytų Europoje! Medžių lajų takas nuo žemės pamažu kyla iki 21 metro aukščio ties medžių laja. Takas medžių viršūnėmis vingiuoja 300 metrų ir veda į 35 metrų aukščio bokštą, nuo kurio galima apžvelgti apdainuotąjį Anykščių šilelį, pasigrožėti Šventosios upės vingiais. Visai šalia – Puntukas – antras pagal dydį ir labiausiai lankomas akmuo Lietuvoje. Priešistorinio laikotarpio liudininkas Puntukas dunkso 6 km į pietus nuo Anykščių, Šventosios kairiajame krante, Anykščių šilelio landšaftiniame draustinyje. Keliaudami pro Anykščius, užsuksime į Niūronis ir čia įsikūrusį unikalų „Arklio“ muziejų. Apžiūrėsime senovinius žemės dirbimo padargus. Išvysime senuose klojimuose saugomas ir jau beveik egzotinėmis tapusias transporto priemones: vežimus, bričkas, lineikas ir fajetonus. Garbingoji muziejaus karalienė – pašto karieta, nukeliavusi nuo Sankt Peterburgo iki Krokuvos! Na, o kas netingės, galės ir arkliukais pajodinėti ar vienu kitu vežimaičiu pasivažinėti. Čia tikrai smagu tiek mažam, tiek dideliam!

Minimali grupė – 40 mokių žmonių
Lydintys asmenys vyksta nemokamai ( kas 11-tas žmogus grupėje)

01/03/2018

Daug įspūdžių ir nuotykių, šypsenų ir džiaugsmo akimirkų patiria kiekvienas, susiruošęs keliauti Druskininkų link. Pirmas sustojimas – Merkinė – viena didžiausių Dzūkijos krašto gyvenviečių XIV – XVIII a. Kadaise ši vietovė garsėjo kone svarbiausia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės medine pilimi. Tai buvo ypatinga vieta, nes vedė kelias į karalių miestą Krokuvą, čia taipogi ėjo Vygrių traktas, kuriuo Vytautas Didysis su pusbroliu Jogaila jodavo medžioti. Merkinės pilyje buvo suteiktos Magdeburgo teisės ne tik Merkinei, bet ir sostinei Vilniui! Pilies nebėra, tačiau ne mažiau svarbus ir lankomas piliakalnis Nemuno ir Merkio santakoje, dar tikrai menantis Merkinės klestėjimo amžius. Na, ir pagaliau Druskininkai – dvasios atgaivos ir ramybės oazė. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėti dar XVII a. Druskininkai tapo pasiturinčių ir turtingų žmonių sveikatingumo meka. Ne viena legenda pasakoja apie stebuklingus sūrius šios unikalios vietovės šaltinius. Tad ir mes pasinaudosime galimybe – tiesiai iš gręžinių paragausime mineralinio vandens ir nusiprausime giliausio ir sūriausio „Grožio“ šaltinio mineraliniu vandeniu. Sužinosime, kur ir kodėl ištryško mineraliniai šaltiniai, kurie taip garsina Druskininkų kurortą. Vėliau aplankysime miško muziejų „Girios aidas“. Jame įkurtos žvėrių ir paukščių ekspozicijos. Ąžuolo drevėse slepiasi raganos, nykštukai, kiti pasakų personažai, skamba paukščių balsai ir miško ošimas. Ekskursijos po miestą metų pamatysime M. K. Čiurlionio namą – muziejų, pasivaikščiosime aplink Druskonio ežerą, padūksime parke.
*Pageidaujantiems įvairių klasių moksleiviams siūlome aplankyti „Grūto parką“, miesto muziejų, „Druskininkų vandens parką“, sudalyvauti „Sūrioje pamokoje“, persikelti keltuvu virš Nemuno upės.

Minimali grupė – 40 mokių žmonių
Lydintys asmenys vyksta nemokamai ( kas 11-tas žmogus grupėje)

01/03/2018

Ankstų rytą išsiruošę į Aukštaitijos nacionalinį parką stabtelėsime prie Europos geografinio centro, kurį 1989 m. nustatė Prancūzijos nacionalinio geografijos instituto mokslininkai. 2004–aisiais jam įprasminti pastatytas paminklas – balto granito kolona su žvaigždžių karūna viršūnėje. Iš čia – tiesiai į Aukštaitijos širdį – Ginučius. Nedidelis kaimas didžiuojasi senoviniu Ginučių vandens malūnu: išvysime vandens ratą, apžiūrėsime girnas ir piklius, patyrinėsime ir rankomis pačiupinėsime maišų pakėlimo mechanizmą – bus smagu! Visai netoli – 175 m aukščio Ladakalnio kalnas, nuo kurio atsiveria 6 ežerų grandinė. Akimirkai užsuksime į Aukštaitijos nacionalinio parko sostinę – Palūšę. Tai nuostabus gamtos kampelis su viena seniausių medinių šventovių – Palūšės bažnyčia. Tėvai ir seneliai tikrai žino, kuo ji ypatinga – sužinokite ir Jūs! Ekskursijos metu susipažinsime su rekonstruota valtine, Stripeikių bitininkystės muziejumi, kur išdidžiai pūpso ir prezidentiniai aviliai, telekomunikacijų bokšte įrengta apžvalgos aikštele. Neaplenksime Ignalinos – ežerų ir miškų krašto, kadaise priklausiusio turtingajam valdininkui Ignui. Šiandien miestą garsina jo pakraštyje įsikūręs Lietuvos žiemos sporto centras, kuriame visus metus treniruojasi sportininkai, vyksta daug įvairiausių varžybų. Pravažiuosime Švenčionis, kurie alsuote alsuoja unikaliu gamtos grožiu: mėlynakiais žuvingais ežerais, žaliomis giriomis, pilkapiais, piliakalniais... Išvykę į šią kelionę tikrai turėsime kuo pasigrožėti, o svarbiausia, kad prisiminimai išliks ilgai ilgai.
*Pageidaujantiems įvairių klasių moksleiviams siūlome aplankyti triušių fermą, parodomąjį šakočių kepimą, paukščių kaimą, plaktukų muziejų.

Minimali grupė – 40 mokių žmonių
Lydintys asmenys vyksta nemokamai ( kas 11-tas žmogus grupėje)

01/03/2018

Kelionė žada būti ilga ir turininga. Visi puikiai žinome, kad į Kuršių neriją taip lengvai nepakliūsime, tad su trumpais sustojimais vyksime į Klaipėdos „Smiltynės perkėlą“. Nedideliu keltu įveikę Kuršių marias atsidursime Smiltynėje. Čia – ir vaikų, ir suaugusių svajonė – delfinariumas, gyvuojantis jau daugiau kaip 20 metų! Atvykusiųjų lauks nuotaikinga delfinų programa, nustebinsianti triukais ir išskirtiniais talentais. Būsite sužavėti tuo, ką moka ypatingieji gamtos vaikai – delfinai! Norėsite čia sugrįžti dar ir dar. Vėliau turėsime galimybę apžiūrėti Smiltynės švyturį ir pasigrožėti jūros vaizdais, mat iš Kopgalio, šiauriausio Kuršių nerijos taško, atsiveria Klaipėdos uosto vartai. Tęsime kelionę per žavingąją Kuršių neriją, o mus lydės nuostabūs išskirtinio kraštovaizdžio gamtos kampelio vaizdai. Juodkrantėje aplankysime Raganų kalną ir pilkųjų garnių bei kormoranų koloniją. Šiuo metu ji labai išsiplėtė ir pradeda kelti grėsmę miškui, mat nuo rūgščių jų išmatų katastrofiškai greitai džiūsta medžiai. Toliausiai nuo Klaipėdos, smėlio ir miškų apsuptyje, įsikūrusioje Nidoje grožėsimės net 52 m virš jūros lygio iškilusia ir nuolat pustoma Parnidžio kopa, nuo čia esančios apžvalgos aikštelės atsiveria žodžiais nenusakomi vaizdai – tikras malonumas sielai. Čia ir įspūdingo dydžio saulės laikrodis. Iki 1999 m. gruodžio 4 d. jis buvo 12 metrų aukščio ir net 200 tonų svorio, tačiau praūžęs uraganas „Anatolijus“ apgadino laikrodį. Prabėgus dešimtmečiui jis restauruotas ir vėl lyg niekur nieko džiugina žmones. Na, o „desertui“ pasiliksime Mirusiąsias arba dar taip vadinamas Pilkąsias kopas tarp Pervalkos ir Juodkrantės. Kuršių nerija – unikali vieta, tačiau Pilkosios kopos suteikia galimybę pamatyti unikalumą unikume – tik čia atrasite žemės kampelį, kur saulė leidžiasi ir teka nuo vandens paviršiaus! Vaizdas neįtikėtinas, o jausmai, garbės žodis, netilps krūtinėje! Vakare, kupini kuo geriausių jausmų ir trykštantys gamtos suteikta energija, grįšime namo.

Minimali grupė – 40 mokių žmonių
Lydintys asmenys vyksta nemokamai ( kas 11-tas žmogus grupėje)

01/03/2018

Keltu iš Klaipėdos persikelsime į Kuršių neriją ir aplankysime delfinariumą. Daugiau kaip du dešimtmečius veikiančiame delfinariume stebėsime delfinų pasirodymą, susipažinsime su vienais iš intelektualiausių jūros žinduolių – delfinais ir Juodosios jūros afalinomis. O po pasirodymo nė nekils klausimų, kodėl šie gyvūnai naudojami gydymui ir terapijai. Delfinai užburia – norėsis čia grįžti dar ne kartą! Kelionę tęsime Juodkrantėje, pasivaikščiosime po mistinį Raganų kalną – raganų, velnių ir Neringos legendų pasaulį. Kalną prieš dešimtmetį puošė virš 80 ąžuolinių skulptūrų, tačiau negailestingas laikas daro savo... Netoliese atrasime pilkųjų garnių bei kormoranų koloniją. Šiuo metu ji labai išsiplėtė ir pradeda kelti grėsmę miškui, mat nuo rūgščių jų išmatų katastrofiškai greitai džiūsta medžiai. Toliausiai nuo Klaipėdos, smėlio ir miškų apsuptyje, įsikūrusioje Nidoje grožėsimės net 52 m virš jūros lygio iškilusia ir nuolat pustoma Parnidžio kopa. Nuo čia esančios apžvalgos aikštelės atsiveria žodžiais nenusakomi vaizdai – tikras malonumas sielai. Čia ir įspūdingo dydžio saulės laikrodis. Iki 1999 m. gruodžio 4 d. jis buvo 12 metrų aukščio ir net 200 tonų svorio, tačiau praūžęs uraganas „Anatolijus“ apgadino laikrodį. Prabėgus dešimtmečiui jis restauruotas ir vėl lyg niekur nieko džiugina žmones. Na, o „desertui“ pasiliksime Mirusiąsias arba dar taip vadinamas Pilkąsias kopas tarp Pervalkos ir Juodkrantės. Kuršių nerija – unikali vieta, tačiau Pilkosios kopos suteikia galimybę pamatyti unikalumą unikume – tik čia atrasite žemės kampelį, kur saulė leidžiasi ir teka nuo vandens paviršiaus! Išvykimas į Palangą. Nakvynė.
2 – oji diena. Palanga – Lietuvos „vasaros sostinė“. Ekskursijos metu aplankysime Palangos dvaro sodybą, statytą ir puoselėtą garsiųjų grafų Tiškevičių. Sodybos kompleksui priklauso rūmai, botanikos parkas, Birutės kalno koplyčia, Lurdo grota. Pasivaikščiosime „Meilės“ alėja ir Palangos tiltu. Pasigrožėsime romantišku paminklu „Jūratės ir Kastyčio“ meilei atminti... Kulniuosime ilgąja Palangos arterija – J. Basanavičiaus gatve ir išvyksime į Klaipėdą. Klaipėdoje pamatysime Klaipėdos pilį, o tiksliau tai, kas iš jos liko, Danės krantinę, senamiestį, Teatro aikštę, „Taravos Anikės“ skulptūrą, „Meridianą“, grožėsimės subtiliais fachverko architektūros pastatais. Pakeliui sutiksime daug „keistų“ uostamiestį garsinančių objektų. Keli jų net slapčiausius norus išpildo – jau pradėkite ruoštis!
*Pageidaujantiems įvairių klasių moksleiviams siūlome aplankyti Klaipėdos Laikrodžių muziejų ir Palangos Gintaro muziej

Minimali grupė – 40 mokių žmonių
Lydintys asmenys vyksta nemokamai ( kas 11-tas žmogus grupėje)

01/03/2018

Ankstų rytą nubudę ir nestokodami jėgų vyksime link jūros miesto Klaipėdos. Keltu iš Klaipėdos persikelsime į Kuršių neriją ir aplankysime delfinariumą. Daugiau kaip du dešimtmečius veikiančiame delfinariume stebėsime delfinų pasirodymą, susipažinsime su vienais iš intelektualiausių jūros žinduolių – delfinais ir Juodosios jūros afalinomis. O po pasirodymo nė nekils klausimų, kodėl šie gyvūnai naudojami gydymui ir terapijai. Delfinai užburia – norėsis čia grįžti dar ne kartą! Jei leis laiko limitas, turėsime galimybę apžiūrėti Smiltynės švyturį ir pasigrožėti jūros vaizdais, mat iš Kopgalio, šiauriausio Kuršių nerijos taško, atsiveria Klaipėdos uosto vartai. Grįžtame atgal į Klaipėdą. Klaipėdoje pamatysime Klaipėdos pilį, o tiksliau tai, kas iš jos liko, Danės krantinę, „Meridianą“, senamiestį, Teatro aikštę, „Taravos Anikės“ skulptūrą, grožėsimės subtiliais fachverko architektūros pastatais. Pakeliui sutiksime daug „keistų“ uostamiestį garsinančių objektų. Keli jų, atlikus tam tikrus ritualus, net slapčiausius norus išpildo – jau pradėkite ruoštis!
*Pageidaujantiems įvairių klasių moksleiviams siūlome aplankyti Laikrodžių muziejų, Lietuvos jūrų muziejų.

Minimali grupė – 40 mokių žmonių
Lydintys asmenys vyksta nemokamai ( kas 11-tas žmogus grupėje)

01/03/2018

Trumpam sustosime prie didžiausių Lietuvos upių Nemuno ir Neries santakoje stūksančios Kauno pilies. Tai pirmoji ir seniausia mūrinė pilis Lietuvoje, pradėta statyti XIV a. viduryje. Ji atlaikė ne tik daugybę priešų puolimų, buvo griaunama ir vėl atstatinėjama, bet ir priklausė įspūdingo grožio moterims! Kvepia intriga?! Toliau vyksime į Raudondvarį. Čia, ant kalno šlaito, stūkso grafų Tiškevičių rūmai, dar vadinami Raudondvario pilimi. Dvarą supa su natūraliu mišku susiliejantis parkas, kuriame XIX a. grakščiai vaikštinėjo povai, jaukioje oranžerijoje puikiausiai gyveno aligatoriai, o pačiame dvare augo citrinmedžiai ir apelsinmedžiai, skambėjo garsių pasaulyje kompozitorių muzika... Keliaudami Panemune stabtelsime Vilkijoje. Miestas Vytauto Didžiojo laikais garsėjo kaip bene pirmoji Lietuvos muitinė prie Nemuno. Seredžiaus kaimelyje užlipsime į Palemono piliakalnį. Veliuonoje aplankysime unikalų medinį klasicistinio stiliaus dvarą. Netoliese, Nemuno ir Veliuonėlės santakoje, stovi du piliakalniai – Gedimino kapo ir Pilies kalnai. Išbandysime jėgas ir užkopsime į juos. Taip pat atrasime saulės laikrodį, ypatingą, net kelis šimtmečius statytą bažnyčią ir, žinoma, paminklą Vytautui Didžiajam. Jei nebijote pomirtinio pasaulio, gidė papasakos, kaip su juo susijusi deivė Veliuona ir mergina, viliojusi senolį, einantį į bažnyčią! Raudonės pilyje pakilsime į bokštą ( aukštis 33,5 m ), nuo kurio atsiveria nuostabus apylinkių vaizdas. Naujam ir romantiškam gyvenimui prikelta Panemunės pilis pasitiks mus įspūdingo grožio bokštais, kaskadiniais tvenkiniais ir nepaprasta istorija. Ar žinojote, jog ši pilis turėjo ne tik gausybę šeimininkų, bet ir penkis pavadinimus? Šiuo metu išlikę tik du pilies korpusai, viename jų yra kalėjimas ir bokštas, iš kurio, jei dar jėgos leis, galėsime pasigrožėti apylinkių vaizdais.
*Pageidaujantiems įvairių klasių moksleiviams siūlome aplankyti skulptoriaus V. Grybo muziejų, brolių J. ir A. Juškų muziejų.

01/03/2018

Ne viena legenda byloja, kad didžiausių Lietuvos upių – Nemuno ir Neries – santakoje jau septintą šimtmetį stūkso pilis. Būtent ši Kauno pažiba yra pirmoji ir seniausia mūrinė pilis Lietuvoje! O jos „aukso amžius‟ – XIV–XV a. Tiesa, šiandien Kauno pilies galybę primena tik likę konservuoti gynybiniai įtvirtinimai, gynybiniai vandens grioviai bei vienintelis, iš buvusių keturių, bokštas, drąsiai tituluojamas pilimi. Žymus dainininkas Ovidijus Vyšniauskas keletą dešimtmečių garsiai dainuoja: „…jeigu niekas neužpyks, Kaunas – Lietuvos širdis‟. Tad kviečiame smagiai pasivaikščioti jaukiomis laikinosios sostinės gatvelėmis, kurių labirintais jus vedžiodama gidė atskleis miesto vardo kilmę, supažindins su „Baltąja gulbe“ vadinama Rotuše, puošiančia vieną pagrindinių senamiesčio aikščių, senutėle, dar Vytauto Didžiojo įsteigta, arkikatedra bazilika, Perkūno namu, kurio sienoje, anot legendos, rasta dievo Perkūno statulėlė byloja apie čia galimai buvusią šventyklą. Šalia Perkūno namo, Nemuno pakrantėje, žvilgsnius patraukia kukli ir elegantiška Vytauto Didžiojo bažnytėlė, ne kartą Nemuno bangų užlieta vandeniu. Čia pat ir senovinė vandens matavimo stotis… Na, bet būti Kaune ir nepasivaikščioti Laisvės alėja tikrai būtų nuodėminga… 1,6 km besidriekianti ilgiausia pėstiesiems skirta miesto gatvė jungia senamiestį ir naujamiestį. Nupėdinti beveik 2 km – didelis darbas, bet malonus, nes iš visų pusių – akims miela senoji architektūra, gausybė muziejų ir teatrų, visai šalia ir Istorinė Prezidentūra, o gatvės pabaigą vainikuoja antroji „Baltoji gulbė‟ – soboras – reprezentacinis XIX a. Kauno tvirtovės statinys, besididžiuojantis ir didžiule meno darbų kolekcija, ir tūkstančius turistų pritraukiančiu „Neregių‟ muziejumi. Aplanysime Tado Ivanausko zoologijos muziejų – jame šiuo metu yra apie 14 tūkst. eksponatų ekspozicijoje ir 200 tūkst. – moksliniuose fonduose, ir vienintelį pasaulyje „Velnių muziejų“, kuriame 3000 velnių kolekciją. Ir tai dar ne viskas Lietuvos širdyje, Kaune.

*Pageidaujantiems įvairių klasių moksleiviams papildomai siūlome aplankyti: Zoologijos sodą, M. K. Čiurlionio muziejų, Balio Sruogos muziejų, Salomėjos Nėries muziejų, Farmacijos muziejų, Sporto muziejų, Brangakmenių muziejų, Keramikos muziejų, Ryšių istorijos, Lietuvos aviacijos muziejų , „Atominį bunkerį“, Kelių muziejų ir kt.

Minimali grupė – 40 mokių žmonių
Lydintys asmenys vyksta nemokamai ( kas 11-tas žmogus grupėje )

01/03/2018

Jei nusibodo rutina ir pasiilgote iššūkių, trokštate patirti ir atrasti – ši kelionė kaip tik Jums! Vykstame į Kauno marių regioninį parką. Parkas ypatingas savo istorine patirtimi ir gamtos apsuptimi. Daugiau nei prieš 50 metų atsiradusios Kauno marios tarsi į vieną krantų virtinę suvėrė daugybę įspūdingų gamtos ir kultūros paveldo objektų, kurie šiandien traukia lankytojų akį ir žadina jų smalsumą. Apsilankę lankytojų centro ekspozicijoje sužinosime, ką slepia žalios marių akys, kodėl fortai alsuoja gyvybe, kas yra „dugniečiai“, ką kepurėmis supylė milžinai, kokios yra marių spalvos ir balsai ir ką pakrikštijo Nemunas, o marios nuglostė. Pagrindinis ekspozicijos akcentas – maketas, ant kurio projektuojamas vaizdas, tarsi laiko mašina nukelia į tolimą praeitį: išvysime kaip traukėsi paskutinis ledynas, kaip formavosi Nemunas ir jo slėnis... Ir kaip tas gražus žaliais miškais apaugęs ir protėvių trobesiais nusėtas slėnis virto Kauno mariomis. Įvairūs maršrutai padės atrasti ir pažinti užburiančius gamtos kampelius ir išskirtinius žmogaus rankų sukurtus kultūros paveldo šedevrus. Jau pasiruošę nuotykiams?!
Minimali grupė – 40 mokių žmonių
Lydintys asmenys vyksta nemokamai ( kas 11-tas žmogus grupėje)

01/03/2018

Lietuvos širdis – laikinoji Lietuvos sostinė. Būtent čia, didžiausių Lietuvos upių Nemuno ir Neries santakoje, stūkso Kauno pilis – pirmoji ir seniausia mūrinė pilis Lietuvoje, pradėta statyti XIV a. viduryje, atlaikiusi ne vieną priešų puolimą ir šiandien pasakojanti apie savo šlovę. Kaunas ir krepšinio sostinė! Bet ne krepšinio varžybas stebėsime. Nors… ir krepšinis savotiškas karas. Susikaupkime rimtai istorijai. Aplankysime beveik 100 metų sulaukusį Vytauto Didžiojo karo muziejų – vieną seniausių Lietuvos muziejų, įsteigtą 1919 m. Muziejaus ekspozicijose archeologiniai radiniai, šaltieji ir šaunamieji ginklai, amunicijos rinkiniai, pasakojantys apie Lietuvos valstybės ir karybos istorijos raidą; „Lituanicos“ skrydžio per Atlantą daiktai ir dokumentai, fotonegatyvų ir fotonuotraukų kolekcijos ir pati „Lituanica“; užsienio valstybių kariuomenių uniformų kolekcija, dokumentų ir knygų rinkinys. Ir daug daug istorijos… Vėliau vyksime į IX fortą – vieną iš gynybinių Kauno fortų. Paradoksalu, bet gynybai skirtame statinyje keletą kartų yra veikę sovietų valdžios inicijuoti kalėjimai. O nacistinės Vokietijos okupacijos metu fortas buvo naudojamas kaip masinio žmonių naikinimo vieta – 10 tūkstančių žydų – daugiavaikės šeimos, fiziškai silpni, ligoti, seni asmenys sušaudyti didžiuliuose grioviuose. Jei tikėsime likusia vokiečių ataskaita, nužudyti 2007 vyrai, 2920 moterų ir 4273 vaikai. Būtent todėl IX fortas gerai žinomas kaip „mirties fortas“. 1984 m. nacių aukoms pagerbti pastatytas iškilus 32 m aukščio paminklas. Šalia muziejus, kuriame yra sovietinės ir hitlerinės okupacijų vykdyto genocido ir holokausto rinkiniai, taip pat kaupiama ir saugoma Kauno tvirtovės ir IX forto istorinė medžiaga.

*Pageidaujantiems įvairių klasių moksleiviams siūlome aplankyti Lietuvos Aviacijos muziejų, Kelių muziejų ir kt.

Minimali grupė – 40 mokių žmonių
Lydintys asmenys vyksta nemokamai ( kas 11-tas žmogus grupėje )

01/03/2018

Vis skundžiamės dideliu skaičiumi iš Lietuvos emigruojančių žmonių, bet nesusimąstome, kad turime nuostabių imigrantų, ir netgi naudingų sveikatai. Intriguoja? Tęskime. Nustatyti, kur yra pirmoji ir tikroji šių imigrantų tėvynė – sudėtinga. Yra galimybė, kad kilę iš kalnuotų Kinijos bei Indijos rajonų, gal net Užkaukazės ar Viduržemio pajūrio šalių. Tačiau tikrai žinoma, jog Palestinoje ir Egipte dar 4-5 tūkstantmetyje pr. m. e. būta šių imigrantų pėdsakų. Gausu jų ir Lietuvoje. Kas tai? Ogi linai – svarbūs augalai, duodantys pluoštą bei riebalingas sėklas, iš kurių gaunamas aliejus. Linai visada buvo vienas iš nuolatinių ir būtinų senovės lietuvių palydovų įvairiose srityse. Šiandien jo garbei įkurtas net muziejus! Linų muziejus Upytėje įkurtas sename, mūriniame vėjo malūne, pastatytame daugiau nei prieš 120 metų. Muziejaus ekspozicija išdėstyta net keturiuose aukštuose. Čia pamatysime, kaip lietuviai liną augino, braukė, meiliai šukavo, kokias drobes iš jo audė. Vėliau keliausime į Pašilių stumbryną, kurio aptvarai miško vidury užima 48 ha plotą. Stumbryne laikomi stambiausi Europos laukiniai gyvūnai – stumbrai. Jie įrašyti ne tik į Lietuvos, bet ir į tarptautinę Raudonąją knygą. Užaugęs stumbras sveria nuo 500 kg iki 1 t. Ne vieną tokį galiūną ir čia pamatysime. Kelionę tęsime Kėdainiuose, mieste, skaičiuojančiame savo istoriją nuo 1372 m. Kėdainių senamiestis – vienas iš septynių valstybės saugomų urbanistikos paminklų Lietuvoje. Senamiestyje išlikę nemažai vertingų gotikos, renesanso, baroko ir klasicizmo stiliaus pastatų, keturios, iš šešių buvusių, XV-XVII a. prekybos aikštės, istorinis gatvių tinklas. Apie 300 metų Kėdainiai priklausė kunigaikščiams Radviloms, vienai galingiausių ir įtakingiausių LDK didikų giminių. Jie pasistengė, kad gyvenantiems Kėdainių apylinkėse būtų suteiktos ekonominės ir religinės laisvės, o pastarosios viliojo svetimšalius pirklius ir amatininkus ne tik čia atvykti, bet ir kurtis. O legenda byloja, kad Kėdainių pavadinimas ir kilęs nuo turtingo pirklio Keidangeno, atvykusio iš Kuršo ir įkūrusio nedidelį žvejų kaimelį, kuris ilgainiui gavo Kėdainių vardą. Pasivaikščiosime po unikalų senamiestį ir aplankysime didingą Evangelikų reformatų bažnyčią ir kunigaikščių Radvilų mauzoliejų, senamiestį puošiančią miesto rotušę, turgaus aikštes, vienintelį Lietuvoje minaretą. Smagaus mums visiems laiko!

Minimali grupė – 40 mokių žmonių
Lydintys asmenys vyksta nemokamai ( kas 11-tas žmogus grupėje)

01/03/2018

Važiuodami į Trakus privalome užsukti į Trakų Vokę. Taip taip, dėl to paties Trakų pavadinimo ir... Ir dėl žavaus neoklasicistinio stiliaus Trakų Vokės dvaro, projektuoto italų architekto O. Markonio. XIX a. pabaigoje iškilę dvaro rūmai dar 2002 m. buvo perduoti valdyti Lietuvos bajorų karališkajai sąjungai net 99 metams! Šiai nesusitvarkius su užduotimi šiandien dvaru rūpinasi savivaldybė. Grožėsimės rūmų interjeru, išgirsime pasakojimą apie šį dvarą valdžiusius giminės atstovus ir painius bei tragiškus jų likimus. Ar žinojote, jog pirmoji Lietuvoje telefono linija buvo nutiesta kaip tik iš šių rūmų į esančius Vilniuje? Na, o pasivaikščioję ir akis paganę prancūzų kraštovaizdžio architekto Andrė projektuotame net 23 ha parke, patrauksime į tikruosius Trakus. Trakuose laukia turininga ekskursija po Trakų pilies muziejų – vieną labiausiai lankomų objektų Lietuvoje. Tai nepaprasto grožio, įspūdingas architektūros paminklas, pastatytas XIV–XV a. ant trijų viena šalia kitos esančių salų. Muziejuje eksponuojami archeologiniai radiniai, baldai, pypkės, spaudai, kišeniniai laikrodžiai, porceliano, stiklo bei kaulo dirbiniai ir net medžioklės trofėjai iš muziejaus kolekcijų! Tikėsite ar ne, legenda pasakoja, jog gotikinė Trakų pilis – vienintelė Rytų Europoje pilis, pastatyta saloje! Žmonės kalba, kad Trakai atsirado dėl nepaprastos moters užgaidos. Senuosiuose Trakuose gyventi kunigaikščio Kęstučio žmonai Birutei nepatiko, nes šalia buvo per mažai vandens, kaip jai buvo įprasta gimtojoje Palangoje. Todėl Kęstutis, norėdamas įtikti mylimai žmonai, apie XIV a. vidurį pradėjo statyti naują pilį ežerų apsuptame pusiasalyje. Ši ir dar daug smagių legendų garsina LDK kunigaikščio Vytauto taip mėgtą rezidenciją. Ir jas, ir tai, kaip Trakų apylinkėse apsigyveno karaimai bei totoriai, išgirsite šios šaunios kelionės metu.
P.S. Nuvyksime apžiūrėti karaimų ekspozicijos.
*Pageidaujantiems įvairių klasių moksleiviams siūlome edukacinę programą „Šokolado sostinėje“ arba „Karaimų kulinarinis paveldas“.

Minimali grupė – 40 mokių žmonių
Lydintys asmenys vyksta nemokamai ( kas 11-tas žmogus grupėje)

01/03/2018

Gyvename mokslo ir technologijų amžiuje, tačiau kartais visai smagu nusikelti į laikus, kuomet ne tik gyvavo galingoji Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, bet ir žeme linksmai, o gal ir nelabai, vaikštinėjo dinozaurai!
Kelionę pradėsime aplankydami Trakus – senąją kunigaikščių sostinę, kadaise įkurtą taikingojo Gedimino, puoselėtą Kęstučio ir išaukštintą Vytauto Didžiojo. Būtent Vytauto dėka XV a. pradžioje pačioje gražiausioje vietoje – Galvės ežero saloje – buvo pastatyta įspūdingo grožio pilis, stipriausia ir didingiausia visoje LDK! Viduramžiška dvasia čia alsuoja ir didžiulės sienos, ir smulkiausios pilies detalės. Alsuoja ir pačios pasakoja, kaip košę virėjos virė, kaip tuomečiai seimūnai susirinkimuose svarbius sprendimus priiminėdavo, o padirbėję paromis lėbaudavo, kaip kariai ginklais žvangindavo, svarbioms kovoms ruošdavosi, o vėliau ir į karą jodavo... Apsilankysime ir įsitikinsime – taip ar ne?
Kiek vėliau grožėdamiesi Trakų apylinkių kraštovaizdžiu, daugybe ežerų ir žaliųjų miškų, vyksime į „Dinozaurų parką“. Mažųjų lankytojų dėmesį prikaustys milžiniško dydžio dinozaurai. Prieš milijonus metų gyvenę ropliai jau seniai išnykę, tačiau čia įkurdinti judantys ir riaumojantys jų muliažai būtinai supažindins su tikrąja dinozaurų gyvenimo ir išnykimo istorija.
Sako, kad atgal sugrįžti neįmanoma... Netiesa! KARTU KELIAUKIME ATGAL Į PRAEITĮ!
*Pageidaujantiems įvairių klasių moksleiviams siūlome edukacinę kibinų istorijos, gaminimo ir ragavimo pamoką „Karališkoje senojoje kibininėje“.

Minimali grupė – 40 mokių žmonių
Lydintys asmenys vyksta nemokamai ( kas 11-tas žmogus grupėje)

01/03/2018

Vienoje vietoje – visa Lietuva? Argi tai įmanoma? Žinoma! Bet tik tuomet, jei Jūs susiruošėte į Rumšiškes, nedidelį miestelį Kauno marių regioniniame parke. Jei pasiryžote, pradėsime kelionę po senąją XVI-XIX a. Lietuvą. Jūsų dėmesiui dzūkų, aukštaičių, suvalkiečių, žemaičių sodybos su vidaus ekspozicijomis ir buities istorijomis. Rumšiškės buvo linksniujamos dar XIV a. kryžiuočių kelių aprašymuose ir kronikose. Dėl šalia nutiestų kelių ir puikios geografinės padėties nuolat plėtėsi ir augo. Čia gyvenę pirkliai, prekiavę geležimi, miško medžiaga, druska ir silkėmis taip pat garsino Rumšiškių vardą. O XIX a. žymusis grafas Tiškevičius įrengė pašto stotį, turėjusią 12 arklių ir 3 vežimus. Ar įdomu, kokios gi Rumšiškės šiandien?
*Pageidaujantiems įvairių klasių moksleiviams siūlome įvairias edukacines programas: „Šeimos papročiai“, „Kalendoriniai papročiai“, „Buitis ir darbai“. Poilsis prie Kauno marių.
Minimali grupė – 40 mokių žmonių
Lydintys asmenys vyksta nemokamai ( kas 11-tas žmogus grupėje)

01/03/2018

Jeigu vienoje kelionėje norisi ir daug ką sužinoti, ir, tuo pačiu, atsipalaiduoti – šis pasirinkimas būtent tai, ko ieškojote! Patrauksime „aukso keliu“. Pirmiausia vyksime į Raudondvarį. Čia, ant kalno šlaito, stūkso grafų Tiškevičių rūmai, dar vadinami Raudondvario pilimi. Dvarą supa su natūraliu mišku susiliejantis parkas, kuriame XIX a. grakščiai vaikštinėjo povai, jaukioje oranžerijoje puikiausiai gyveno aligatoriai, o pačiame dvare augo citrinmedžiai ir apelsinmedžiai, skambėjo garsių pasaulyje kompozitorių muzika... Keliaudami Panemune stabtelsime Vilkijoje. Miestas Vytauto Didžiojo laikais garsėjo kaip bene pirmoji Lietuvos muitinė prie Nemuno. Seredžiaus kaimelyje užlipsime į Palemono piliakalnį. Veliuonoje aplankysime unikalų medinį klasicistinio stiliaus dvarą. Netoliese, Nemuno ir Veliuonėlės santakoje, stovi du piliakalniai – Gedimino kapo ir Pilies kalnai. Išbandysime jėgas ir užkopsime į juos. Taip pat atrasime saulės laikrodį, ypatingą, net kelis šimtmečius statytą bažnyčią ir žinoma, paminklą Vytautui Didžiajam. Jei nebijote pomirtinio pasaulio, gidė papasakos, kaip su juo susijusi deivė Veliuona ir mergina, viliojusi senolį, einantį į bažnyčią! Raudonės pilyje pakilsime į bokštą ( aukštis 33,5 m ), nuo kurio atsiveria nuostabus apylinkių vaizdas. Naujam ir romantiškam gyvenimui prikelta Panemunės pilis pasitiks mus įspūdingo grožio bokštais, kaskadiniais tvenkiniais ir nepaprasta istorija. Ar žinojote, jog ši pilis turėjo ne tik gausybę šeimininkų, bet ir penkis pavadinimus? O ten įkurtas prabangus viešbutis puikuojasi Europos geriausiųjų TOP 10? Šiuo metu išlikę tik du pilies korpusai, viename jų yra kalėjimas ir bokštas, iš kurio, jei dar jėgos leis, galėsime pasigrožėti apylinkių vaizdais. Užsuksime ir ant mistiškojo Rambyno kalno, ant kurio kadaise vaidilutės ugnį saugojusios, mūsų protėviai triukšmingai Joninių šventes švęsdavę... Šalia Rambyno – jaukios kapinaitės, kuriose amžino poilsio atgulęs žymusis Vydūnas, rodos, dar taip neseniai puikavęsis ant 200 Lt banknoto... Vasaros metu šiose žemėse galima pamatyti ir keistą bei nebūdingą reiškinį – gandrų koloniją pušų viršūnėse! Vėliau mūsų laukia Rusnė – didžiausia Nemuno upės sala. Ekskursijos metu susipažinsime su Rusnės istorija, evangelikų – liuteronų bažnyčia, Skirvytės gatvės medine architektūra, sužinosime, kas yra šaktarpis ir kodėl vyksta jo garbei skiriamos šventės. Kadangi gyvenvietė įsikūrusi potvynių zonoje, nuo potvynių ją saugo pylimai ir polderių sistema su 20 vandens kėlimo stočių. Atrodo, jog sala nedidelė, bet čia tikrai yra ką pamatyti! Pro Kintus – žvejų gyvenvietę prie Kuršių marių, keliausime į Ventės Ragą – iškyšulį Kuršių mariose. Čia dar 1863 m. pastatytas pirmasis medinis švyturys. Be to, seniausias iš septynių Lietuvoje esančių švyturių! Šiandien Ventės rago švyturys vienas iš nedaugelio Lietuvos švyturių, į kurį leidžiama laisvai įlipti ir pasižvalgyti – tik saugokit galvas! Svarbiau už švyturį yra tai, jog 1929 m. profesoriaus Tado Ivanausko iniciatyva Ventės Rage buvo įkurta pirmoji ornitologinė stotis. Joje įrengtas nedidelis muziejus, kuriame lankytojai gali susipažinti su paukščių žiedavimo istorija, paukščių migravimo tyrimais ir turtingu šių apylinkių sparnuočių pasauliu. Bet smagiausia tai, kad čia atvykus laukia į širdį nesutelpantis džiaugsmas – galimybė pačiam sužieduoti paukštelį! O kuris tas laimingasis, sužinosite tik atvykę!
*Pageidaujantiems įvairių klasių moksleiviams Kintuose siūlome ekskursiją laiveliu po Pamario kraštą.

Minimali grupė – 40 mokių žmonių
Lydintys asmenys vyksta nemokamai ( kas 11-tas žmogus grupėje)